2019 05 13

Vytautas Landsbergis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Šis tas apie vertybes

Gretos Skaraitienės / „Fotobanko“ nuotrauka

Kai kurie linkę pridėti: krikščioniškąsias. Manau, kad žmoniškumas yra svarbiausioji ir apimanti pagrindus. Senoviškai kalbant – pamatinė.


Žmoniškumas sutapo su Kristaus mokymu, turbūt iš ten ir kyla. Didžioji revoliucija prieš 2000 metų.

Apie šį mokymą turbūt esame girdėję. O kaip atskirti? Pavyzdžiui, islamiškąsias, budizmo ar stabmeldystės vertybes? Jeigu jos būtų nežmoniškos, tai išvis kažin ar vertybės. Pagal tai jau esam krikščioniškoj civilizacijoj.

Todėl nenusigudraukime. Ypač, kai pamatiniai dalykai – paprasti.

Atjauta yra meilė ir gelbstintis dėmesys broliui arba seseriai; altruizmas – ne grobuonizmas; samarietis – ne fariziejus; ypatinga meilė ir globa mažam, silpnesniam, tad pirmiausia vaikui, senoliui, sužeistam žmogui ir pažeistai, mirštančiai gamtai. O gal tenusibaigia?

Pasaulis visai pasiklydęs tarp meilės ir nemeilės, jame vis labiau įsigali nemeilė. Baimė ir neapykanta, tai tos pačios ligos apraiškos. Žengiam į nemeilės viešpatiją. Mokytojas sakė: be meilės būsi niekas; tad nejau sutinkame tapti niekuo?

Iš Šventojo Rašto išminties dar prisiminkime mokymą apie fariziejų ir muitininką.

Ši profesija arba tarnystė – išlupti mokesčius valdančiosios Romos naudai. O pavergti žydai nemylėjo nei Romos mokesčių, nei jos tarnautojų, nors ir žydų, bet kolaborantų.

Muitininkas buvo tautiečių, ypač prekybininkų, smerkiamas, paniekintas; tikriausiai, jautė tai ir kentėjo širdies gelmėje.

O fariziejai išmanė Rašto raidę ir žinojo, kaip jiems rodės, visas tiesas. Juolab – apie muitininko nuodėmę, nuosmukį ir kaltes žydams. 

Tai kas, kad jis dabar ateina ieškodamas kelio, tiesos ir gyvenimo, kad pasako „tikiu tavim“ ir išgirsta atlaidų nurodymą: „sek mane“. Vis tiek blogas. Nė iš tolo neprilygstąs teisuoliui fariziejui, kuriam ir tėra reikalingas, kad būtų ką niekinti, smerkti, jaučiant nebūtą, tad kvailą, pranašumą.

Tačiau Jėzus netikėtai pasako jam: tu neturi pranašumo. Tavo pasipūtimas ir gyrimasis nėra vertybė, o niekinti susivokiantį ir besigailintį – didžioji nuodėmė. Nepamatysi stebuklo, nemylėdamas žmogaus.

Čia, beje, jau mokymas, kurį skelbė pranašas Adomas iš Vilniaus – mūsiškis. Būtent apie vertybes, kurios yra arba ne, bet nesietinos su atsainiu teisėjavimu.

O teisėjai nuteisė patį Mokytoją už tai, kad kalbėjo nesuderintus dalykus.

Jie šūkavo apie „vertybes“, bet neturėjo žmoniškumo.

Tai tiek, šiam kartui.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.