Tvari mada: kaip išmokti norėti mažiau ir pamilti tai, kas yra spintoje

Taip kasmet pagaminamas sunkiai suvokiamas skaičius naujų drabužių – net 80 milijardų (tai yra 400 % daugiau nei prieš du dešimtmečius). Dauguma šių drabužių greitai patenka į sąvartynus, o galėtų būti perdirbami arba puikiausiai naudojami toliau. Didelė dalis tokių drabužių yra sudeginami, taip į orą išmetant didžiulį kiekį teršalų. Medvilnės gamybos pramonė sunaudoja labai daug gėlo vandens. Vargu ar Lietuvoje tai nuskambės kaip didelė problema – mūsų šalis labai turtinga gėlo vandens išteklių, ir ne visada susimąstome, kad kitose šalyse gėlas vanduo yra sunkiai prieinamas ir jo švaistymas drabužių gamybai yra problema. Vienam kilogramui medvilnės sunaudojama 10–20 tūkstančių litrų vandens, o tai kiekis, kurį žmogus išgeria per 900 dienų. Tikriausiai kiekvienam teko girdėti apie sąlygas, kuriomis siuvami greitosios mados drabužiai. Greitoji mada pasižymi ne tik greičiu, bet ir savo itin žema kaina. Ir tam, kad ji tokia būtų, drabužiai dažniausiai gaminami besivystančiose šalyse, kur žmonės dažnai išnaudojami ir dirba už itin mažus atlyginimus prastomis sąlygomis, siekiant sumažinti kaštus. Šios problemos dabar tampa vis aktualesnės. Galima vis dažniau išgirsti terminą „tvari“ arba „lėta“ mada – priešingybę greitosios mados industrijai. Ji apima būdus, kaip mažinti vartojimą, kaip gaminti ekologiškus produktus, kaip tinkamai perdirbti tekstilę ir priimti žemei ir ekologijai nekenksmingus sprendimus bei stabdyti greitosios mados keliamas problemas.

Į klausimus apie tvarią madą ir būdus, kaip prisidėti prie ekologiškesnio mados vartojimo, atsakė Rugilė Matusevičiūtė. Kartu su Andriumi Šatu ji kuria tinklalaidę (angl. podcast) „Išpakuota“ apie tvarų gyvenimo būdą ir ekologiją kasdien.

Ar galėtum trumpai papasakoti, kaip ėmei domėtis ekologija ir tvariu gyvenimo būdu? Ar buvo kažkoks įvykis, kuris privertė daugiau į tai pasigilinti?

Man tai kilo iš stipraus ryšio su gamta – nuo vaikystės mama mane visuomet vesdavosi į gamtą , todėl atsirado stiprus ryšys su ja. Dauguma šeimos narių taip pat yra vegetarai. Ir galbūt svarbiausia priežastis man buvo supratimas, kad gamta, kurią labai myliu, gali sunykti: jos gali nebelikti. Man pasidarė gaila ir supratau, kad nenoriu būti jos teršėja, nenoriu būti parazitas, noriu keliauti taip, kad nepalikčiau pėdsakų po savęs.

O Andrius domisi šiomis temomis labai ilgai, jau apie dešimt metų. Bet jis visada domėjosi globaliomis ekologijos problemomis ir jų sprendimo būdais – transportu, aviacija, elektros gamyba ir jų poveikiu planetai. Labai smagu, kad, kai mes pradėjome galvoti apie „Išpakuota“ ir kurti temas, apie ką kalbėsime, labiai išryškėjo mano ryšys su gamta ir iš jo pusės – techninės žinios kaip prisidėti prie jos išsaugojimo. Tuomet supratome, jog vienas iš būdų tai padaryti – kalbėti apie ekologiją garsiai.

Kaip sugalvojote kalbėti savo tinklalaidėje apie greitąją madą ir jos keliamas problemas?

Man greitoji mada, kaip ir viskas, kas gaunama greitai, pigiai ir paprastai prieinama, automatiškai signalizuoja raudoną šviesą: kažkas čia negerai. Kai gali nusipirkti už dešimt eurų penkerius marškinėlius, pamąstai ir supranti, kad taip negali būti: tavo maistas tampa brangesnis nei tavo drabužiai. Drabužių laikinumas mane privertė susimąstyti, kad čia tikriausiai yra sąlytis su ekologija, ir nereikėjo labai daug ieškoti. Kaip ir su greitojo maisto restoranais: įeini, iškart supranti, kad tai tikrai neekologiška.

Claudio Schwartz / Unsplash.com nuotrauka

Tai ir privertė kalbėti apie greitąją madą, nes tai viena opesnių problemų vakarietiškoje kultūroje. Mums mada, stilius, išvaizda yra be galo svarbūs, turime labai toksišką santykį su tuo. Apie šią temą lengva kalbėti: žmonės nereaguoja jautriai, jie supranta, kad greitoji mada yra problema, todėl galima plačiau apie tai diskutuoti.

Kai pradėjai ruoštis savo laidai apie greitąją madą ir domėtis giliau šia tema bei jos poveikiu ekologijai, kas tave labiausiai šokiravo?

Pagaminame apie 80 milijardų drabužių per metus. 30 procentų šių drabužių parduodami už visą kainą, kiek ir kainavo pagaminimas, 30 procentų nukainuojami, o ir likusieji dažniausiai išmetami, sudeginami arba nukeliauja į sąvartynus. Šis pertekliaus suvokimas man ir buvo visada vienas labiausiai šokiruojančių dalykų. Ypač kai supranti, kad dažnai visi tie drabužiai galiausiai sudeginami. Ir dar tai, jog vietoje keturių sezonų per metus, išskiriamų madoje, dabar turime dvidešimt keturis ar net daugiau. Manau, kad tai yra taip pat glaudžiai susiję su mūsų savimeile bei savęs suvokimu, nes neseniai nusipirkę drabužių vėl einame į parduotuvę ir suvokiame, jog esame nebemadingi, esame negražūs. Man tai labai nepatinka – šis kapitalistinis greitosios mados aspektas. Jau net neminint, kiek daug vandens išnaudojame drabužių gamybai, apie tai, kaip išnaudojame žmones, kaip teršiame žemę.

Bangladeše 2013 metais sugriuvo greitosios mados drabužių fabrikas, žuvo 1134 darbuotojai. Tik po to daugelis žmonių susivokė, kaip jų drabužiai gaminami. Tačiau apeliuodami į žmogaus empatiją šios žinutės nepaskleisime. Empatija yra laikinas dalykas,, žmogus greitai pamiršta, ypač jei tai jam nemalonu. Tokie įvykiai kaip gamyklų griuvimas, žmonių mirtys, tragiškos darbo sąlygos tikrai egzistuoja, bet nesu tikra, kad žmonėms skleisdami tik šią informaciją galime pasiekti rezultatą.

Kaip priešprieša greitajai madai atsirado terminas „tvari/lėta mada“. Apie ją taip pat kalbėjote savo laidoje. Ką tau pačiai reiškia tvari mada?

Sakoma, jog žmogus balsuoja savo pinigais. Kur dedame savo pinigus, tokią žinutę ir skleidžiame. Jeigu mūsų balsas yra pinigai ir pirkimas, geriau nepirkime iš viso. Todėl, kalbant apie lėtą madą, mano požiūris yra toks – kas yra tavo drabužių spintoje ir yra tai, ko tau reikia. Aišku, aš suprantu, kad būna, jog suplyšta šortai, bet būtų gerai, kad žmogus tuos vienus šortus ir teturėtų, galbūt dvejus. Tvaru yra ne tada, kai perki drabužius, kurie yra ekologiški, o kai nešioji tai, ką turi, pasitaisai, kas suplyšo, ir mėgsti drabužius, kurie yra spintoje. Svarbiausia – nejausti, kad tavo nuotaika priklauso nuo to, ką esi apsirengęs.

Laura Fleischmann / Unsplash.com nuotrauka

Kartą su kolega Andriumi išbandėme tokį iššūkį, kurio metu gyvenome su penkiasdešimčia daiktų, skaičiuojant viską – drabužius, higienos priemones. Mano drabužiai buvo juodos kelnės, marškinėliai, džemperis ir juodi batai. Sąmoningai pasirinkau tokius rūbus, nes norėjau, kad jie būtų tarsi tuščia drobė. Ir taip jeigu ryte atsikeliu blogos nuotaikos, ieškosiu kitų būdų jai pataisyti, o ne skirsiu laiką stovėti prie veidrodžio. Lėta arba tvari mada yra iš dalies mados nebuvimas. Taip pat suvokiu, kad mados industrija yra fantastiškas dalykas: gyvename dėl drabužių ir saviraiškos. Tuomet tvari mada, jei žmogus mėgsta save išreikšti per išvaizdą, yra būdas tai padaryti: vadinamieji „skudurynai“ – dėvėtų drabužių parduotuvės, investavimas į kokybiškus produktus, pavyzdžiui, į Lietuvoje labai pamėgtą liną. Tačiau ekologiškai gyventi ir būti labai madingam (taip, kaip tai pateikiama vitrinose ar žurnaluose), teigčiau, kad nėra įmanoma.

Kokie yra svarbiausi dalykai, kuriuos suteikia tvari mada?

Mada paliečia daug sričių. Pirmiausia tvari mada padeda sutaupyti daugybę vandens – jo labai daug iššvaistoma gaminant, dažant ir plaunant medžiagas – naudojami gėlo vandens resursai. Antra, palaikydami tvarią madą taupome ir pačias medžiagas. Yra tokia situacija, kad didelės kompanijos ir dizaineriai nepanaudotas medžiagas su unikaliais raštais sudegina tam, kad jų nepanaudotų kažkas kitas: tai jų dizainas. Tvarios mados rinkoje buvo pasiūlymas visas likusias medžiagas tiesiog nudažyti juodai, tada jokie raštai nebus matomi, nebus naudojamas kažkokių dizainerių meninis identitetas, bus išvengta švaistymo. Taip pat tvari mada apima žmogaus teises, žmonių išnaudojimo mažinimą, adekvačius atlyginimus, kurie gali leisti dirbantiems drabužių gamyboje išmaitinti savo šeimas. Net nekalbant apie pinigus – tai lemia normalias sąlygas, galimybę dirbantiems pavalgyti pietus, nueiti į tualetą bei nedirbti po 14–18 valandų per dieną kritinės būklės patalpose. Taupoma energija, nes produktai nėra transportuojami ilgą atstumą: tvari mada dažnai yra pagrįsta vietiniais verslais ir vietine gamyba. Išvengiame didžiulių CO2 emisijų, nes taip produktai nėra skraidinami didelį atstumą.

Pakalbėkime apie Lietuvą. Kaip manai, kaip pas mus vertinama tvarios mados idėja? Ar ji aktuali lietuviams?

Lietuvoje dar nesame apsėsti greitosios mados. Nesusiduriame su tokia situacija, kai žmonės perka šimtus drabužių ir juos apsivelka vos vieną kartą ir paskui juos išmeta. Prie to, žinoma, prisideda mūsų finansinė padėtis. Greitosios mados drabužių parduotuvės, tokios kaip „Zara“ ir „H&M“, mums nėra tokios ir pigios. Negalime kiekvieną dieną sau leisti keisti rūbus. Ir tai yra pliusas. Tai tokia ganėtinai kuriozinė situacija, nes tas mūsų sąlyginis nepriteklius prisideda prie šiek tiek tvaresnio gyvenimo būdo. Tačiau yra ir kita pusė – labai norime paragauti Vakarų. Labai norime paragauti amerikietiško ar londonietiško gyvenimo būdo, kuris yra glaudžiai susijęs su greitąja mada, stiliumi ir vartojimu. Ir dabar pastebiu jaunesniosios kartos stipresnį tokios mados poreikį.

Esame viduriuke: galėtume būti tvaresni, jeigu šiek tiek daugiau apie tai žinotume. Todėl edukaciniai projektai labai svarbūs kalbant šiuo klausimu. Tačiau manau, kad politikoje yra visiškai nekalbama apie šiuos dalykus. Yra tik savanoriški projektai, kurie siekia šviesti.

Kaip galima paskatinti lietuvius domėtis greitosios mados keliamomis problemomis ir tuo, kodėl tvari mada yra svarbi?

Lietuviams labai sunku suprasti klimato kaitą apskritai: mums atrodo, kad nesame jos paliesti. Tačiau nesenai pateikta statistika rodo, kad Lietuva yra labiausiai klimato kaitos paveikta valstybė Europoje (GreenMatch tyrimo duomenimis). Reikia, kad pajustume rezultatą ir kad mums yra blogai. Bet ar dėl to atkreiptume dėmesį į greitąją madą – abejoju. Galbūt tada kalbėtume apie viešąjį transportą, vandens taupymą…

Šiukšlės. Bas Emmen / Unsplash.com nuotrauka

Kalbant apie greitosios mados produktus – jie gana dažnai atrodo patraukliai dėl prieinamos kainos. Taip pat greitosios mados parduotuvės yra lengvai prieinamos, visur jų yra labai daug. Ar lietuviui tvari mada yra brangesnė alternatyva?

Žmogus gali būti stilingas ir apsirengęs labai nebrangiai. Turime fantastišką dėvėtų drabužių parduotuvių kultūrą. Tačiau ne kiekvienas nori rengtis rūbais iš dėvėtų drabužių parduotuvių – tada susiduriama su situacija, kai tvari mada nėra pigus pasirinkimas. Tačiau turime suprasti vieną dalyką – mūsų požiūris į kainą yra labai iškreiptas. Vertindami, kas yra brangu ir kas pigu, nepasveriame labai daug veiksnių.

Kartą pati pamačiau, jog viena iš lietuviškų kompanijų pardavinėja paprastus marškinėlius už trisdešimt eurų. Pagalvojau – kaip brangu! Tačiau ėmiau mąstyti – juk reikia sumokėti žmogui atlyginimą visiems, kurie prisidėjo prie gamybos. Rūbams yra pasirenkama ekologiška medvilnė, kuri taip pat užauginama, apdirbama ir atkeliauja ekologiškesniais būdais į Lietuvą. Tada ir suvoki, kad tie trisdešimt sumokamų eurų reiškia, jog visiems grandinėje nukapsės tam tikra suma nuo drabužio. Turime gyventi taip, kad galėtume nusipirkti tuos kelis drabužius per metus, o ne taip, kad mums nuolat reikėtų naujų marškinėlių, tokių pačių, vienodų, skirtingų, spalvotų… Tvari mada atrodo per brangi dėl to, jog turime tą toksišką suvokimą, kaip veikia tvari bei greitoji mada ir kaip tuos drabužius reikia pirkti ir turėti. Pati šiuo metu esu apsirengusi greitosios mados drabužiu, ir jis pas mane spintoje kabėjo jau ilgai. Tačiau esmė yra jį yra kuo ilgiau išlaikyti švarų, gražų ir tvarkingą, tada tai nekainuoja nieko. Ekologijoje ir yra linkstama prie to, kad reikia ugdyti vartotojiškumo suvokimą, nes kurti ekologišką rinką yra be galo sunku.

Kalbėdama apie tai, kaip pigiau įsigyti tvariosios mados produktų, jau paminėjai vadinamąją „skudurynų“ kultūrą. Kokių dar matai galimybių Lietuvoje apsirengti pigiai ir tvariai?

Taip, tai pirmas pasirinkimas yra „skudurynai“. Antra, yra drabužių mainytuvės (jos taip pat pavasarį vyko Kaune). Pati taip pat pradėjau mokytis siūti drabužius sau. Taip pat gera idėja yra apsilankyti pas siuvėją.

Daug kas sako, jog laiko patiems siūtis drabužius jie neturi, tačiau mes ir kalbame apie lėtą madą kaip apie sprendimą. Gyvename tokiu laikotarpiu, kai nebeturime laiko net savo drabužiams, savo maistui, savo miegui, savo kelionėms, viskas turi būti kuo greičiau ir kuo pigiau. Nesusivokę patys, nieko nepakeisime.

Drabužių rūšiavimas yra neatskiriamas nuo tvarios mados. Gal galėtum pakomentuoti, kodėl yra taip svarbu gerai pagalvoti prieš atsikratant drabužiais ir prieš išmetant juos į įprastinį konteinerį?

Vienas iš pagrindinių dalykų yra tai, kad tada jie atsiduria sąvartynuose. Sąvartynuose pūnant, rūgstant šiukšlėms, kartu su išmetamu maistu, kuris nebuvo kompostuojamas, kuriasi didžiulis kiekis metano dujų. Tai yra labai stiprios prie šiltnamio efekto prisidedančios dujos, stipresnės už CO2 iki 21-o karto. Jos dažnai vadinamos vienomis blogiausių šiltnamio dujų. Kuo daugiau šiukšlių krauname į sąvartynus, tuo šių dujų poveikis yra stipresnis.

Nick de Partee / Unsplash.com nuotrauka

Taip pat susiduriame ir su kita problema – mikroplastiku. Didžioji dalis drabužių, kurie yra greitosios mados produktai, pagaminami iš poliesterio. Poliesteris, skalbiant drabužius, sukuria apie kelis šimtus tūkstančių mikroplastiko dalelių vieno skalbimo metu, kurios dažniausiai nukeliauja į vandens telkinius ir vandenynus. Net 35% mikroplastiko esančio vandenyne atkeliavo skalbiant tekstilės gaminius. Mikroplastikas turi labai daug bjaurių savybių, jį ėda vandens gyvūnai, dėl to  žūsta, jo jau randama ir mūsų maiste. Dabar ir Himalajų druskoje, kuri laikyta labai švaria, randama mikroplastiko gabalėlių. Mikroplastikas, atsiradęs vandenyje, turi labai toksišką savybę pritraukti kitas šiukšles. Mikroplastiko nebegalime pašalinti iš vandenynų, kol kas dar nėra tam veiksmingų būdų.

Kaip tik nesenai buvo diena, kai pasaulis išnaudojo visas galimas CO2 emisijas ir kitus šių metų išteklius (Earth Overshoot Day). Tai reiškia, kad visus likusius metus, dar beveik pusę metų, naudosime ateinančių metų (ir ateities kartų) tiek CO2 emisijų, tiek kitus rezervus.

Gal dar galėtum trumpai pakomentuoti, ką mums reiškia tai, kad mes jau išnaudojome galimas CO2 emisijas?

Paprastai tariant, yra tam tikras CO2 kiekis, išmetamas į atmosferą, su kuriuo galime susidoroti, visas didesnis kiekis, patenkantis į orą, kaupiasi atmosferoje ir lemia kylančią temperatūrą, jūros lygio kilimą, atsiranda disbalansas ir tokie karščiai kaip Lietuvoje vasarą. Jau dabar ūkininkai susiduria su tuo, kad tokia temperatūra labai veikia jų derlių, gyvulius. O tai, kad galimas emisijas išnaudojome dabar, reiškia, jog ateityje žmonės nebeturės galimybės į atmosferą išmesti tiek CO2 ir neturės tiek išteklių. Jie bus priversti kardinaliai keisti savo gyvenimo būdą, vartoti ir gyventi visiškai kitaip.

Pakalbėkime apie žmones, kurie ima galvoti apie šios problemos aktualumą. Kaip jie galėtų paprastai, palaipsniui pakeisti greitosios mados vartojimo įpročius ir eiti tvaresnės mados link. Jau paminėjai, kad svarbu minimalizmas, vertinimas  tų daiktų, kuriuos turi. Kas dar?

Pradėti reikėtų nuo greitosios mados atsisakymo, jos nepirkti. Reikalauti, rašyti tokioms kompanijoms ir kelti joms klausimus apie savo drabužius – kaip buvo auginta, paruošta medžiaga, kas ir kokiomis sąlygomis juos siuvo, kokiomis sąlygomis šie drabužiai mus pasiekė. Turime būti aktyvūs ir parodyti, kad mums svarbu, išreikšti nepasitenkinimą. Tai mūsų visuomenėje nėra taip populiaru, dažnai paburbame apie tokias problemas tarpusavyje, tačiau tiesa ta: paklausa visada vysto pasiūlą. Viešai turime parodyti tai, kad mūsų interesas nebėra greitoji mada. Reikia tiesiog domėtis ir ieškoti būdų, užduoti klausimus. Rekomenduočiau prieš įžengiant į parduotuvę arba perkant internete pasinaudoti programėlėmis kaip „Good on You“, arba pasidomėti, ar parduotuvės yra tvarios ir skiria dėmesį ekologijai. Taip pat internete galima rasti visą sąrašą greitosios mados parduotuvių – jose siūlyčiau tiesiog nesilankyti.

Siūlau ieškoti įkvepiančių žmonių, kaip lietuvė mergina, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, „Instagram“ pasivadinusi Trash Less: ji yra puikus tvaraus gyvenimo pavyzdys. Siūlau pasižiūrėti ir filmą „Tikroji mados kaina“. Tai yra nedideli žingsniai, kurie padeda išlikti budriam ir sąmoningam.

Kaip matai tvarios mados ateitį Lietuvoje?

Abejoju, kad mes greitai turėsime tvarios mados kultūrą. Manau, kad, kylant mūsų pragyvenimo lygiui, paseksime Skandinavijos šalių pavyzdžiu, kai žmonės visko atsiragauja ir gali įpirkti tvarių produktų ir labai greitai suvokia, kad jiems to tvarumo reikia. Tačiau sunku kalbėti apie ateitį, nes judame į priekį šviesos greičiu, sunku nustatyti, kokiu greičiu progresuosime ir kur link eisime.