Romanai apie S. Nėrį ir V. Mačernį – autentiško balso ir kūrybos sintezė

Tai atsiskleidžia rašytojos, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės knygose, kuriose naujai interpretuojamos ir, remiantis gausiais istoriniais šaltiniais, pristatomos Salomėjos Nėries („Padai pilni vinių“) bei Vytauto Mačernio („Dūžtančios formos“) asmenybės.

Nacionalinėje bibliotekoje dviejų literatūros lauko grandų – literatūros kritiko prof. Petro Bražėno ir romanų autorės, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės – diskusijų apsuptyje pristatyti A. Ruseckaitės biografiniai romanai bei knygų rašymo inspiracijos šaltiniai, autorės siekiai, kūrybinio proceso ypatumai ir sunkumai.

Biografinio romano pamatas – archyviniai dokumentai ir prisiminimai

Biografiniai romanai apie vienus ryškiausių XX a. lietuvių literatūros lauko atstovų – S. Nėrį ir V. Mačernį – ne pirmieji tokio žanro darbai A. Ruseckaitės kūrybiniame kelyje. Ji taip pat – garsių knygų apie Maironį („Šešėlis JMM“) ir Žemaitę („Žemaitės paslaptis“) autorė. Visi darbai sukurti remiantis iš įvairių institucijų, privačių asmenų surinktais ir kruopščiai išanalizuotais įvairaus pobūdžio archyviniais, autentiškais dokumentais, pokalbiais su įvykių amžininkais.

Prof. P. Bražėnas svarstė, kad atsakingas ir ilgametis A. Ruseckaitės darbas su šaltiniais lemia autorės produktyvumą ir rašymo specifiką, meistriškai suręstą siužetą. Pasak jo: „Autorė sukaupusi milžiniškas žinių, patirties sankaupas, todėl atrodo, kad jas paversti grožine literatūra jai sekasi labai lengvai. Tokį įspūdį sudaro jos kūriniai.“

Pristatydama romanų rengimo užkulisius autorė pasakojo, kad kiekvienu atveju stengėsi aprėpti kuo daugiau skirtingo pobūdžio apie praeitį liudijančių dokumentų: laiškų, užrašų knygelių, literatūrinį dienoraštį, taip pat autorinės kūrybos ištraukas. Anot A. Ruseckaitės, tai sudėtingas rašymas, nes stengiamasi, kad skaitytojui būtų įdomu, o kartu būtų atskleista kuo daugiau tiesos. Aptardama „Dūžtančias formas“ rašytoja teigė: „Į romaną iš archyvų sudėjau viską, kas tik įmanoma: ir Mačernio literatūrinį dienoraštį, ir studijų knygelę, ir kitus dalykus.“

A. Ruseckaitė taip pat atskleidė, kad pavadinimas „Padai pilni vinių“ nėra sugalvotas jautrus žodžių sąskambis ir atliepia tikrą S. Nėries gyvenimo detalę.

„Biografinį romaną apie S. Nėrį pavadinau „Padai pilni vinių“, nes poetė, jau sunkiai sirgdama, Raudonojo kryžiaus ligoninėje gavo šlepetes, kurių padai buvo pilni vinių… Ligoninėje jai visko reikėjo paprašyti. Ji parašė vyrui Bernardui, kad gavo šlepetes, kurių padai pilni vinių, tad ji paprašė atnešti kailinius įdėklus. Tas pavadinimas iš karto užkibo“, – pasakojo A. Ruseckaitė.

Muziejininkė Aldona Ruseckaitė ir literatūros kritikas prof. Petras Bražėnas. Vygaudo Juozaičio nuotrauka

A. Ruseckaitė B. Vildžiūnaitės ir V. Mačernio meilės istoriją apibūdino kaip gilią, gražią ir nemarią. V. Mačernis žuvo nesulaukęs 24-erių. Jo sužadėtinė B. Vildžiūnaitė 2018 m. gruodį minėjo garbią 98-erių sukaktį. Bendravimas su šia moterimi, kaip prisipažino knygos autorė, sudėtingas, tačiau pavykę pelnyti jos pasitikėjimą.

Romanas apie V. Mačernį: jauniausias lietuvių literatūros klasikas ir gilios meilės istorija

Knygų pristatyme rašytoja atviravo, kad tam tikro asmens analizės bei jo veiksmų, kūrybos interpretavimo, savito atvaizdavimo literatūros kūrinyje pasirinkimas sąlygojamas kelių veiksnių. Anot jos, biografinio romano rengimo procese, be archyvinės medžiagos klodų, taip pat reikšmingas ir asmeninis santykis su pasirinktu kūrėju.

„Su autoriais, apie kuriuos rašau, turiu tam tikrą santykį, jie manyje nugulę. Žinojau, kad norėčiau parašyti darbą apie V. Mačernį. V. Mačerniu domėjausi dar sovietmečiu. Anuomet mes važiuodavome į ekspedicijas į jo gimtinę, Šarnelę. Rinkome medžiagą, fotografavome, ir ten susipažinau su jo sužadėtine Brone Vildžiūnaite: labai uždara moterimi, kuri nebuvo parašiusi jokių prisiminimų, išmetusi laiškus, kuriuos greičiausiai surado pas Vytautą po jo mirties“, – atviravo A. Ruseckaitė.

Romano „Dūžtančios formos“ puslapiai įtraukia ir pasakoja apie jauniausią lietuvių literatūros klasiką Vytautą Mačernį. Kūrinyje regimi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija. Knygoje daug dėmesio skiriama ne tik poeto asmenybei, kūrybai, bet ir meilei. Meilei, kuriai nebuvo lemta subręsti ir kuri neturėjo laimingos pabaigos.

A. Ruseckaitė B. Vildžiūnaitės ir V. Mačernio meilės istoriją apibūdino kaip gilią, gražią ir nemarią. V. Mačernis žuvo nesulaukęs 24-erių. Jo sužadėtinė B. Vildžiūnaitė 2018 m. gruodį minėjo garbią 98-erių sukaktį. Bendravimas su šia moterimi, kaip prisipažino knygos autorė, sudėtingas, tačiau pavykę pelnyti jos pasitikėjimą.

„Rašydama knygą jos kiek bijojau, nes ji gana kieta, griežta, kategoriška, bet gavau tarsi jos palaiminimą. Mane sukrėtė tai, kad prabėgo tiek daug metų, o ponia Bronė V. Mačernio meilės laiškus, originalus muziejui atidavė tik būdama 96-erių amžiaus“, – pasakojo rašytoja.

Aldona Ruseckaitė. Vygaudo Juozaičio nuotrauka

Aldona Ruseckaitė ir Petras Bražėnas. Vygaudo Juozaičio nuotrauka

P. Bražėnas negailėjo gražių žodžių A. Ruseckaitės kūrybai. Įvertinęs biografinį romaną apie S. Nėrį literatūros kritikas, kreipdamasis į klausytojus, tvirtino: „Kai kūs skaitysit, patirsite virpuliuką ir viskas bus išgyventa, patirsite tam tikrą katarsį. Dar kartą pamąstysite apie Nėrį ne tiktai kaip mylimą poetę, bet ir apie laiką, kuris jai teko, apie auką, kurią ji sudėjo, vis dėlto, sakykim, ant poezijos ir tėvynės laužo.“

Romanas apie S. Nėrį: aktualizuoti pažiūrų ir kūrybos skauduliai bei tiesos paieškos

S. Nėris A. Ruseckaitės gyvenime ir darbuose – ne tik talentinga poetė. Muziejininkė rūpinosi S. Nėries memorialinio muziejaus veikla ir likimu: nuo namo, kuriame gyveno S. Nėris ir jos vyras B. Bučas remonto darbų organizavimo, iki ekspozicijos, archyvinio leidinio parengimo. Autorės teigimu, knygą „Padai pilni vinių“ ji parašė dėl ligi šiol netylančių aktyvių diskusijų apie poetės kūrybą, politinę veiklą, jos pažiūras.

„Padai pilni vinių“ aktualizuoja S. Nėries pažiūrų ir kūrybos skaudulius – juos aptaria, kritikuoja romano veikėjas Smakas, o tuo pat metu ją ginantys veikėjai – Gerieji balsai įrodinėja priežastis, kodėl poetė pasielgė vienaip ar kitaip.

Literatūros kritikas P. Bražėnas šį kūrinį apibūdino kaip savitą istorinės tiesos paiešką. „Lenkiu galvą prieš rašytojus, kurie imasi istorinės temos. Tai sunku, reikalauja didelio įdirbio. Istorinės tiesos paieškos, pagarba istorinei tiesai, tai gražus, vilčių teikiantis bruožas“, – svarstė P. Bražėnas.

Romane „Padai pilni vinių“ atskleidžiama prieštaringo likimo poetės S. Nėries gyvenimo paslaptis. A. Ruseckaitė tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol vertinama nevienareikšmiškai – vienų yra ginama, kitų puolama, taip pat siekia parodyti, kaip menininką įtraukia to meto įvykiai. Knygoje taip pat analizuojama, kaip asmeninį pasirinkimą lemia žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas.

Nepaisant plėtojamos temos sudėtingumo bei kontraversiškumo, P. Bražėnas negailėjo gražių žodžių A. Ruseckaitės kūrybai. Įvertinęs biografinį romaną apie S. Nėrį literatūros kritikas, kreipdamasis į klausytojus, tvirtino: „Kai kūs skaitysit, patirsite virpuliuką ir viskas bus išgyventa, patirsite tam tikrą katarsį. Dar kartą pamąstysite apie Nėrį ne tiktai kaip mylimą poetę, bet ir apie laiką, kuris jai teko, apie auką, kurią ji sudėjo, vis dėlto, sakykim, ant poezijos ir tėvynės laužo. Kaip ji išgyveno tautos tragediją, kaip išgyveno savo kaltę. Tai vis dėlto yra skausmingas, įsimintinas, mūsų literatūroje dėmesio vertas romanas.“

Iš Aldonos Ruseckaitės knygos „Padai pilni vinių“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m.).

„Kodėl Salomėją iš saulės nešėjų puola labiausiai? Puola todėl, kad ji yra moteris ir dėl talento. Patyriau, kad Salomėją retai puola moterys ir kur kas dažniau vyrai“, – atvirai kalbėjo vakaro prelegentė.

S. Nėries figūra – atminties kultūros kryžkelėje

Šiomis dienoms netyla diskusijos, ar derėtų susitelkti tik į menininko kūrybą, ar vertinti jo kaip asmenybės ir darbų visumą. Ypač aršios kalbos kyla svarstant apie su okupacine valdžia kolaboravusius rašytojus. Knygų pristatyme taip pat buvo paliestas atminties kultūros laukas ir pastarojo problematika. Keltas klausimas, kodėl iš 20-ies asmenų delegacijos, 1940 m. į Maskvą vykusios parvežti „Stalino saulės“, dažniausiai aptariami, teisiami ar teisinami – keli, kurių gretose ir rašytoja S. Nėris.

„Kodėl Salomėją iš saulės nešėjų puola labiausiai? Puola todėl, kad ji yra moteris ir dėl talento. Patyriau, kad Salomėją retai puola moterys ir kur kas dažniau vyrai“, – atvirai kalbėjo vakaro prelegentė.

A. Ruseckaitė neslėpė, kad ne vienus metus analizuojant su S. Nėrimi susijusią archyvinę medžiagą, prisiminimus, gilinantis į sudėtingas karo metų gyvenimo ir išgyvenimo sąlygas, susiformavo gana jautrus santykis bei giluminis, įvairiapusis žvilgsnis į poetę. Pastarasis kartais skatino ją užtarti ar net kėlė norą ginti nuo ypač kritiškų, piktų žodžių, tačiau, bėgant laikui, požiūris kito.

„Supratau, kad kai kuriais atvejais S. Nėrį gyniau moteriškai, kiek paviršutiniškai ir galbūt tikrai nereikia iš jos atimti pažiūrų tų metų, kai ji buvo ir kairioji, ir prijaučianti Maskvai, ir norinti būti su bolševikais“, – mintimis dalijosi rašytoja.

Su šiandienos atminties kultūros tendencijomis susijusius nuogąstavimus atskleidė ir prof. P. Bražėnas. Anot jo, prieš į rankas paimant romaną „Padai pilni vinių“ neapleido baimės virpesys ir dvejonės, kokiai laikysenai atstovaus autorė: bandys advokatauti, pateisinti poetę, ar sprendimo teisė, išdėsčius faktus, bus palikta skaitytojui.

„Šiek tiek su baime ėmiausi šios knygos. Skaičiau knygas apie Mačernį, Žemaitę, Maironį, ten viskas atrodė nebaisu, o Nėris… Juk žinote, kas darosi šiomis dienomis: įniršę nori versti Cvirkos paminklą, jiems trukdo Salomėja“, – kalbėjo profesorius. P. Bražėnas ir prisiminė nuogąstavęs, kaip bus pasielgta su S. Nėries biografija, kokioje pozicijoje atsistos autorė. Taip pat neapleido ir dvejonės, kaip pati autorė šiandieninių diskusijų fone praeis ašmenimis, tačiau lūkesčiai buvo pateisinti.

Nepaisant kilusių būgštavimų, prof. P. Bražėnas A. Ruseckaitės biografinius romanus apibūdino kaip įtraukiančią, meistrišku žodžiu paremtą literatūrą. Pasak jo, A. Ruseckaitės kūryboje regima ištreniruota ranka ir išmiklintas žodis, gražios psichologinės atodangos, taip pat stilistikos įvairovė.

„Visi keturi romanai parašyti šiek tiek skirtinga maniera. Žanrinis, stilistinis raktas juose yra skirtingas. Pastarajame romane apie S. Nėrį vedamos paralelės su Šventuoju Raštu, kitur naudojama daug dokumentinės medžiagos. Romane apie Mačernį esti daug citatų iš sonetų, „Vizijų“, o Nėries kūrybos nėra daug, vienas kitas posmas“, – įvardydamas kūrybos išskirtinumą svarstė P. Bražėnas. Anot literatūros kritiko, A. Ruseckaitės kūryba profesionali, originali ir verta gilesnio žvilgsnio.