Kaip Lietuvoje gyventi pagal „Zero Waste“ filosofiją?

Linos Skukauskės nuotrauka

Dar vienas banginis, žuvęs dėl prarytų dešimčių kilogramų plastiko. Gyvūnai, mintantys plastikiniais maišeliais, ir kitaip žalojami mūsų išmetamų šiukšlių. Tai tik keli XXI a. realybės aspektai, kai vien Europos Sąjungos valstybės sukuria 2500 milijardų tonų šiukšlių per metus, o vienam žmogui tenka 487 kilogramai komunalinių atliekų per tokį patį laikotarpį. Lietuvoje šis skaičius vos mažesnis – 455 kilogramai šiukšlių žmogui. Tai sunkiai suvokiamas skaičius, tačiau didžiausia problema kyla dėl to, kur šis kiekis šiukšlių kasmet atsiduria. Nors rūšiavimas vis labiau populiarėja, vos 38% šiukšlių yra panaudojami antriniam perdirbimui. Likusios atsiduria sąvartynuose, kurie kasmet vis didėja, yra deginamos ir taip pat užpildo upes ir jūros pakrantes bei pavojaus nesuvokiančių gyvūnų skrandžius.

Tapo nebeįmanoma ignoruoti problemų, kurias sukelia vis didesnis išmetamų atliekų kiekis, ir po truputėlį imtasi veiksmų joms spręsti. Europos Parlamentas jau pritarė vienkartinių plastikinių daiktų draudimui, įsigaliosiančiam nuo 2021-ųjų, o Lietuvoje garsiai nuskambėjo iniciatyva Neringoje „Ne plastiko bangai“, kuria ši savivaldybė siekia sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą. Prie šios akcijos prisidėjo net ir prekybos centrai, pakeitę plastikinius maišelius popieriniais.

Tačiau tokios iniciatyvos gali būti sėkmingos tik tuomet, jei dauguma žmonių prisidės savo kasdieniais pasirinkimais. „Zero Waste“ arba kitaip – „gyvenimas be šiukšlių“ – tai vis dažniau išgirstamos frazės, tačiau ne kiekvienas Lietuvoje žino, kad jos sufleruoja daug daugiau nei tik rūšiavimą arba dar vieną ambicingą ekologinį judėjimą. „Zero Waste“ reiškia atsakingą gamybą ir vartojimą, rūšiavimą bei perdirbimą – tai dar vadinama žiedine ekonomika, kai atliekos ne nukeliauja į vis augančius sąvartynus, tačiau yra perdirbamos ir pradeda ratą iš naujo. Tai siekis neteršti vandens ir oro deginant šiukšles ar vykdant pramoninę veiklą ir gyventi taip, kad mūsų gyvenimo ir vartojimo įpročiai nekeltų pavojaus nei mūsų pačių sveikatai, nei mūsų planetai, paliečiantis ne tik politinius sprendimus ir didžiulių įmonių socialinę atsakomybę, bet ir kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą.

Pirmiausia reikėtų pamąstyti apie savo įpročius ir atkreipti dėmesį, ką patys vartojame bei išmetame. Ar šiukšlių dėžė, kaip ir daugelio, nejučiomis per kelias dienas prisipildo pakuočių? Ar išnaudojame turimų daiktų potencialą, o ne nuolat perkame naujus, kuriuos kas kartą tenka keisti?

Sąmoningas vartojimas yra tai, nuo ko galima pradėti pokyčius. Apie tai, kaip paprastai prisidėti prie taršos mažinimo savo kasdieniais pasirinkimais kalbame su pirmosios Lietuvoje „Zero Waste“ ekologiškų prekių parduotuvės „Zeroteka“ vadove MONIKA DUMČIŪTE.

Trumpai papasakokite apie savo parduotuvės idėją ir kas paskatino sukurti verslą, kuris žmonėms padėtų gyventi ekologiškiau?

Prieš 10 metų atidarėme pirmąją ekologiškų prekių parduotuvę „Bioteka“. Pirmuosius klientus čia sutikdavome kupinus nuostabos: ekologiškos prekės Lietuvoje buvo naujiena, kėlusi daugiau klausimų nei pasitikėjimo. Džiaugiamės matydami virsmą, kai pirmieji skeptikai ilgainiui virto lojaliais klientais ir sąmoningais vartotojais, besidominčiais ne tik maisto produktų sudėtimis, bet ir jų kilme. Šiuo metu ekologiškas maistas iš revoliucinio jau yra virtęs normalia praktika: 59 % lietuvių atpažįsta tarptautinį ekologiškos produkcijos ženklinimą ir net 73 % žino, kaip atrodo nacionalinis ekologišką kokybę žymintis sertifikatas, sutinkamas ant produktų pakuočių.

Kaip jus pasiekė „Zero Waste“ idėjos?

Po dešimties metų veiklos žengiame dar vieną žingsnį į priekį ir keičiame pakuotes. Maža to – atsisakome jų, klausiame, ar pakuotės dar apskritai reikalingos. Mūsų tėvai ir seneliai sėkmingai nusipirkdavo miltų, kruopų ar aliejaus, naudodamiesi daugkartinėmis pakuotėmis arba apsieidami visai be jų. Įkūrę „Zeroteką“ kviečiame sugrįžti prie šaknų ir suteikiame galimybę atsisakyti perteklinės pakuotės, kurią daugeliu atveju išmetame vos grįžę namo.

Linos Skukauskės nuotrauka

Tikime, kad zero = bio. Siekdami kuo švaresnio maisto, domimės ne tik išoriniais blizgučiais, tokiais kaip daili pakuotė su brangiai apmokamų dizainerių kurtais piešinukais, bet ir klausiame, ką rasime viduje. Daugelis mūsų yra linkę ignoruoti žinutę, kokioje aplinkoje augo pusryčių grikiai ar bananai. Atsisakydami pakuočių, visai neapgalvoję savo maiste rizikuojame palikti mikroplastiko dalelių, genetiškai modifikuotų organizmų, pesticidų, hormonų ir kitų nereikalingų priedų, kurie retu atveju bus įvardinti ant tos pakuotės. Siūlome unikalią galimybę – parduotuvėje „Zeroteka“ įsigyti ekologiškų produktų iš sertifikuotų ekologinių ūkių nemokant už pakuotę.

Kaip reaguoja žmonės, pirmą kartą apsilankę jūsų parduotuvėje? Ar daug tokių, kurie drąsiai atsineša savo tarą?

Sulaukiame daug pozityvaus atgalinio ryšio. Dažnai klientai mini žodį „pagaliau“, dėl kurio šypsomės. Džiaugiamės, galėdami pirmieji Lietuvoje pasiūlyti tokį platų asortimentą sveriamų ekologiškų maisto produktų, kosmetikos ir buities priemonių. Mūsų klientai noriai apsiperka su daugkartinio naudojimo tara, kurios įsigyti galima ir mūsų parduotuvėje. Kasdien girdime atodūsių dėl perteklinių pakuočių buityje ir džiaugiamės, galėdami pasiūlyti alternatyvą.

EPA nuotrauka

Ką patartumėte tiems, kurie pirmą kartą ruošiasi apsipirkti „Zerotekoje“?

Kviečiame ateiti atvira širdimi ir smalsiu žvilgsniu – daugelį maloniai stebina įvairios kasdienio gyvenimo alternatyvos, kurias siūlome. Labai mėgstame įgyvendinti kliento norus, pildydami pirkinių krepšelį pagal iš anksto kliento pasiruoštą sąrašą. Nuolat gauname įvairių naujovių – tiek ekologiškų maisto produktų, tiek daugkartinio naudojimo alternatyvų buičiai. Su klientais mielai dalijamės patarimais ir istorijomis, kaip kasdienybėje sumažinti perteklinių šiukšlių ir atliekų.

Vis dar yra žmonių, kuriems plastikinė pakuotė asocijuojasi su švara, o prekių dalinimas į nuosavą tarą kelia su higiena susijusių klausimų. Kaip pakeisti tokį požiūrį?

Versle, kaip ir gyvenime, viskas sukasi aplink pasitikėjimą. Dešimt metų dirbdami su įvairiausiais tiekėjais, esame atsirinkę kokybišką ir visoje Europoje vertinamą produkciją, kurios poveikiu ar maistine verte neabejojame. Daugelis mūsų produktų turi ir ekologišką kokybę žyminčius sertifikatus, kontroliuojamus nepriklausomų institucijų. Patys būdami savos produkcijos vartotojai įkvepiame ir savo klientus paragauti, pabandyti, suteikti progą naujam produktui. Mūsų tėvai dažnai apsipirkdavo be jokių pakuočių. Šitai nėra jokia naujovė – tai tik sugrįžęs geras įprotis. Siekiame paskatinti nors vieną kartą pabandyti, o tuomet nuspręsti. Kone visi sugrįžta dar ne kartą, atsivesdami ir draugų bei kolegų.

Kas labiausiai prisideda prie to, kad populiarėja „Zero Waste“ idėjos Lietuvoje? Kas, jūsų manymu, priverčia žmones susimąstyti apie pirkimą be pakuočių ir šiukšlių kiekio mažinimą?

EPA nuotrauka

Ši idėja plinta pasauliniu mastu. Daugelis mūsų visuomenės nėra abejingi savo aplinkai. Visi esame susiję ir nebegalime sau leisti galvoti vien apie save. Neapgalvoti poelgiai gali turėti šimtamečių pasekmių – apie tai vis daugiau kalbama tiek įprastinėje žiniasklaidoje, tiek ir socialinėse medijose. Įtikinamos žinutės apie klimato kaitą sklinda labai greitai. Vis daugiau aplinkinių ima svarstyti apie savo poelgius, pasirinkimus ir jų įtaką rytdienai. Niekas nenori gyventi tarp plastiko maišelių, o benaršant portalus nuolat žiūrėti į mirštančių banginių nuotraukas. Tikime, kad teigiami pavyzdžiai užkrečia, ir stengiamės būti vienu iš jų.

Kokius „Zero Waste“ principus laikote kertiniais ir prieinamais kiekvienam žmogui, norinčiam gyventi ekologiškiau? Kokiose gyvenimo srityse lengviausia pritaikyti „Zero Waste“ principus?

Sumažinti vartojimą, panaudoti dar kartą, perdirbti (angliškai reduce, reuse, recycle) – tai pagrindiniai „Zero waste“ principai, kuriuos paprasta pritaikyti ir kasdienybėje. Svarbu pasitelkti sąmoningumą ir būti sąmoningu vartotoju. Prieš perkant pagalvoti, ar to tikrai reikia. Jeigu tai daiktas, kurio reikia vienam kartui, gal verta pasiskolinti ar nusipirkti panaudotą? Pavyzdžiui, jokiu būdu neskatiname išmesti viso namuose turimo plastiko, nuo kurio taip kenčia mūsų vandenynai. Atvirkščiai, skatiname jį naudoti daugybę kartų, kol jis nebebus pritaikomas praktikoje, ir tik tuomet atiduoti perdirbti. Kartais belieka išsiugdyti įprotį, pavyzdžiui, nešiotis su savimi medžiaginį pirkinių krepšį, kad sutaupytume resursų ir neparsineštume namo papildomų nereikalingų maišų.

Kokie yra keli daiktai, kuriuos siūlytumėte turėti kiekvienam žmogui, siekiančiam gyventi pagal tokią filosofiją?

Visų pirma kviečiame peržiūrėti savo namuose turimas atsargas ir įvertinti, kiek ir ko turime. Galbūt rasime ne vieną tvirtą pirkinių krepšį, kurio užteks visiems namiškiams, o turimi stiklainiai pravers sandėliuojant kruopas ir prieskonius. Maža to, vienas stiklainiukas gali tapti ir pilstomo šampūno tara, o gal – pietų indeliu salotoms.

EPA nuotrauka

Ar pastebite didelį prekių be pakuotės paklausos augimą? Ar tai vis dėlto vyksta lėtai?

Mūsų visuomenės vartojimo įpročiai darosi sąmoningesni. Nuolat diskutuojame su savo klientais apie įvairias pakuotes, jų perdirbimą, prekių transportavimo ir laikymo ypatumus. Lietuviai noriai perka prekes be pakuotės – tai, be viso to, dar padeda ir sutaupyti. Juk įprastai pakuotės kaštai gali siekti net iki 40 % prekės kainos, kurią mokame parduotuvėje. „Zerotekoje“ išvengiame šio mokesčio.

Ko trūksta Lietuvoje, kad būtų paprasčiau sumažinti kiekvieno žmogaus išmetamų šiukšlių kiekį?

Manome, kad visi reikalingi procesai jau vyksta – daugėja informacijos apie atliekų rūšiavimą ir perdirbimą, atsiranda daugiau tam skirtų konteinerių šalia namų. Be to, daugėja pasirinkimo ir kasdienio vartojimo prekių, kurių galime įsigyti be pakuočių arba lengvai perdirbamose pakuotėse. Į kintančią situaciją reaguoja ir maitinimo sektorius, pavyzdžiui, suteikiantis nuolaidą, įsigyjant kavos savo puodelyje, arba prie šaltų gėrimų siūlantis daugkartinio naudojimo šiaudelius, kuriuos restoranas panaudos dar daug kartų. Kiekvienas vertingas žingsnis yra žingsnis į priekį.