2019 10 03

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Lk 10, 1–12 „Jūsų ramybė nužengs ant tų namų“

Pixabay.com nuotrauka

Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti.
    Jis jiems sakė: „Pjūtis didžiulė, o darbininkų maža. Todėl prašykite pjūties šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį. Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei autuvo ir nieko kelyje nesveikinkite.
    Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: ‘Ramybė šiems namams!’ Ir jei ten gyvens ramybės vertas žmogus, jūsų ramybė nužengs ant tų namų, o jei ne,– sugrįš pas jus. Pasilikite tuose pačiuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio.
    Nesikilnokite iš namų į namus. Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’
    O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: ‘Mes jums nukratome netgi jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau čia!’
    Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui“.

Skaitiniai E1 (369)

Neh 8, 1–4a. 5b–6. 8–12: Ezdras atskleidė Įstatymo knygą ir pašlovino Viešpatį; visi atsiliepė: „Amen, amen!“

Ps 19, 8. 9. 10. 11. P.: Įsakymai Viešpaties tiesūs, džiugina širdis.


Komentaro autorė – Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

Jėzus siūlo savo mokiniams didelį iššūkį – kad ir kur nueitų, atnešti savo turimą ramybę. Nerimaujame dėl daugelio dalykų, ir dažnai įtampa tampa pagrindiniu dienos akcentu – juk labai daug reikia nuveikti, ir tai natūralu. Taip pat dažnai kalbame apie pervargimą, persitempimą – dėl skubos, darbų gausos kylantį ramybės, o tada ir prasmės praradimą.

Jėzus siūlo dalintis ramybe, kurią gauname iš Jo – jos nesukuriame, neužgyvename patys – ji išsiskleidžia santykyje su Dievu, pasitikėjime ir patikėjime Jam kiekvienos dienos, visų reikalų, rūpesčių, situacijų. Dėl to neišnyksta problemos, sudėtingos situacijos – iš santykio su Dievu kinta mūsų požiūris ir buvimas. Ir ta ramybės patirtimi esame kviečiami dalintis – ten, kur einame, su tais, kuriuos sutinkame, esame kviečiami būti galimybe išsiskleisti Dievo ramybei, žinojimui, jog Jo meilė laiduoja saugumą ir jokios nesėkmės to nekeičia.