Velnio tikslas – sunaikinti žmogų

Paolo Carlin „Eik šalin, šėtone!: Kaip atpažinti velnio apsėdimą, padėti dvasinių problemų turintiems asmenims ir juos palydėti“, Vilnius: Katalikų pasaulio leidiniai, 2019. Iš italų kalbos vertė Audrius Musteikis

Piktadariška velnio veikla nukreipta prieš kūriniją ir ypač prieš žmogų. Visa tai – iš pavydo žmogiškajai prigimčiai. Šviesos angelas Liuciferis – pirmasis iš  angelų, kuriam buvo patikėta tvarkyti kūriniją. Jau pats vardas pastūmėjo jį į puikybės nuodėmę ir maištą prieš Dievą. Liuciferiui pavesta užduotis įvardyti augalus ir gyvūnus atiteko žmogui, būtybei, žemesnei už angelus – grynąsias dvasias.

Žmogaus, šėtono sugundyto nepaklusti, prigimtis liko pažeista, todėl Dievas nusprendė žmogų perkurti pagal savo prigimtį ir paveikslą, pats prisiimdamas žmogiškąją prigimtį. Per Sūnų Jėzų įsikūnijęs Dievas pradėjo naują kūriniją. Iš čia velnio neapykanta žmogui ir Dievui. Velnias dėl neklusnumo buvo išmestas iš rojaus ir nublokštas žemėn, pasmerktas kančiai, kurią sukelia nutolimas nuo Dievo.

Pradžios knygoje aprašytas gundymas paremtas apgaule: blogis pateikiamas kaip gėris, o Dievo įsakymas – kaip laisvo žmogaus pasirinkimo apribojimas. Neklusnumas Dievui paverčiamas gėriu. Demono suvedžiotas nepaklusti žmogus patiria didžiulį nusivylimą savimi ir pasijunta nuogas.Vis dėlto ne visi gundymai ateina iš piktosios dvasios. Šv. Jokūbas laiške tvirtina: „Kiekvienas yra gundomas, savo geismo pagrobtas ir suviliotas“ ( Jok 1, 14), bet demonas naudojasi proga ir didina gundymo jėgą. Kaip ginklą prieš gundymus Dievas žmogui davė maldą. Išganytojas Jėzus savo malda nuo pat pradžių įveikė gundytoją (plg. KBK 2849).

Ypatingas velnio veikimas, aiškios ir labai ryškios jo apraiškos  dažniausiai stebimi po to, kada pavykusiu gundymu žmogus būna nukreiptas į nepaklusimo Dievui kelią, t. y. nuodėmę. Malonės ir bendrystės būsenos su Dievu esančių asmenų, kai kurių šventųjų atveju toks demono veikimas yra Dievo leidžiamas. Tokiais atvejais pats Dievas ar Švč. Mergelė Marija atsiklausia, ar asmuo sutinka būti šitaip puldinėjamas. Pavyzdžiai: Anneliese Michel (filmo „Emilės Rouz egzorcizmas“ prototipas), kurios beatifikacijos byla neseniai pradėta; šv. Gema Galgani, šv. Pijus Pietrelčinietis ir nemažai kitų.

pexels.com nuotrauka

Visdaugiau žmonių, ir tikinčiųjų, ir ateistų, patiria negales, kurių tikslios priežasties medikai negali nustatyti ir pritaikyti gydymo; tie asmenys  skundžiasi esą užburti, apkerėti; pasakoja apie keistus reiškinius, vykstančius jų namuose ar jiems patiems. Kai kurie tvirtina, jog atsidūrę tam tikrose vietose ar susitikę tam tikrus asmenis patiria itin nemalonių pojūčių, ypatingą nejaukumą, sutrikimą, nerimą, baimę.

Yra manančiųjų, kad visos maginės praktikos tėra paprasčiausi, niekuo nepagrįsti prietarai. Iš tiesų kai kurios – vien akių dūmimas, šarlatanų suktybės, skirtos vedžioti už nosies, nors tai irgi Dievo įsakymams prieštaraujantis elgesys. Tačiau privalu pabrėžti, kad ne visos okultinės praktikos yra mulkinimas ar tušti prietarai. Žengti į okultizmo pasaulį, patiems atlikti ar  dalyvauti kitų atliekamuose okultiniuose ar ezoteriniuose ritualuose pavojinga, tai gali pridaryti tiek psichofizinės, tiek moralinės, tiek dvasinės žalos. Kartais netgi gali sukelti išskirtinių reiškinių, išprovokuoti ypatingą velnio veikimą: varginimą, apsėdimą, pavergimą, užvaldymą. Teikiant pagalbą paaiškėja, kad dalį velnio ypatingo veikimo atvejų paskatino kaip tik tokios praktikos.

Taigi vertindamas ypatingą velnio veikimą egzorcistas iškart turėtų išsiaiškinti, ar pagalbos kreipęsis asmuo prieš tai neatliko tokio pobūdžio ritualų. Kaip reikėtų vertinti „okultines“ negales, kuriomis skundžiasi žmonės? Ar tai psichiškai nestabilūs asmenys? Objektyvi stebėsena leidžia išskirti tris tipus:

1. Psichologinių ir psichinių problemų turintys asmenys, dažnai savo negalių  priežastis siejantys su velnio veikimu. Jiems reikia ne egzorcisto, o psichologo ir psichiatro. Jų problemos pasireiškia kūno negalėmis – tai somatizacija.

2. Psichiškai sveiki, bet demoniškos kilmės fizinių sutrikimų ar negalių turintys asmenys. Gali būti tam tikras apsėdimo lygmuo. Tokiems reikia vien  egzorcisto.

3. Fizinių ir psichinių bėdų kamuojami asmenys. Iškart būna sunku nustatyti, ar visos jų bėdos demoniškos kilmės. Tokiais atvejais prireiks taip pat ir  psichologo ar psichiatro.

Kaip aiškintis tuos atvejus, kada tikintieji tvirtina tapę velnio ypatingo veikimo aukomis? Apie tai sužinosite perskaitę knygą.

Tėvas PAOLO CARLINAS – italų kunigas kapucinas, moralės teologijos daktaras, Tarptautinės egzorcistų asociacijos narys, remdamasis savo patirtimi ir Bažnyčios mokymu, parašė knygą apie tai, kuo visi domisi, bet mažai kas išmano. Kaip atpažinti velnio apsėdimą? Koks artimo žmogaus ar draugo elgesys kelia įtarimų? Kada reikia psichologo ar psichiatro pagalbos, o kada jų patarimų bus per mažai? Kaip saugotis patiems ir apsaugoti mums brangius žmones? Ką apie velnią sako Biblija ir Bažnyčios tėvai? Ar galima egzorcizmą atlikti patiems? Kas gali jį atlikti? Ko jokiu būdu nevalia daryti? Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsako t. Paolo Carlinas.