Senųjų dvarų mokyklos ir žymieji jų auklėtiniai

Pirmosios mokyklos Lietuvoje atsirado priėmus krikštą 1387 m., kilus poreikiui rengti dvasininkus ir raštininkus. Aukštuomenei mokslas buvo itin svarbus, tačiau buvo įprasta, kad didikai mokosi savo valdovo dvaruose, o ne kartu su kitais. Kai XV a. tapo įprasčiau keliauti ir išsilavinimą įgyti užsienyje, tai darė daugiausiai bajorija, miestiečiai. Manoma, kad prie šios nuostatos pasikeitimo prisidėjo Lietuvos didysis kancleris, valstybės ir karinis veikėjas Albertas Goštautas (1480–1539), Liubavo dvaro valdytojas. Jaunystėje gyvenęs Krokuvoje, jis, tiesa, nesimokė kartu su visais šio miesto universitete, tačiau samdė jo profesorius privačiam mokymuisi. Vėliau didikų šeimų jaunuoliams tapo įprasta vykti į užsienio universitetus, namų mokymo nebepakakdavo.

Ir LDK laikais, ir vėliau didikai rūpinosi švietimu ir steigė mokyklas savo valdose. Dvarininkai pasižymėdavo kultūros mecenavimu, į savo dvarus kviesdavosi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkų: tapytojų, poetų, rėmė muzikų studijas ir kūrybą, steigė muzikos mokyklas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Plungėje tarp Oginskio orkestrantų 1901 m. Iš Stasio Ylos „M. K. Čiurlionis: kūrėjas ir žmogus“. Amerikos lietuvių bibliotekos leidykla, Čikaga, 1984 m.

Plungės dvare skleidėsi M. K. Čiurlionio talentas

Plungės dvare veikė garsi orkestro muzikos mokykla, kurioje, mecenato Mykolo Oginskio globojamas, mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. 1889 m. kunigaikštis parsivežė talentingą keturiolikmetį jaunuolį į Plungę. Čia būsimasis kompozitorius tuoj buvo priimtas į dvaro orkestro mokyklą. Kartu su kitais dvaro orkestro muzikantais jis mokėsi groti fleita, klarnetu, pianinu ir vargonais, viskuo domėjosi ir visapusiškai tobulėjo ir kaip muzikas, ir kaip dailininkas – besimokydamas Plungėje M. K. Čiurlionis sukūrė apie 20 paveikslų.

Jaunasis M. K. Čiurlionis išsiskyrė ne tik talentu, bet ir ambicingu būdu. Pasakojama, nepabijodavęs atsikirsti, o kartą sniego mūšyje kunigaikščio nė kiek nepagailėjęs susilaukė rūstybės… Bet trumpam. Kitą kartą parašęs muzikinį kūrinį, skirtą Mykolo vardo dienai, itin maloniai nustebino globėją. M. Oginskis finansavo M. K. Čiurlionio studijas Varšuvoje (mėnesinė stipendija, skirta globėjo, buvo 13 rublių), o vėliau – Leipcigo konservatorijoje.

Raudondvario dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Raudondvario dvaras išugdė J. Naujalį

Raudondvario dvaro grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius rėmė vargonininką ir kompozitorių, lietuvių profesionaliosios muzikos pradininką Juozą Naujalį. 1869 m. Raudondvaryje gimęs būsimasis muzikas taip pat mokėsi Varšuvos muzikos institute finansuojamas grafo Tiškevičiaus, tik keletą metų anksčiau nei M. K. Čiurlionis.

Pirmojo pasaulinio karo metai ženklino griūtį ir nuosmukį daugelyje sričių, ne išimtis buvo ir švietimas. 1918 m. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, situacija ėmė akivaizdžiai keistis. Pokario laikotarpiu imtasi gausiai steigti specializuotas mokymo įstaigas, mokyklas, būrelius, lavinimo ratelius ir kt., daugiausia įvairių draugijų nuopelnu: Vinco Kudirkos švietimo, vyskupo Motiejaus Valančiaus, Kultūros švietimo draugijos, Lietuvių mokytojų tautininkų sąjungos…

Taip daug istorinių dvarų pastatų virto mokyklomis – ir pagrindinio lavinimo, ir vadinamosiomis specialinėmis mokyklomis – miškininkų, sodininkystės ir daržininkystės, pienininkystės, policijos, karo, karo aviacijos, meno, muzikos, komercinės prekybos ir amatų.

Saldutiškio dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Liubavo dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Liubavo ir Saldutiškio dvarų mokyklos

Liubavo dvaro apylinkėje, visai netoli Vilniaus, valstybinė mokykla įsteigta 1922 m. Tuometinis Liubavo dvaro valdytojas Rapolas Jonas Slizienis (1875–1940) paskyrė žemės sklypą ir paramą naujos mokyklos pastato statybai. Po metų, 1923-iaisiais, anksčiau besirinkdavę tiesiog privačiuose namuose, vaikai ir mokytojai jau džiaugėsi naujomis patalpomis.

Saldutiškio dvaro rūmuose Utenos rajone pradžios mokykla įsikūrė 1921 m. Iki tol, panašiai kaip ir Liubave, pradžios mokykla veikė kaime, pas žmones, išlaikoma mokinių tėvų. Į dvarą mokytis vaikai sugužėdavo iki pat 1975 m., kai buvo pastatytas atskiras mokyklos pastatas.

Zyplių dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Žemės ūkio mokyklos Zyplių dvare mokytojai 1931 m. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos archyvo nuotrauka

LPDA Žemės ūkio mokyklos Zyplių dvare mokiniai 1932 m. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos archyvo nuotrauka

Zyplių dvare mokėsi būsimasis vyskupas V. Brizgys

Iki Pirmojo pasaulinio karo turėjęs besirūpinančius šeimininkus, pokariu Zyplių dvaras Šakių rajone pateko į įvairių organizacijų rankas. 1919 m. iš Seinų į Zyplius buvo perkelta ir iki 1922 m. veikė kunigų seminarija. Jos rektorius buvo Vincentas Vizgirda, taip pat čia mokėsi ir būsimasis vyskupas Vincentas Brizgys. Nuo 1924 iki 1944 m. Zyplių dvare buvo įsikūrusi žemesnioji žemės ūkio mokykla, kurios direktoriumi ir Zyplių dvaro administratoriumi visus tuos metus dirbo Justinas Saliamonas Banaitis, Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio sūnus.

Belvederio mokyklos kontrolasistentų kursai 1931 m., pienininkystės specialistai. Autorius nežinomas. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos archyvo nuotrauka

Pienionių dvaro bravoras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Aštriosios Kirsnos dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Nuo amatų mokyklų iki bravoro

Panemunės pilių ruože esančio Belvederio dvaro rūmuose 1922–1926 m. veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla, vėliau ilgą laiką čia buvo ruošiami pienininkystės specialistai, veikė bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla. Dar nerestauruotą, tačiau išskirtinį dvaro rūmų pastatą aplankiusieji istorijos ieškotojai čia ras atminimo lentą su užrašu: „Belvederio rūmuose 1985 m. birželio 23 d. įvyko respublikinis pienininkystės veteranų susitikimas.“

Pienionių dvarui Anykščių rajone priklausantis vadinamasis bravoro pastatas laikui bėgant turėjo įvairias paskirtis – regis, ne visuomet itin tarpusavyje derančias. Apie 1859 m. įrengtame pastate iki pat XX a. pradžios buvo varomas spiritas ir verdamas daromas alus. Po pirmojo pasaulinio karo antro aukšto salėje tuometis dvaro savininkas Juozas Daumantas Siesickis įrengė koplyčią, o 1926 m. šioje patalpoje buvo įrengta pradinė mokykla, kuri veikė iki pat 1973-iųjų.

Aštriosios Kirsnos dvare Lazdijų rajone taip pat veikė žemesnioji žemės ūkio mokykla. Ją 1927 m. įsteigė tuometinis dvaro valdytojas Petras Kriaučiūnas. Mokykloje mokėsi 52 mokiniai, o dvaro šeimininkai gyveno antrame rūmų aukšte.

Alantos dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Buivydiškių dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Buivydiškių dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Aukštosios Fredos dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Botanikos sodo laboratorija Aukštosios Fredos dvare. Jurgis Kuprevičius. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos archyvo nuotrauka

Dvarų mokyklos, tebeveikiančios ir šiandien

Ir šiandieną esama įvairių dvaruose veikiančių mokymo įstaigų: pagrindinio mokymo, verslo, universitetinių, paveldotvarkos mokslų.

Alantos dvare Molėtų rajone mokymo tradicijos tęsiamos iki šiandienos. Po Antrojo pasaulinio karo čia buvo įsteigta žemesnioji žemės ūkio mokykla, veikusi 1944–1948 m. 1959-aisiais mokyklos bazėje įkurtas žemės ūkio technikumas. 2002 m. Alantos žemės ūkio mokykla tapo Alantos technologijos ir verslo mokykla, o nuo 2003-iųjų – Alantos technologijos ir verslo mokykla, kuri veikia ir dabar.

Buivydiškių dvare Vilniaus rajone mokytis vaikai renkasi nuo 1996-ųjų. Čia įsikūrusi Buivydiškių pagrindinė mokykla. Anksčiau, 1961 m., dvare buvo įsteigtas Buivydiškių žemės ūkio technikumas, 1990-aisiais reorganizuotas į Buivydiškių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o 2001-aisiais buvo įsikūręs Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kurį laiką dvaras buvo privatus.

Aukštosios Fredos dvare Kaune gyvuoja gamtos mokslų tradicijos. 1920 m. dvaro rūmuose buvo įkurta aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, nuo 1923 m. dvaro teritorijoje įsteigtas anuomet Lietuvos universiteto, nuo 1930-ųjų – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas. Aukštosios Fredos dvaro oficinoje įrengtos aukštojo mokslo erdvės – nuo 2014 metų į restauruotą dvaro oficiną įsikėlė VDU Gamtos mokslų fakulteto laboratorijos, auditorijos. Į Aukštosios Fredos dvarą atvykę moksleiviai taip pat gali pasinerti į mokslinį pasaulį, čia veikia jiems skirta NSO laboratorija.