Vatikanas sunerimęs: ko siekia Vokietijos vyskupai?

Kardinolas Reinhardas Marxas. EPA nuotrauka

„Nebijau schizmų, meldžiuosi, kad jų nebūtų“, – sakė popiežius lėktuve drauge į tris Afrikos valstybes drauge skridusiems žurnalistams. Nors tuomet Pranciškus buvo klausinėjamas apie amerikietiškąją opoziciją jo pontifikatui, šiuo metu panašu, kad jei ir yra kokia nors schizmos grėsmė, tai ji bręsta Vokietijoje. Ir ne dėl įtakingų pasauliečių kaip JAV atveju, o dėl vokiečių vyskupų veiksmų.

Praėjusią savaitę Vokietijos vyskupai iš Vatikano gavo laišką, kuriame surašyti nuogąstavimai dėl gruodžio mėnesį pradėti planuojamo „sinodinio kelio“, kurio metu vyskupai su pasauliečiais turėtų diskutuoti ir priimti nutarimus aktualiais klausimais, tokiais kaip celibatas, moterų kunigystė, seksualinė moralė. Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Reinhardas Marxas atsakė, kad pasirengimo sinodui procesas tęsis, kaip planuota, nepaisant Romos kurijos ir popiežiaus prieštaravimų. Apžvalgininkai pažymi, kad būsimojo vokiečių vyskupų sinodo atveju ant kortos pastatyta kur kas daugiau, palyginti su žiniasklaidoje plačiau aptarinėjamu spalį vyksiančiu Amazonijos sinodu, kuriame bus svarstoma vietinių vedusių vyrų kunigystė.

Vyskupų kongregacijos pirmininkas kardinolas Marcas Ouellet laiške kolegai iš Vokietijos rašė, kad vietinės Bažnyčios sinodas negali keisti visuotinės Bažnyčios mokymo ar praktikos. Drauge su laišku Vokietijos vyskupams nusiųstas ir keturių puslapių teisinis jų sinodo projekto įvertinimas.

Vokietijos ganytojai planuoja dvejus metus diskutuoti keturiomis esminėmis temomis: „dėl autoriteto, dalyvavimo ir valdžių atskyrimo“, „seksualinės moralės“, „kunigiško gyvenimo formų“, „moterų Bažnyčios tarnystėse ir pareigose“. Vatikano teigimu, šių temų svarstymas turi poveikį visai Bažnyčiai: „Jos negali būti konkrečios Bažnyčios svarstymų ar sprendimų objektu, nepažeidžiant to, ką laiške rašo Šventasis Tėvas.“ Nurodoma į birželio mėnesį popiežiaus Vokietijos ganytojams rašytą devyniolikos puslapių laišką, kuriuo priminta laikytis vienybės su visuotine Bažnyčia. Tąkart Pranciškus pažymėjo, kad kaskart, kai „bažnytinė bendruomenė siekdavo išspręsti savo problemas viena, pasikliaudama vien savo jėgomis, ji tik padaugindavo ir sužadindavo tą blogį, kurį norėjo įveikti“. Visgi pastebima, kad popiežiaus laiškas parašytas draugišku tonu, ir jo neaiškumas paliko daug vietos interpretacijoms, kurios skiriasi tarp Vokietijos vyskupų.

Teisiniame Vatikano įvertinime teigiama, kad vokiečių ganytojų siūloma „sinodinio“ kelio struktūra kelia nerimą, nes siekiama Bažnyčios susirinkimo, kurio jie negali rengti be Šventojo Sosto patvirtinimo. Bažnyčios susirinkimo, kitaip nei pastoracinio ir konsultacinio pobūdžio sinodo, nutarimai yra teisiškai saistantys.

Vokietijos vyskupai. EPA nuotrauka

Vatikanas nuogąstauja ir dėl sinodo asamblėjos dalyvių. Lygiai pusė jų būtų Centrinio vokiečių katalikų komiteto (ZdK), kuris viešai yra pasisakęs prieš Bažnyčios mokymą seksualinės moralės bei moterų kunigystės klausimais, nariai. Ši organizacija sutiko įsitraukti į sinodo procesą tik tuo atveju, jei jo nutarimai bus saistantys. Pasauliečių balsas sinode būtų lygiavertis vyskupų balsui, jie dalintųsi ir pirmininkavimą asamblėjoms. Vatikanas tokį sinodo dalyvių sudarymą pavadino „ekleziologiškai nepagrįstu“: nors katalikai yra kviečiami aktyviai dalyvauti Bažnyčioje, tai nereiškia, kad jos struktūra yra demokratinė ir sprendimus priima dauguma. Ekleziologine prasme lygybė tarp vyskupų ir pasauliečių neegzistuoja.

Laiške vokiečių vyskupams rašoma, kad Bažnyčios sinodiškumas, kurį dažnai pabrėžia popiežius Pranciškus, nėra demokratijos ar daugumos valia priimamų sprendimų sinonimas. Net kai vyskupų sinodai vyksta Romoje, jo rezultatus apibendrina ir pristato popiežius. „Sinodinis procesas vyksta hierarchiškai struktūruotoje bendruomenėje.“

Aukšto rango Tikėjimo doktrinos kongregacijos atstovas „Katalikų naujienų tarnybai“ pasakojo apie Vatikane daugeliui susidariusį įspūdį, kad vokiečių vyskupai, kuriems vadovauja kardinolas Marxas, yra abejingi pastaboms, kurių sulaukia iš Romos. Anot jo, darosi vis aiškiau, kad Marxas nusprendė geriausiai žinantis, ko reikia Bažnyčiai, ir siekia tai įgyvendinti.

Rugpjūčio pabaigoje Vokietijos vyskupų konferencija atmetė sinodo projektą, parengtą pagal popiežiaus Pranciškaus instrukcijas, ir prašymą pirmenybę teikti evangelizacijai. Pasirinkta toliau dirbti su ankstesniu sukritikuotu projektu. Ne veltui kyla klausimas, kas bus toliau, jei vokiečių ganytojai ignoruoja net Šventąjį Tėvą.

Vokiečiai protestuoja prieš kunigų celibatą. EPA nuotrauka

Kardinolas Marxas išreiškė viltį, kad sinodo Vokietijoje rezultatai pasitarnaus visuotinei Bažnyčiai ir atskiroms vyskupų konferencijoms. „Bet kokiu atveju nesuprantu, kodėl klausimai, dėl kurių Magisteriumas yra priėmęs sprendimus, negali būti svarstomi, – laiške kardinolui Ouellet, Vatikano vyskupų kongregacijos pirmininkui, atsako kardinolas Marxas. – Daugybė tikinčiųjų Vokietijoje mano, kad [šiais klausimais] diskusija būtina.“

Laiške Vokietijos vyskupų pirmininkas išreiškė nepasitenkinimą, sulaukęs teisinių pastabų iš Vatikano nepasitarus iš anksto: „Galbūt pokalbis prieš išsiunčiant šiuos dokumentus būtų buvęs naudingas.“ Nors Popiežiškoji teisinių tekstų komisija teigia, kad vokiečių vyskupai rengia susirinkimą, šio žodžio eksplicitiškai nevartodami, kard. Marxas atsako, jog rengiamas ne susirinkimas ir ne sinodas įprasta prasme, o unikalus susitikimas, kurio kanonų teisė nenumato. Jis įvardijamas kaip „sinodinis kelias“.

Vatikano įtarumas, kad Vokietijos vyskupai, keldami Magisteriumo sprendžiamus klausimus, ignoruoja savo tikrąjį ganytojišką pašaukimą, anot kard. Marxo, yra nepriimtinas: „Mes, vyskupai, darome tai, ką esame įsipareigoję daryti kaip ganytojai, kad pašalintume kliūtis, trukdančias evangelizacijai ir skelbti Kristaus žinią.“

Centrinio vokiečių katalikų komiteto vadovas Thomasas Sternbergas išreiškė nepasitenkinimą laišku iš Vatikano, klausdamas, kaip galima drausti atvirą diskusiją dėl būtinų reformų, turint omeny Bažnyčios krizę.

Vokietijos tikinčiųjų noras modernizuoti Bažnyčią, ypač požiūrį homoseksualumą ir kunigų celibatą, sustiprėjo 2018 rugsėjį, vyskupams publikavus ataskaitą apie nepilnamečių seksualinį išnaudojimą Vokietijos Bažnyčioje. Buvo ištirta apie 3,7 tūkst. atvejų nuo 1946 iki 2014 m., kuriuose dalyvavo 1670 dvasininkų. Aukų skaičius, tyrėjų įsitikinimu, kur kas didesnis. Tuomet Vokietijos vyskupai ir pradėjo diskusiją apie būsimą „sinodinį kelią“.

Šią savaitę kardinolas Marxas atvyksta į Romą „išsklaidyti nesutarimų“.

Pagal Catholic News Agency, Deutsche Welle, Crux informaciją parengė Rosita Garškaitė