Kodėl mus apima stresas ir ką daryti

Unsplash.com nuotrauka

Darbas kelia mums stresą. Dažnai iš mūsų tikimasi, kad šiek tiek padirbėsime papildomai – savaitgaliais, vakarais, net ir naktimis. Rutiniška „nuo devynių iki penkių“ darbo diena daugeliu atvejų yra praeitis. Dabar dauguma žmonių dirba „laisvu grafiku“, kas, nors ir skamba maloniai, dažnai reiškia, kad viršininkas jus pasiekti gali bet kada ir bet kur. Nuolat šalia esantys išmanieji telefonai turėjo mus išlaisvinti, tačiau savotišku būdu mus įkalino. Esame nuolat pasiekiami, mūsų gyvenime nuolat gali kas nors pasikeisti, tad planuoti ateitį kartais atrodo tiesiog beprasmiška. Aiškumo trūkumas kartu su mūsų negebėjimu su juo susidoroti yra tikrai nuodingas mišinys.

Kodėl nežinia kelia mums stresą? Mūsų protai turi įspūdingų gebėjimų, o mėginti nuspėti ateitį yra vienas iš jų – priimdami bet kurį sprendimą mes gebame labai greitai apmąstyti galimas jo pasekmes. Kai kas nors meta mums kokį nors daiktą mes gebame jį sugriebti sąmoningai, apie tai net nesusimąstydami. Mūsų smegenys pakankamai gerai nuspėja trajektoriją, kuria lekia objektas.

Unsplash.com nuotrauka

Gebėjimas planuoti ir spėti, kas mūsų laukia ateityje, mums – labai svarbus ir reikalingas įgūdis, ypač kai reikia sugauti ar išvengti į mus lekiančių daiktų. Tačiau kai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių negalime numanyti, kas mūsų laukia ateityje, jaučiamės blogai – kartais net nesuprantame, kodėl. Susidūrusios su nežinomybe mūsų smegenys greitai puola į lengvą paniką. Kai nežinome, kas mūsų laukia, apima nerimas.

Stresas gali tapti rimtų sveikatos sutrikimų priežastimi. Ypač blogą poveikį jis daro virškinimo sistemai. Kai esame įsitempę ir susijaudinę, mūsų kūnai pradeda gaminti streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Mūsų raumenys ir protai įsitempia, o virškinimo sistemai skiriama mažiau energijos. Žinoma, evoliucija ne veltui taip suformavo mūsų kūnus – pirma reikia pabėgti nuo liūto, o po to galima rūpintis ir sveika mityba. Tačiau jei virškinimo sistemai maistinių medžiagų trūks nuolat, tai gali turėti nemalonių pasekmių.

Unsplash.com nuotrauka

Be to, perkeldamas resursus į smegenis ir raumenis, stresas silpnina įmuninę sistemą (dėl tos pačios priežasties – pradžioje reikia pabėgti nuo liūto, o tada galima bandyti pasveikti nuo gripo). Tai dar labiau padidina virškinimo sistemos problemų riziką. Galų gale, gali susidaryti ydingas ratas – dėl streso sutrinka skrandžio veikla, jaučiamės blogai, dėl to stresas didėja dar labiau ir rimtų virškinimo sistemos problemų rizika tampa dar didesnė.

Unsplash.com nuotrauka

Ką daryti?

• Jei jaučiate, kad negalite susitvarkyti su stresu ar nerimu, ieškokite psichologo pagalbos.
• Kuo labiau sumažinkite alkoholio vartojimą. Kartais stiklinė alaus po sunkios darbo dienos gali padėti susidoroti su nerimu, tačiau persistengus ryte bus dvigubai blogiau. Be to, alkoholis apsunkina virškinimo sistemos veiklą, o tai didina riziką, kad atsiras ydingas prasto virškinimo ir padidėjusio streso ratas.
• Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą. Sąmoningai ramiai kvėpuoti yra gudrus būdas nuraminti autonominę nervų sistemą ir sumažinti stresą.
• Gerai savijautai labai svarbi tinkama mityba. Daug skaidulų turintis maistas, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės, įvairios kruopos, žuvis padeda virškinimo sistemai tinkamai funkcionuoti, o tai gali padėti sumažinti stresą.
• Priprasti prie nuolatinės nežinomybės yra sunku, tačiau galite pasistengti ją sumažinti. Skaitykite mažiau naujienų ir apsipraskite su mintimi, kad pasaulis visada stovėjo ant liepto galo, bet sugebėjo nenukrisdamas balansuoti ne vieną tūkstantmetį.
• Fizinė veikla, sportas ir treniruotės gerina smegenų veiklą, virškinimą ir padeda susidoroti su stresu.

Parengta pagal Psychology Today