Pirmuoju nacionaliniu kultūros keliu su bičiuliu M. K. Čiurlioniu

Nusitęsdamas per visą Lietuvą nuo Varėnos, Druskininkų, vinguriuodamas per Kauną, Vilnių, Plungę, Rietavą iki Palangos šis maršrutas sujungia M. K. Čiurlionio gimimo, buvimo, mokymosi, kūrybos, įkvėpimo vietas. Čiurlionio kelias, kaip kultūros politikos instrumentas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, Vyriausybės programos priemonių plane ir Kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane.

M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovo Roko Zubovo manymu, šis kelias – tai naujas, kūniškas, būdas prisiliesti prie M. K. Čiurlionio, iš tikrųjų pajusti, kur jis vaikščiojo, kur buvo, ką matė, kuo pripildydavo savo dienas. Taip pat R. Zubovas tikisi, kad šį gražų maršrutą atras ir lietuvių turistinės organizacijos, ir mūsų šalies atvykę aplankyti užsieniečiai.

„Čiurlionio kelias – tikrai unikalus, jis sujungia gražiausius Lietuvos miestus, vietas ir paneria į gražiausią lietuvišką dvasios kultūrą“, – įsitikinęs M. K. Čiurlionio provaikaitis. Anot jo, keliaujant Čiurlionio keliu – ar realiomis vietomis, ar interneto erdvėje – M. K. Čiurlionis tampa labai konkrečiu mūsų bičiuliu.

Ciurlioniokelias.lt – žemėlapis su atminties ženklais

Spaudos konferencijoje dalyvavusi kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė teigė, kad Čiurlionio kelias buvo pasirinktas kaip pirmasis bandomasis kelias, kurį, atrodytų, lengviausia sukurti, mat su mūsų tautos genijaus vardu susiję daug institucijų, festivalių, konkursų. Šis kelias, kaip kalbėjo viceministrė, pirmasis tokio pobūdžio nacionalinis – ilgas ir itin turiningas, dėl to sudėtinga jį ir koordinuoti.

„Vienas mūsų darbo grupės tikslų buvo sukurti modelį, kaip tokie keliai galėtų būti koordinuojami, finansuojami, kaip jie turėtų įsilieti į Lietuvos kultūrinio turizmo, regioninės kultūros plėtros, savo krašto pažinimo galimybes bei tikslus“, – kalbėjo G. Žemaitytė.

Čiurlionio kelias atitinka visus tradiciškai suprantamus Europoje žymių menininkų, rašytojų kultūros kelius, tokius kaip Johanno Wolfgango von Goethe’s kelias Vokietijoje ar Francisco Goyos Ispanijoje. Tuo įsitikinęs Lietuvos muziejų asociacijos vadovas Raimundas Balza.

„Šio kelio atstumas artėja prie 500 kilometrų, ir mintimis paskaičiavau, kad tai sudaro apie milijoną žingsnių Čiurlionio link, – sakė Muziejų asociacijos vadovas. – Asociacija savo pagrindinėje veikloje visų pirma numato per šimto muziejų jungimą bendroms programoms, idėjoms, joms realizuoti. Čiurlionio kelyje aktyviai dalyvauja ne tik muziejai, bet ir kitos institucijos.“

Lietuvos muziejų asociacijos atsakingoji sekretorė, projekto vadovė Lolita Valužienė pristatė kelio programai skirtą portalą www.ciurlioniokelias.lt, kuriame supažindinama su Čiurlionio kelio maršrutais Dzūkijoje, Aukštaitijoje ir Žemaitijoje – nuo Senosios Varėnos, kompozitoriaus bei dailininko gimtinės, iki Palangos, grafų Tiškevičių rūmų, kur jis kūrė, poilsiavo ir ieškojo įkvėpimo. Kelio maršrutas kartu sujungia šiuose miestuose veikiančias nacionalines, valstybines ir savivaldybių kultūros įstaigas, siūlančias aplankyti su M. K. Čiurlionio gyvenimu bei kūryba susijusius objektus ir atminties ženklus.

Pasak L. Valužienės, šis kelias suplanuotas turint galvoje didžiulę plėtrą į tarptautinius vandenis: 2021-aisiais numatoma jo plėtra į Lenkiją, Vokietiją, Leipcigą, ir į Rusiją, Sankt Peterburgą. Portalo pagrindinis akcentas – žemėlapis, kuriame sužymėti visi (iš viso jų – arti šimto) M. K. Čiurlionio gyventų ir aplankytų vietų taškai, objektai, lankytinos vietos.

Meno savaitė „Čiurlionio Lietuva“

Spaudos konferencijoje pristatytas ir pirmasis specialusis projektas – kultūrinės topografijos meno savaitė „Čiurlionio Lietuva“, kuri prasideda gegužės 24-ąją ir tęsis iki gegužės 31-osios (24 d. – Varėnoje, kur Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios šventoriuje bus atidengtas atminimo ženklas – pažymėta vieta, kur gimė didysis genijus, 25 d. – Druskininkuose, 26 d. – Vilniuje, 28 d. – Kaune, 29 d. – Plungėje, 30 d. – Rietave, 31 d. – Palangoje).

Meno savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programos sumanytojas R. Zubovas išsamiau pristatė šį specialųjį projektą.

„Čiurlionio kelio ir Nemuno kelio per Lietuvą paralelė yra per daug graži, kad ja nepasinaudotum. Nemunas yra mūsų gyvybės arterija. Nuo senųjų laikų aplink mūsų didžiąją, šventąją upę telkėsi lietuviai ir kiti žmonės. Pernai pasirodė labai gražus straipsnis (Dainiaus Elerto „Laivininkas Čiurlionis“, „Kultūros barai“, 2018 m. Nr. 7–8 – red. past.) apie M. K. Čiurlionį ir jo brolius, iš Druskininkų į Jurbarką plukdančius Šv. Roko paveikslą, – pasakojo R. Zubovas. – Taip ir buvo sugalvota, kad panašiai ir Čiurlionio kelias vienysis aplink jo gyvenimą, nes M. K. Čiurlionis jau šimtą metų yra mūsų kultūrinė arterija, aplink kurią buriasi įvairiausių kūrybinių specialybių žmonės.“

Naujasis maršrutas, M. K. Čiurlionio namų vadovo tvirtinimu, buvo sugalvotas tarsi sekti M. K. Čiurlionio gyvenimo upe: „Jis prasideda Varėnoje, ten, kur jis gimė, kur pirmą kartą išvydo žvaigždes, mišką, kur pirmą kartą išgirdo lietuvių kalbą, lietuvišką dainą. Ten, kur jo tėtis buvo vargonininkas.“ Tai padiktavo ir kultūrinės programos Varėnoje temas: lietuviškumas ir bažnytinė kultūra.

„Tada kelias eis į Druskininkus – šiek tiek prieš srovę, pagal Nemuną, bet vis tiek ten, kur prabėgo gražiausi M. K. Čiurlionio vaikystės, jaunystės metai, – tęsė R. Zubovas. – Kur prisirpsta jį visą gyvenimą lydėjusi meilė lietuviškai gamtai ir lietuviškai dainai, tautosakai, mažajai architektūrai – visiems tiems aspektams, kurie paskui taip gražiai sužydi ir jo muzikoje, ir tapyboje.“ Tad kultūrinė programa Druskininkuose bylos apie kompozitoriaus šeimą ir meilę gamtai.

Kita stotelė – Vilnius, kur M. K. Čiurlionis ryškiai įprasmino savo apsisprendimą visus darbus kurti Lietuvai. Čia pragyvenęs beveik metus, jis savo pavyzdžiu ir įkvepiančiu darbu telkė menininkus, muzikus, savo šalį mylinčius žmones, kad jo suformuota Lietuvos vizija taptų realybe ir tuo kūnu, kuriame šiandien taip gražiai gyvename.

„Toliau Kaunas, ir jis nepaprastai gražiai įsipina. Kaunui buvo lemta tapti tuo centru, kur saugoma visa M. K. Čiurlionio kūryba, kur dėl istorinių aplinkybių suplaukė visas jo palikimas – rankraščiai, paveikslai, muzika“, – kalbėjo R. Zubovas. Kultūrinė programa šiame mieste bus sutelkta į tai, kaip šiandienos Lietuvos kompozitoriai reflektuoja M. K. Čiurlionio palikimą.

Itin gražus žemaitiškas Čiurlionio patyrimas Plungėje, Rietave ir Palangoje. Plungė, R. Zubovo žodžiais, svarbi dviem M. K. Čiurlionio gyvenimo aspektais – tai pirmųjų jo muzikos studijų miestas ir tas, į kurį jis vėliau grįžo kaip vedęs vyras pas savo žmonos giminaičius. Čia M. K. Čiurlionis gilinosi į žemaitišką kryždirbystę, koplytstulpius. Iš Plungės mus pasiekė nepaprastai gražūs su etnografija susiję M. K. Čiurlionio eskizai, paveikslai, piešiniai.

Rietavas svarbus M. K. Čiurlionio ryšio su dvaro kultūra patirtimi. O Palangoje Čiurlionio kelias baigiasi, nes prasideda jūra.

„Jūra M. K. Čiurlioniui visą laiką buvo ryšio su kosmosu ženklas. Jūra – kaip mūsų galimybė prisiliesti prie to, kas yra amžina, visuotina, nepaprastai galinga, labai aistringa ir labai gilu. Čia jis praleido savo meilės kupinus mėnesius drauge su Sofija Kymantaite, ir čia nepaprastai gražiai išsiskleidė jųdviejų abiejų kūryba, kurią paskui Sofija savo darbais ir mintimis, viso gyvenimo kelione tęsė dar 50 metų po to, kai M. K. Čiurlionis paliko šią žemę, – meno savaitės „Čiurlionio Lietuva“ esmines temas pristatė jos sumanytojas. – Atsimenu, dar prieš 30–40 metų M. K. Čiurlionis mūsų vaizdiny buvo toks užsidaręs vienišius, kuris sėdi Druskininkuose, gražiai piešia ir gražiai rašo muziką. Tarsi žmogus, nei turintis ryšį su pačiais naujausiais meno, mokslo, psichologijos pasiekimais, nei besimokantis iš aplinkinių tautų. Bet kai pradedi matyti Čiurlionio kelią konkrečiai, topografiškai, su faktais, su labai tiksliomis biografinėmis detalėmis, atpažindamas – staiga supranti, kad jis buvo nepaprastai išprusęs, daug žinantis ir labai reikšmingus sprendimus darantis menininkas.“