2019 07 28

„ŽODIS tarp mūsų“

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

XVII EILINIS SEKMADIENIS Lk 11, 1–13 „Prašykite, ir jums bus duota“

Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius“.

Jėzus tarė jiems: Kai melsitės, sakykite:
‘Tėve, teesie šventas tavo vardas.
Teateinie tavo karalystė.
Kasdieninės mūsų duonos duok mums kasdien
ir atleisk mums mūsų kaltes,
nes ir mes atleidžiame visiems savo skolininkams,
ir nevesk mūsų į pagundą’“.

Jėzus dar kalbėjo jiems: „Kas nors iš jūsų turės draugą ir, nuėjęs pas jį vidurnaktį, sakys: ‘Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko duoti valgyti’. O anas iš vidaus atsilieps: ‘Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti’. Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia“.

„Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir bus jums duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies – atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio – duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo“.

Skaitiniai ABC (581)

Pr 18, 20–32: Viešpatie, nesupyk, kad kreipiuosi

Ps 138, 1–2a. 2bc–3. 6–7ab. 7c–8. P.: Tą dieną, kada aš šaukiausi, Viešpatie, mane tu girdėjai.

Kol 2, 12–14: Jis atgaivino jus kartu su Kristumi, dovanodamas visus nusikaltimu


Evangelijos skaitininio komentaras

Tėve mūsų yra Jėzaus mokymo apie maldą pagrindas. Ir Mato, ir Luko evangelijose Tėve mūsų malda įterpta į Jėzaus mokymo apie maldą kontekstą ir nusako, kokios nuostatos turi būti būdingos Jėzaus mokinio maldai. Panašu, kad Luko evangelijoje užrašyta Tėve mūsų maldos forma perteikia Jėzaus mokymo tradiciją, o Mato pateiktoji šios maldos forma yra pritaikyta liturgijai.

Mato evangelijoje (6, 9–13) Viešpaties malda suskirstyta į septynis prašymus, o Luko evangelijoje (11, 2–4) prašymų tėra penki. Kiekvienas prašymas atskleidžia vis kitą mūsų santykių su Dievu aspektą, kuriuo turėtų būti persiėmusi besimeldžiančiojo širdis. Tuos aspektus galima suskirstyti į dvi grupes. Viena grupė susijusi su Dievu ir amžinuoju gyvenimu bendrystėje su Juo (plg. Mt 6, 9b–10; Lk 11, 2b), o kiti aspektai apima mūsų laikinąjį gyvenimą ir reikmes (plg. Mt 6, 11–13; Lk 11, 3–4).

Mokydamiesi melstis Tėve mūsų maldą atminkime porą dalykų. Pirma, privalome stengtis suprasti Jėzaus žodžius ir pripažinti tas tiesas, kurias Jis mums atskleidžia šiais žodžiais. Antra, svarbu patirti, kad tie žodžiai, kuriais meldžiamės, yra tiesa. Jei meldžiamės Tėve mūsų tikėdami, o ne vien kartodami pabodusius žodžius, pajuntame, kaip vis stiprėja ir nuoširdėja mūsų bendravimas su Dievu Tėvu. Tikėjimu paveldime Dievo pažadus (plg. Žyd 6, 12). Vis labiau įtikėdami Tėve mūsų maldoje atsiskleidžiančiomis tiesomis ir stengdamiesi maldoje kasdien susitikti su Dievu, imame patirti visa tai, ką ši malda mums dovanoja: gyvenimą ir bendrystę su Tėvu, Tėvo globą.

Galbūt mes niekada nesimeldėme, o norėtume pradėti melstis. Galbūt melsdavomės tik retkarčiais, nelabai tikėdami, jog malda gali būti susitikimas su Dievu. Galbūt nuolat meldžiamės, bet norime panirti į dar gilesnę maldą, idant gautume tų vaisių, kurių Dievas pažadėjo besimeldžiantiems. Kad ir kokia būtų mūsų situacija, dera pradėti mokytis melstis nuo Tėve mūsų. Ši malda tinka ir tobulinantis maldos mokykloje, kad dar apsčiau patirtume iš Dievo srūvančio gyvenimo.

Iš „ŽODIS tarp mūsų“ 2011 m. lapkritis-gruodis