2019 12 11

Dalia Vyskupaitytė-Šaučiūnienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Lyderystės iššūkis: nesavanaudiška tarnystė

Unsplash.com nuotrauka

Viešoje erdvėje vis daugiau girdime apie efektyvesnės lyderystės poreikį. Dažnai pasigendama kitokios lyderystės – nesavanaudiškos, atsakingos, orientuotos į problemų sprendimą ieškant sutarimo, ne vien vadovaujant iš viršaus. Lyderystės koncepcija šiais laikais keičiasi, anksčiau buvo manoma, jog lyderį apibrėžia jo užimamas postas, pareigos ir galia. Šiuolaikinės lyderystės tyrėjai daugeliu atvejų remiasi nuostata, kad lyderis veikia naudodamas ne galią, o įtaką. Kitaip tariant, asmuo, turintis vidinių nuostatų, vertybių ir gebėjimų rinkinį, kurio dėka įkvepiami bei sutelkiami kiti, ir tokiu būdu kuriama terpė svarbiems pokyčiams. Pasaulinės lyderystės konferencija (PLK), vykusi Vilniuje, lapkričio 22–23 d., šiemet dešimtus metus iš eilės dalyvius kvietė gilintis, kuo svarbi nesavanaudiška lyderystė, kokios vidinės nuostatos padeda ir trukdo geram lyderiui. Mintimis apie lyderystę iš skirtingų perspektyvų dalinosi verslininkai, mokslininkai, pastorius, daugiavaikė šeima, įkaitų derybininkas, meras, žurnalistai.

Koks jūsų lyderystės motyvas? 

Verslininkas, knygų autorius Patrickas Lencioni, savo pranešimą pradėjo nuo prašymo susimąstyti, ar iš tiesų galite būti geras lyderis. Autorius teigė: „Nebūk lyderis, jei tą darysi iš neteisingų paskatų.“ Anot jo – blogas yra tas lyderis, kurio motyvas – atlygis. Į atlygį ar tik rezultatą orientuotas vadovas eina neteisinga linkme. Visai kitokia savo esme – tarnaujanti lyderystė. Verslininko pamąstymu, tarnaujanti lyderystė, nėra tik viena iš teorinių lyderystės paradigmų, jo manymu, lyderystė visada turi būti tarnaujanti. Tai nereiškia, kad lyderis turi viską daryti už kitus. Tai rodo, kad lyderis turi nuoširdžiai orientuotis į šalia esančius žmones ir daryti tai, kas jiems padės gerai jaustis ir veiksmingai atlikti užduotis. Nepaisant nepatogumo, diskomforto, lyderiui svarbu klausti, gilintis ir domėtis tuo, kas vyksta aplink, kurti atvirumo kultūrą, neignoruoti ne tik darbo problemų, bet ir įtampų komandoje. Jei viso to lyderis nedaro, pranešėjo manymu – nukenčia organizacijose dirbantys žmonės, jie pradeda nešti savo bėdas namo, o tai neturėtų vykti. 

Nesavanaudiška lyderystė šalia mūsų

Santykis, kuriame atsiskleidžia tarnystė kitam, kuria palankią erdvę gerai savijautai darbe, taip pat skatina efektyvumą. Vienas iš nesavanaudiškos lyderystės ir gebėjimo peržengti nusistovėjusius stereotipus pavyzdžių – restorano Vilniuje „Pirmas blynas“ įkūrimo istorija. PLK kalbėjęs restorano vadovas Timas Van Wijkas dalinosi asmenine patirtimi, su kokiais stereotipais susidūrė, kurdamas palankią darbo erdvę neįgaliems žmonėms. Dalis restorane įdarbintų neįgalių darbuotojų, kaip pasakojo pranešėjas, turėjo nemažai vidinių nuostatų, iš pradžių trukdžiusių jiems panaudoti savo gebėjimus darbe. Verslininkas pasakojo, kad įdarbinimo metu jų klausęs, ką jie nori ir gali daryti, o jų atsakymas būdavo vienodas – valyti. Verslininkas tvirtino, kad tai nebuvo jų tikrasis noras, o greičiau visuomenės nuomonės apie neįgalius žmones atspindys. Restorano savininkas tikino, kad lyderiui labai svarbu būti atkakliam, padrąsintam, per iššūkius skatinti darbuotojus atrasti savo gebėjimus, nepaisant net jų fizinių apribojimų. Timas Van Wijkas kalbėjo, kad didžiausia bėda ta, kad mes kaip visuomenė norime greitų rezultatų, keliame labai aukštus reikalavimus ir taip nesuteikiame galimybės daugeliui tokių žmonių.

Klaipėdiečiai Romanas ir Julija Gaiduk konferencijos dalyviams pasakojo, kokių lyderystės savybių reikia auginti šešetui vaikų (penkis šeima yra įvaikinusi). Pabrėždami nesavanaudiško atsidavimo svarbą, pora pasitelkė palyginimą apie šaknis. Jie teigė, kad kiekvienas vaikas turi turėti ir šaknis, ir sparnus, o tėvai turi būti kaip žemė, kurioje vaikas galėtų savo šaknis įleisti, įtvirtinti. Tėvai turi nueiti dalį vaiko gyvenimo kelionės kartu su juo. Šioje kelionėje svarbu padėti vaikams pažinti įgytas žaizdas, bet tėvai tą gali padaryti visų pirma gerai pažinę savąsias. Pora dalinosi ne tik kasdieniniais iššūkiais ir būdais, kaip juos įveikti. Dalyvius taip pat paskatino imtis gerų darbų ir drąsino: „Apsispręsti daryti ką nors gera dėl kitų, yra šuolis su parašiutu. Kol svarstai – labai baisu, bet palengvėja, kai iššoki.“ 

„Aš geriau žinau“, perfekcionizmas ir kitos klaidinančios nuostatos 

Dauguma konferencijos pranešėjų komandos palaikymą, žmonių poreikių girdėjimą, atvirumą, buvimą kartu įvardijo kaip svarbią lyderystės dalį. Taip teigė ir pranešėjas Toddas Henry, pridurdamas, kad lyderio klaida – manymas, jog komanda natūraliai seks paskui jį. Komandos pasitikėjimą geras lyderis pirmiausia turi užsitarnauti. Jei jis linkęs sakyti ar kitaip parodyti, kad „aš geriau žinau, ką reikia daryti“, žmonės jaučiasi atstumti, neįvertinti, praranda motyvaciją. Panaši žala padaroma, kai lyderis linkęs nurodinėti – tada žmonės išsijungia: nebemato konteksto, prisitaiko ir tik vykdo nurodymus, nebetobulėja. 

PLK pranešimuose nuskambėjo kitų pavyzdžių, kaip verslo ar artimoje aplinkoje nusistovėjusios nuostatos gali klaidinti, lemti nesėkmes. Viena tokių – perfekcionizmas. Konferencijos pranešėjas, pastorius Craigas Groeschelis drąsino nesivaikyti perfekcionizmo, nepersistengti, nes, siekiant tobulumo, rezultatą galima „perkepti“. Apie atstūmimo baimę buvo kalbama kaip apie didelį stabdantį veiksnį. Verslininkas Jia Jiang tikino, kad atmetimą turime patirti daugybę kartų, kol pasiekiame, ko norime, ir tai yra normalu, nes tik taip augame. Neurochirurgas, neuromokslininkas Kęstutis Skauminas pabrėžė, jog lyderiams labai svarbu suprasti, kad, atvirkščiai nei multitaskingas (liet. daug darbų vienu metu), į vieną užduotį sukoncentruotas dėmesys mums gali padėti lengviau atlikti užduotis. Kai susitelkiame į svarbiausius dalykus – mažiau pavargsta mūsų smegenys, dėl to galime efektyviau dirbti. Buvo paliesti ir keli versle plačiai naudojami motyvuojančiais laikomi šūkiai, pranešėjų įvardinti kaip galintys tapti kliuviniu – idėjų generavimo principas „mąstyk be ribų“ (angl. think out of the box) ar mąstyk ambicingai“ (angl. think big). Šie metodai, taikomi ne laiku, trukdo priimti realistiškus sprendimus, susikoncentruoti į konkrečius darbus, taip tikino Craigas Groeschelis ir verslininkė Liza Bohannon. Konferencijoje buvo paliesta ir kartų tema. Mokslininkas Jasonas Dorsey drąsino ieškoti skirtingoms kartoms būdingų stiprybių, jas suprasti, priimti ir „įdarbinti“.

Šių metų Pasaulinės lyderystės konferencijoje, kurios šūkis „Įtaką gali daryti kiekvienas“, savo įžvalgomis taip pat dalinosi žymus keliautojas, žurnalistas Bearsa Gryllsas, Holivudo prodiuseris DeVonas Franklinas, buvęs „Disney Media Networks“ vadovas Benas Sherwoodas, tarptautinių įkaitų derybininkas Chrisas Vossas, žurnalistas Rimas Šapauskas, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas. Pranešimuose buvo kalbama apie skirtingas lyderystės pamokas, lyderystės universalumą. Pranešėjų patirtys liudijo, kad efektyvi lyderystė būna tada, kai sugebama mokytis iš klaidų, nebijoma kitoniškumo, aplinkiniai žmonės yra gerbiami ir nuoširdžiai girdimi, nesibaiminama atvirumo ir tarnystės. Tokiomis sąlygomis lyderystė turi galimybę skleistis kaip nesavanaudiška, efektyvi veikla, nesvarbu, ar lyderį supa darbuotojai, bendruomenė, ar šeimos nariai. 

Pasaulinės lyderystės konferencijos informacija

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.