Kaip penkios Bea Johnson taisyklės įkvėpė pasaulį gyventi be šiukšlių

Bea Johnson. Zerowastehome.com nuotrauka.

Bea Johnson dažnai yra vadinama Zero Waste, o kitaip – gyvenimo be šiukšlių filosofijos pradininke. Jos vardas yra girdėtas beveik kiekvienam, besidominčiam ekologišku gyvenimo būdu. Moteris išgarsėjo savo knyga „Namai be atliekų“ ir pademonstruotu vienu stiklainiu šiukšlių – jos šeima per metus jų sukaupia tik tiek.

2016 metais Bea Johnson pirmą kartą viešėjo Lietuvoje. Jos filosofija įkvėpė ir „Upės žalios“. Tai – projektas apie tvarų gyvenimo būdą ir lėtąją madą, taip pat organizuojantis paskaitas Zero Waste tema. Jo bendraautorė KRISTINA KMITIENĖ dalinasi savo įspūdžiu po Bea apsilankymo: „Tai buvo kažkas nuostabaus. Bea sulaužė visus mano ekologiškai gyvenančio žmogaus stereotipus. Ji – elegantiška prancūzų kilmės amerikietė, sujungusi ekologiją ir šiuolaikinį minimalistinį miesto stilių. Iki tol mano sąmonėje kerojo įsitikinimas, jog ekologiškai gyvenantis žmogus yra taupus, dėvėtais rūbais vilkintis ir daržoves auginantis sodininkas.“

Bea Johnson su šeima gyvenimą be šiukšlių pradėjo 2008-aisiais, kai persikraustė į naujus namus ir nutarė pasiekti to, kas tuo metu rodėsi sunkiai įmanoma – gyventi be šiukšlių. Tai ir paskatino domėjimąsi šiukšlių keliamomis ekologinėmis problemomis. Šeima greitai pastebėjo, kad, gyvenant su gerokai mažiau daiktų, kasdienybė pasidarė lengvesnė.

Knyga, kurioje Bea aprašė savo kelionę stengiantis sukaupti kuo mažiau atliekų, ir buvo tai, kas išpopuliarino Zero Waste idėjas, todėl ši moteris dažnai vadinama judėjimo pradininke.

Tačiau jos filosofija nėra sutelkta vien tik į šiukšlių mažinimą. Tai gyvenimo būdas, kai nėra pasiduodama vartotojiškumui, svarba suteikiama ne daiktams, o patirtims. Minimalizmas – taip pat tinkamas terminas tam apibūdinti.

Kaip vis dėlto įmanoma gyventi be atliekų? Bea Johnson laikosi penkių taisyklių, kurios ir tapo Zero Waste judėjimo pagrindu – atsisakyti, sumažinti, naudoti pakartotinai, perdirbti ir kompostuoti.

Atsisakymas yra glaudžiai susijęs su gebėjimu teikti prioritetus ir atsisakyti – nemokamų dovanėlių ar mėginių, pirkinių, kurie nėra būtini, ir suvokimu, kad ne viskas yra reikalinga ir ne daiktai gyvenimui suteikia pilnatvę.

Sumažinti – reiškia peržvelgti kasdienius savo vartojimo įpročius ir ieškoti alternatyvų, ypač produktams, kurie yra supakuoti, neekologiški, teršiantys gamtą. Tačiau tai nereiškia, jog reikia išmesti turimus nenaudojamus daiktus – juos vertėtų atiduoti į kitas rankas ar paaukoti.

Naudoti pakartotinai – tai ne tik apsipirkimas dėvėtų drabužių parduotuvėse, taip sutaupant pinigų ir atsisakant remti greitosios mados pramonę, bet ir įsigijimas daiktų iš antrų rankų, nuoma, kai daiktas reikalingas retai. Tai taip pat naudojimas to, ką turi namuose, užuot nuolat įsigijus naujų ir daugkartinio naudojimo daiktų, taip išvengiant dažno pirkimo. Čia svarbu ir daiktų kokybė – tik taip jie bus ilgaamžiai ir nepriekaištingai atliks savo funkciją bei neterš gamtos.

EPA nuotrauka

Perdirbti – tai jau yra tapę daugelio kasdienybės dalimi. Tačiau sumanus pirkimas yra nuo to neatsiejamas – daugybė iš pirmo žvilgsnio perdirbamų šiukšlių ir pakuočių vis tiek nukeliauja į sąvartynus, nes iš tiesų tokios nėra.

Paskutinė Bea taisyklė – kompostuoti. Gyvenant nuosavame name tai gana nesudėtinga, tačiau tikrai yra būdų tą padaryti ir bute, taip išvengiant nesunkiai kompostuojamų šiukšlių puvimo sąvartynuose kartu su plastiko ir kitomis šiukšlėmis.

Tačiau Zero Waste judėjimo pradininkė Bea nesiūlo visiems aklai sekti jos pavyzdžiu – kiekvienas gali pasisemti idėjų ir atrasti būdą, kaip pačiam gyventi su mažiau daiktų ir atliekų. Tai reiškia, jog kiekvienas turi susimąstyti, kas jiems būtina ir kas ne. Bea neteisia tų, kurie negyvena taip kaip ji. Smerkimu bei pykčiu neįmanoma kitų žmonių paskatinti gyventi ekologiškiau, tik dalinantis gerąja patirtimi ir įrodant, jog gyventi Zero Waste ne tik įmanoma, bet ir prasminga.

Tinklaraštininkė Kristina neslepia – gyventi pagal Zero Waste filosofiją nėra lengva: „Tai yra kasdienis atsidavimas ir pasiryžimas siekti tvaraus gyvenimo tikslų. Nusipirkti maisto, supakuoto plastike, prekybos centre yra daug lengviau ir paprasčiau, nei važiuoti į specialią parduotuvę. Ir kartais būna visaip. Svarbu palaikyti vieniems kitus, padėti, patarti ir dalintis žiniomis.“ Būtent tai gyvenant pagal Zero Waste filosofiją yra ypač svarbu – neįmanoma per vieną dieną pakeisti savo įpročių, tačiau pasiryžimas gyventi tausojant mūsų planetą ir vieni kitų palaikymas yra kelias tvaresnio gyvenimo link. O ir žmonės pasiryžta pokyčiams tuomet, kai ne tik supranta, kad tai yra reikalinga, bet ir pajunta, jog gyventi kitaip yra malonu. Taip mano ir Kristina: „Paskatinimai neveikia. Veikia tik dalinimasis savo pavyzdžiu ir malonia patirtimi gyvenant Zero Waste. Tikrai labai gera ir malonu maistą sverti drobiniame maišelyje, gerti iš plieno gertuvės, šukuotis medinėmis šukomis ar šampūną piltis iš stiklinio indelio. Malonu liesti, malonu matyti ir gera tausoti gamtą.“

Ji dalinasi ir keliais patarimais tiems, kas siekia gyventi ekologiškiau: „Investuokite į brangesnes, bet ilgai tarnausiančias priemones, tokias kaip daugkartiniai pirkinių maišeliai ir stiklainiai, sausi kieti šampūnai, balzamai ir kremai, bambukiniai šepetėliai ir šepečiai. Patarčiau skaityti patarimus internete, apsilankyti paskaitose apie tai, pasikonsultuoti su Zero Waste’riais ar tiesiog nueiti į „Zeroteką“ ir viską sužinoti.“

Projekto „Upės žalios“ autorės teigimu, gyvenant pagal tvaraus gyvenimo būdo filosofiją, svarbu išmokti patogiai įlieti į savo kasdienybę Zero Waste apsipirkimus, tačiau ne mažiau svarbu yra šalia esantys bendraminčiai. „Čia tinka posakis: „Vienas lauke – ne karys“. Feisbuke turime grupę „Zero waste Lietuva“, kurioje diskutuoja daug šios filosofijos pasekėjų. Atsiranda vis daugiau tinklaraštininkų, rašančių apie tai. Tereikia visiems susipažinti gyvai ir įvyks 100-osios beždžionės efektas“, – sako Kristina. Didžiausiu iššūkiu vadovaujantis šia filosofija jai buvo ir tebėra kasdien gyventi vis labiau Zero Waste. Tačiau taip ji išmoko skaityti etiketes, planuoti savo apsipirkimus ir saugoti patinkančias tvarias priemones.

Bea Johnson taip pat yra puikus įrodymas, kad Zero Waste gyvenimą daro lengvesnį, taip ji sutaupo (jos šeima sutaupo apie 40% visų išlaidų) ir pinigus gali išleisti kelionėms ar kitiems dalykams, teikiantiems jai ir jos šeimai laimę. Tai taip pat išlaisvina nuo priklausomybės nuo daiktų ir padeda sutaupyti laiko – mažiau daiktų reiškia ir mažiau laiko, skiriamo jų priežiūrai, pirkimui ar net svarstymui, ką apsirengti dienos pradžioje – minimalistinė, gerai apgalvota drabužių spinta, kurioje nėra nenešiojamų drabužių, tikintis, jog galbūt jų vieną dieną prireiks, padeda to išvengti.

Zero Waste nėra tik būdas gelbėti planetą nuo užterštumo, tai gyvenimo būdas, kuris primena, kad daiktai nėra svarbiausias dalykas pasaulyje.

Projekto „Upės žalios“ kūrėjos. Kairėje: Kristina Kmitienė. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Nors tas vienas stiklainis šiukšlių, kuriuo išgarsėjo Bea Johnson, tikrai gali pasirodyti tarsi neįmanomas dalykas, bet šiuo atveju tai yra daugybės metų eksperimentavimo, nepavykusių bandymų ir išsiugdytų įgūdžių bei mąstymo rezultatas. Pamąsčius apie kiekvieną iš taisyklių ir pabandžius jas pritaikyti bei nuoširdžiai įvertinus savo ryšį su daiktais ir tai, ar tikrai jie mums yra reikalingi, jis neatrodo toks jau neįmanomas dalykas. Dabar ir pašnekovei Kristinai Zero Waste yra gyvenimo būdas, kuris siejasi su malonia ir estetiška būtimi. Ji šios praktikos dėka jaučiasi ramesnė, žinodama, kad kasdieniais savo veiksmais prisideda prie gamtos išsaugojimo. „Kitaip labai skaudėtų širdį skaitant naujienas apie šiukšles, gaisrus, kirtimus…“, – sako ji.

Lietuvoje tik po truputį ima populiarėti Zero Waste filosofija, ir ne vienas mąstydamas apie šį judėjimą susiduria su tokiais pačiais stereotipais, kaip ir „Žalios upės“ bendraautorė, manydami, jog tai itin radikalus gyvenimo būdas, kuris verčia atsisakyti gyvenimo komforto dėl planetos gerovės ir jaustis kaltam dėl savo vartojimo. Tačiau tai nėra tiesa. Pasirinkimas tausoti ir mėgti turimus daiktus, mąstymas perkant ir išmetant, savo kasdienių veiksmų įtakos suvokimas gali ne tik mažais žingsneliais prisidėti prie geresnės ir švaresnės mūsų planetos ateities, bet ir mūsų gyvenimą padaryti prasmingesnį. „Zero Waste nėra skūpaus taupymo ir sau gailėjimo filosofija, tai – kokybiškos gausos gyvenimo būdas. Tai kokybė, ne kiekybė, kuri yra naudinga žmogaus sveikatai bei planetos gerovei“, – Bea Johnson išpopuliarintos filosofijos idėją apibūdina pašnekovė Kristina.