Seksualinė priklausomybė – viena sudėtingiausių

Nuotrauka: trendupdates.com

Nuo seksualinės priklausomybės kenčiantiems žmonėms seksas tampa pagalba, slopinant stresą, liūdesį, neigiamus jausmus. Žmogus nuolat pakliūna į priklausomybės ciklą, iš kurio išsivaduoti itin sunku.

Birželio 20 d. Vilniuje vyko seminaras „Pastoracinis žvilgsnis į seksualines priklausomybes“, kurį vedė Toni Dolfo-Smithas, ekumeninės sielovados bendruomenės „Kelionė“ tarnystės Kanadoje (angl. „Journey Canada“) vykdomasis direktorius. Seminarą, skirtą katechetams, vienuoliams, sielovadininkams, surengė Vilniaus arkivyskupija ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia kartu su ekumeninės sielovados bendruomenės „Kelionė“ atstovais. Jame buvo kalbama apie priežastis, sukeliančias seksualinę priklausomybę, gilinamas supratimas, kaip iš jų išsilaisvinti.

Siūlome susipažinti su TONI DOLFO-SMITHO pranešimu apie seksualinę priklausomybę bei jos ciklą.

Seksualinė priklausomybė yra lyg stabas, nes ji užima tą vietą, kurią užimti gali tik Dievas. Tą tuštumą bandome užpildyti savo jėgomis.

Norėčiau papasakoti, kaip išsiskleidžia priklausomybės ciklas. Tarkime, kenčiantis nuo seksualinės priklausomybės žmogus bando ją įveikti. Jis galbūt užaugo namuose, kuriuose sunkiai dirbantys tėvai negalėjo savo vaikams skirti pakankamo dėmesio. Savo tėčio mūsų herojus beveik niekuomet nematydavo, o retų susitikimų metu galvodavo, ką reikėtų atlikti, norint atkreipti tėčio dėmesį. Būdamas mažas jis atrado masturbaciją, padėdavusią pasijusti laimingam, įveikti liūdesį. Vėliau atsirado pornografija internete, kurios reikėjo vis daugiau. Užuot atsigręžęs į Dievą, jaunuolis imdavosi masturbacijos ir pornografijos, o prasidėjus pasimatymams su merginomis kiekvienas jo kuriamas santykis tapdavo seksualizuotas.

Atrodė, kad sunkumai baigsis susituokus, tačiau santuokoje atsirado dar daugiau problemų, teko kreiptis pagalbos į psichoterapeutą, kuris mūsų herojui nurodė vadinamąjį „atskaitomybės asmenį“, su kuriuo jis galėdavo dalintis savo sunkumais. Praėjus trims susilaikymo nuo priklausomybės veiksmų mėnesiams mūsų aptariamam asmeniui iškilo sunkumų darbe: bosas sukritikavo jo projektą. Ir čia jam kyla įtampa, nes jis ir vėl negauna savo tikrojo poreikio: patvirtinimo, kurio jam nuolat trūkdavo augant. Jis tikisi užuojautos iš žmonos, tačiau ji užsiėmusi ir neturi laiko jį išklausyti. Augant vidinei įtampai atsiranda įsitikinimas: „Visi mane apleido“… Grįžtantį namo mūsų herojų kamuoja įkyri mintis, kaip pasijusti geriau. Reikėtų paskambinti „atskaitomybės partneriui“, tačiau to visiškai nesinori. Norisi tik geriau pasijusti, „nes niekas – netgi Dievas – manęs nemyli, gyvenimas niekam tikęs…“

Ir čia įsijungia vadinamasis racionalizavimo procesas: viltį praradusiam žmogui reikia pasirūpinti savo poreikiais. Grįžęs namo, jis uždaro visas duris, išjungia telefoną ir įsijungia kompiuterį. Artėja priklausomybės veiksmas: prasideda ritualizavimo stadija, tamsioji ciklo dalis, kai jau nebegalvojama apie pasekmes. Šis ciklas būdingas visoms priklausomybėms, net ir priklausomybei nuo šokolado. Atsisėdus prie kompiuterio surandami mėgstamiausi pornografijos tinklalapiai. Trys–keturios valandos netrunka prabėgti, prasideda masturbacija, mūsų herojus pasijunta „patvirtintas“. Pasibaigus ciklui jį apninka neviltis ir pyktis. Tragiškiausia šiame cikle tai, kad tikrasis mūsų aptariamo asmens poreikis taip ir nebuvo patenkintas.

Toje susirūpinimo stadijoje žmogaus kūne išsiskiria adrenalinas. Nors mūsų kūnas jį išskiria ne kartą, šiame cikle, kai norime save apdovanoti, didėja deguonies kiekis kraujyje, pradeda plakti širdis.

Šis pavyzdys atskleidžia, kad seksualinės priklausomybės paliečia ne tik galvą, bet ir kūną, o tai žmogų žlugdo. Savo išteklius mes nešiojamės savo kūnuose, tad net nereikia narkotikų prekiautojo. Mūsų fantazijos ir troškimai sukelia chemines reakcijas – panašų poveikį kelia ir narkotinės medžiagos. Šių medžiagų poveikis kaip kofeino, tad iš seksualinės priklausomybės, kuri yra ir santykio, ir cheminė priklausomybė, labai sunku išsivaduoti. Nors vyrams tai yra fantazija apie lytinio akto procesą, o moterims ji susijusi su romantika, tačiau cheminių medžiagų poveikis yra toks pat.

Toje susirūpinimo stadijoje žmogaus kūne išsiskiria adrenalinas. Nors mūsų kūnas jį išskiria ne kartą, šiame cikle, kai norime save apdovanoti, didėja deguonies kiekis kraujyje, pradeda plakti širdis. Pasiekus racionalizavimo stadiją išsiskiria dopaminas, vadinamasis dovanų nešėjas. Dopaminas padidina mūsų seksualinį „draivą“, paskatina troškimus, aktyvuoja smegenyse pasitenkinimo centrus. Jis tarsi sako smegenims: atverkime visas fantazijas ir paveiksliukus, paskatinkime tuos malonumo centrus, vedančius į orgazmą. Artėjant prie racionalizavimo stadijos kūnas išskiria endorfinus. Mes jaučiamės nenugalimi.

Prieš kelerius metus, nusprendęs pabėgioti, prabėgau pro namą, kurio kieme buvo didžiulis šuo. Kaip tik tą dieną šuo išbėgo pro vartus. Mano kūne išsiskyrė amfetaminas ir endorfinai. Aš bėgau it sprinteris, peršokau tvorą, nors ir nesu atletas. Būtent tokie procesai įvyksta kūne, kai jis pasiekia racionalizavimo stadiją ir pamirštamos visos pasekmės. Mums atrodo, kad esame nepažeidžiami.

Kas vyksta, kai vykdome veiksmą? Išsiskiria oksitocinas, vadinamasis prieraišumo hormonas, kurį Dievas įdėjo į mūsų kūną, kurdamas prieraišumą tarp vyro ir moters. Oksitocinas išsiskiria maitinančiai kūdikį motinai, tad kartais jis vadinamas maitinimo hormonu. Bet jei oksitocinas išsiskiria žmogui masturbacijos metu, su kuo tuomet jis kuria prieraišumą? Su patiriamu malonumu? Žmogus tampa chemiškai pavergtas, bet tokia vergystė nėra Dievo planas žmogui.

Tyrimai atskleidžia, kad seksualiai priklausomas žmogus daug sunkiau įveikia savo priklausomybę, nei kenčiantis nuo priklausomybės cheminėms medžiagoms. Seksualinė priklausomybė yra ir cheminė, ir santykių priklausomybė. Ją įveikti žymiai sunkiau, nes mes visuomet esame santykyje su kitu. Norint iš jos išsivaduoti reikia atrasti būdą kurti sveikus tarpusavio santykius.

Ekumeninė sielovados bendruomenė „Kelionė“ kviečia į 20 kassavaitinių susitikimų programą „Mokinystės kelionė“, kuri prasideda lapkričio 18 d. Susitikimai vyks Šv. Jono kongregacijos vienuolyne (Antakalnio g. 27, Vilnius). Programa skirta kenčiantiems nuo problemų savo santykiuose, lytiškume ar tapatybėje (pvz., netvarkingi santykiai, neapykanta sau, gėda, seksualinė priklausomybė, pornografija, smurtas, santuokinės problemos, nenorimas paties (-ios) atpažintas potraukis tai pačiai lyčiai ir pan.). Daugiau informacijos ir registracija.