2019 12 14

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

10 faktų apie lietuvių ir švedų rašytoją I. Šeinių

Ignas Šeinius su kitais lietuvių konferencijos dalyviais Stokholme 1917 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka
Ignas Šeinius apie 1930 m. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotrauka

Ignas Šeinius – lietuvių ir švedų rašytojas, vienas ryškiausių modernistinės estetikos ir impresionizmo atstovų, Lietuvos diplomatas ir spaudos darbuotojas. Nepaisant to, kad daugeliui šis rašytojas pažįstamas iš mokyklos literatūros programose skaityto romano „Kuprelis“, I. Šeinius yra vienas pirmųjų mokslinės fantastikos pradininkų Lietuvoje ir vienas aršiausių to meto nacionalsocializmo kritikų europietiškos literatūros padangėje.

Neseniai leidykla VAGA perleido šio autoriaus satyrinį tarpukario romaną – „Siegfried Immerselbe atsijaunina“, vieną pirmųjų lietuvių mokslinės fantastikos pavyzdžių. Šis romanas parašytas dar 1934 metais, Hitleriui vos spėjus ateiti į valdžią, tačiau jau anuomet numatęs besiartinančią rasizmo ir nacizmo ideologijos bangą Europoje.

Įdomu tai, kad egzistuoja ir antroji romano versija „Siegfried Immerselbe“ – paties autoriaus taisytas ir į švedų kalbą apie 1940 m. išverstas kūrinys. Abu romano variantai pastarąjį kartą publikuoti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto parengtame autoriaus Raštų III tome (2003 m.)

Nėra tiksliai žinoma, kada parašyta antroji romano versija. Jo rankraštyje metai nėra įvardijami. Autoriaus laiškuose, skirtuose Baliui Sruogai, užsimenama, kad romanas pradėtas 1934-ųjų pabaigoje, o kitais metais vertimas įpusėtas. Jis gerokai skiriasi nuo pirmosios romano versijos ne tik savo literatūrine raiškos forma, bet ir vertybinėmis nuostatomis, todėl galėjo būti rašytas gerokai vėliau nei 1940-aisiais, Hitleriui patyrus pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare.

Knygynų tinklo VAGA nuotrauka

Naujo romano leidimo proga – dešimt mažai žinomų faktų apie Igno Šeiniaus asmenybę ir jo kūrybą

1. Tikroji rašytojo pavardė – Ignas Jurkūnas, o savo literatūrinį Šeiniaus slapyvardį autorius pradėjo vartoti tik po 1943 metų. Jo kilmė siejama su Šeinių miesteliu Ukmergės apskrityje, kuriame rašytojas gimė 1889 m. balandžio 3 d.

2. Įdomu tai, kad vienas žinomiausių I. Šeiniaus kūrinių – romanas „Kuprelis“, kaip ir tarpukariu parašytas romanas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“, turi du variantus – pirmąjį, 1913 m. išleistą Amerikoje (tačiau nesulaukusį pripažinimo Lietuvoje), ir antrąjį, 1932 m. stipriai pakeistą paties autoriaus, šiandien laikomą chrestomatiniu kūriniu, nors jo puslapiuose nurodyta sukūrimo data (1910–1911 m.) yra klaidinanti.

3. I. Šeinius palaikė aktyvius ryšius su lietuvių literatūros ir meno atstovais susirašinėdamas laiškais net ir per atstumą, 1912–1914 m. studijuodamas meno filosofiją Maskvos Šaniavskio liaudies universitete, tačiau artimai bendravo su kitais lietuvių rašytojais: Baliu Sruoga, Jurgiu Baltrušaičiu, Stasiu Šilingu.

4. 1915 m. rašytojas išvyko į Švediją, apsigyveno Stokholme, išmoko švedų kalbą ir pasinėrė į diplomatinę veiklą iki pat 1927-ųjų: Švedijoje atstovavo Lietuvių komitetui nukentėjusiesiems dėl karo šelpti, Lietuvos pasiuntinybės sekretoriumi Danijoje, pasiuntiniu Suomijoje bei Lietuvos Respublikos ministru skandinavų kraštams.

5. 1917 m. susituokė su rusų kilmės švede, Stokholmo leidyklos darbuotoja Gertrūda Sydof ir su ja susilaukė sūnaus Irvio. Šeiniaus mylimoji, būdama emacipuota intelektualė ir turėdama įtakingų ryšių, taip pat nemažai prisidėjo prie to, kad I. Šeiniaus kūryba būtų patebėta švedijos literatų susibūrimuose bei viešumoje.

6. Gyvendamas Švedijoje pasirašinėjo Igno Jurkuno-Scheyniaus pavarde. I. Šeinius aktyviai reiškėsi vietos švedų spaudoje, pristatydamas Lietuvą, pabrėždamas jos kultūrinį savitumą ir nepriklausomybės siekį. 1917 m. pasirodė jo apybraiža švedų kalba „Lietuvių kultūra“ („Litauisk kultur“), o 1918 m. novelių rinkinys „Naktis ir saulė“ („Natt och Sol“). Tačiau ilgainiui dėl aktyvios savo diplomatinės veiklos rašytojas apleido kūrybinę veiklą.

7. Kūrybinė pauzė tęsėsi iki pat 1932-ųjų, kai pasirodė naujasis „Kuprelio“ leidimas ir romanas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ (1934 m.), novelių knyga „Aš dar kartą grįžtu“ (1937 m.) ir vaikystės atsiminimai „Tėviškės padangėje“ (1938 m.).

8. 1932 m. rašytojas sugrįžo į Lietuvą ir dirbo „Lietuvos aido“ vyriausiuoju redaktoriumi, taip pat buvo Klaipėdos krašto patarėjas spaudos reikalams, dirbo Lietuvos Raudonojo kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte (1935–1939 m.).

9. Tačiau 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, I. Šeinius išvyko Švediją, kur gyveno jo žmona ir sūnus. Dirbo Stokholmo Kooperacijos sąjungos archyvo ir bibliotekos vedėju. Rašytojo biografijoje galima rasti keturias publicistines knygas apie lietuvių tautos padėtį sovietinėje valdžioje, parašytas švedų kalba. Beje, po 1940 m. antrąkart atvykęs į šią šalį savo pavardę pasikeitė į Igno Scheyniaus ir lietuviškai neberašė. Tais metais pasirodė jo švedų kalba parašytas „Raudonasis tvanas“ („Den röda floden“), kuriame autorius aprašo sovietų okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais.

10. Sugrįžti į lietuvių literatūrą autorius nebespėjo. Nors ir buvo parengęs spaudai novelių rinkinį „Vyskupas ir velnias“, šos knygos pasirodymo nebesulaukė. Mirė 1959 m. sausio 15 d. Stokholme. 

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba

 

 

 

 

Leidyklos VAGA informacija