2019 12 18

Kristina Tamelytė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min

Kas tie PISA testai ir su kuo jie valgomi?

Moren Hsu / Unsplash.com nuotrauka

Pasirodžius 2018 m. atliktų Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA testų rezultatams kilo šiek tiek sąmyšio viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje ministras Algirdas Monkevičius džiaugėsi „pakilusiais rezultatais“ ir teigė, kad dirbama teisinga linkme. Taip pat buvo pažymėta, kad nuo 2009 m. skaitymo pasiekimai pakilo netgi 8 balais! Tačiau skalambyti apie pakilimus dar gerokai per anksti ir tai, ką sako ministerija, atrodo veikiau kaip viešųjų ryšių akcija. Lietuvos mokinių pasiekimai yra prasti, nesiekiantys EBPO šalių vidurkio, o pakilimas – statistiškai nereikšmingas, t. y. toks, kuris galėjo atsirasti tik dėl atsitiktinumo, o ne dėl to, kad mokinių gebėjimai iš tiesų gerėjo. 

Vienas iš PISA testų tikslų yra suprasti, ką vaikai iš tiesų žino, moka ir gali padaryti, taip pat įvertinti švietimo sistemų pasaulyje efektyvumą jas lyginant. Dažniausiai švietimo tyrėjai susitelkia į makro rezultatus, vietas reitinguose, EBPO siūlomus viešosios politikos instrumentus tam, kad sistema būtų kuo efektyvesnė, skaičiuoja, kiek esame nutolę nuo Estijos ar Lenkijos ar kokias švietimo sistemas galima būtų „kopijuoti“, kad pasiektume aukštesnį lygmenį. Bet taip pat įdomus yra ir mikro lygmuo, t. y. priemonės, kuriomis „testuojamas“ kiekvienas vaikas. Pravartu paklausti: o kas gi tie PISA testai, t. y. užduotys ir klausimai, su kuriais susiduria mūsų moksleiviai? Kitaip tariant, ką gi ir kaip „matuoja“ EBPO paruoštos užduotys? 

2018 m. PISA testų cikle skaitymas (angl. reading literacy) buvo pasirinktas kaip pagrindinis testuojamas dalykas. Reikėtų pažymėti, kad EBPO naudoja „skaitymo raštingumo“ terminą, kad neprofesionali auditorija suprastų, jog skaitymas organizacijai nėra tik raidžių į visumą sudėliojimas (kaip kartais įprasta manyti), bet kur kas platesnis terminas, apibrėžiantis gilesnius gebėjimus. Skaitymą PISA supranta gerokai plačiau nei tik gimtosios kalbos mokėjimą ar literatūros išmanymą. PISA testuose visas užduotis skirsto į lygmenis pagal sudėtingumą nuo 1b (žemiausiojo) ir 6 (aukščiausiojo). Didžioji dauguma skaitymo užduotyse pateikiamų klausimų atsakomi pasirenkant vieną iš galimų variantų (testas), bet taip pat pasitaiko ir „atvirų“ klausimų, kurių atsakymus, besiremdamas tekstu, turi suformuluoti moksleivis. 

Vienoje iš 2018 m. skaitymo užduočių mokiniai turi analizuoti internetinio pokalbių forumo apie vištų auginimą diskusiją. Diskusijoje dalyvauja keletas dalyvių, vienas iš jų užduoda klausimą grupei. Mokiniui reikia perskaityti jo pasisakymą ir įvardyti, ko jis klausia (galima pasirinkti iš keturių galimų variantų): forumo vartotojas teiraujasi, ar sergančiai vištai galima duoti aspirino Ši užduotis yra pati paprasčiausia (1b lygmuo), todėl, kad reikalauja elementariausio informacijos radimo tekste. Perskaitęs pirmąjį sakinį, mokinys turi rasti atsakymą ir jį pažymėti kaip teisingą. Antrojoje tos pačios užduoties dalyje mokinys taip pat turi skaityti tą patį tekstą, tačiau dabar atsakymas nebėra toks savaime aiškus, jam reikia suprasti „iš konteksto“, kodėl forumo vartotojas kreipiasi ne į veterinarą (veterinarui neprisiskambina, o labai nori padėti skausmą kenčiančiai vištai), o į forumo lankytojus, šiam supratimui reikia ilgėlesnio skaitymo, todėl jau įvertinamas kaip 1a lygio. Tokio tipo užduotis galima būtų pavadinti tiesiog mechaniniu skaitymu. Jos nereikalauja išskirtinių ir papildomų žinių, o tiesiog tikrina elementarų teksto supratimo lygmenį: randant vieną arba kelias informacijos detales.

Unsplash.com nuotrauka

Antrasis skaitymo lygmuo yra šiek tiek sudėtingesnis. Pavyzdžiui, tame pačiame užduočių bloke apie sergančias vištas į užduotą internetinio forumo vartotojo klausimą atsako keli kiti forumo dalyviai. Mokinio prašoma kiekvieną iš šių atsakymų įvertinti kaip relevantišką (arba ne) užduotam klausimui. Kitaip tariant, klausiama, ar forumo vartotojai kalba dalykus „ne į temą“. Tokios užduotys prašo matyti teksto visumą, o ne tik paskiras detales, atrasti bendrą giją ir suprasti, kurie forumo vartotojų atsakymai visiškai neatitinka klausimo (pavyzdžiui, „tik nepamirškit peržvelgti mano žiauriai gerų nuolaidų, skirtų paukščių maistui“ neatsako į klausimą, ar sergančioms vištoms galima duoti aspirino).

Pareikime prie vidutinio sunkumo užduočių. Viena iš jų yra susijusi su Velykų salomis. Užduotį sudaro trys tekstai ir „gyvenimiška“ situacija, su kuria galėtų susidurti mokinys. Penkiolikmečio prašoma įsivaizduoti, kad po kelių dienų jis lankysis paskaitoje apie Velykų salas, tačiau jai reikia pasiruošti, t. y. perskaityti ir suprasti tris tekstus: a) profesoriaus, skaitysiančio paskaitą tinklaraščio įrašą apie savo tyrimą, atliktą Velykų salose; b) knygos, kalbančios apie Velykų salos istoriją, recenziją; c) straipsnį, spausdintą internetiniame mokslo populiarinimo žurnale. 

Pirmoji užduotis, susijusi su informacijos tekste suradimu: mokiniai turi atsakyti į klausimą, perskaitę profesoriaus tinklaraščio įrašą: kada jis pradėjo savo tyrimus Velykų salose? Reikia pastebėti, kad tekste taip pat yra ir klaidinamos informacijos, kuri nurodo į tam tikrą laiko periodą, tačiau ne į tą, kurį prašoma įvardyti užduotyje. Vaikas turi atidžiai perskaityti tekstą: neužtenka tik jį „permesti akimis“, nes taip galima sumaišyti. Ši užduotis vertinama kaip 4-ojo lygio, t. y. vaikas turi matyti informaciją viso teksto perspektyvoje, o ne tik ieškoti „į teisingą panašaus“ atsakymo. Šis tekstas taip pat laikomas kiek sudėtingesniu (nei apie vištas ir aspiriną) dėl to, kad jis ilgesnis, jame vartojamas sudėtingesnis žodynas ir t. t. Kiek lengvesnė (3-iojo lygio) užduotis prašo moksleivių pasakyti, kokią paslaptingą temą nagrinėjo profesorius (nurodoma, kurioje pastraipoje ieškoti atsakymo), galima arba sakinį perfrazuoti, arba jį tiesiog pacituoti. 

Vertėtų pasižiūrėti, kokios yra sudėtingiausios PISA pateikiamos užduotys ir kokių įgūdžių ir žinių jos reikalauja. Pavyzdžiui, analizuojat antrąjį tekstą (knygos recenziją) mokiniai susiduria su penkiais teiginiais, kuriuos turi priskirti fakto arba nuomonės kategorijai. Pavyzdžiui, faktas ar nuomonė yra teiginys: „Kai pirmieji europiečiai pasirodė Velykų salose 1722 m., moajai vis dar ten gyveno, tačiau didieji medžiai jau buvo išnykę.“ Arba: „Ši knyga yra gerai parašyta ir nusipelno būti skaitoma visų, kurie rūpinasi gamta“ (vertimai – mano). Šios užduotys yra įvertintos kaip 5-ojo lygmens, todėl yra vienos sudėtingiausių, su kuriomis penkiolikmečiai susiduria PISA skaitymo teste. Jos siekia suprasti, ar vaikai gali atskirti sakinius, kuriais įvardijama dalykų padėtis (faktai), o kuriais teksto autoriai išreiškia savo nuomonę. PISA mano, kad toks gebėjimas itin svarbus informacijos amžiuje ir suteikia vaikui galimybę atskirti skirtingo tipo teiginius. Užduotyje nėra tokių faktų, kuriuos vaikai turi žinoti kaip esančius teisingus, jie taip pat nėra klaidinami neteisingais teiginiais (kaip užduotyse, kuriose reikia nurodyti klaidą arba tiesą), veikiau jiems reikia pastebėti nuomonei ir faktui būdingą raišką sakiniuose: vertinamieji teiginiai „gerai parašyta knyga“ laikomi nuomone, o apibūdinantys dalykų padėtį – faktu. 

Unsplash.com nuotrauka

Visose užduotyse apie Velykų salas atsispindi skirtingos teorijos, bandančios atsakyti į vieną ir tą patį klausimą: kodėl Velykų salose išnyko visi dideli medžiai? Ar tai įvyko dėl žmogaus intervencijos (noro žemdirbystei išnaudoti žemę), ar dėl kitų priežasčių? Vienoje iš užduočių (5 lygmens) mokiniams reikia nurodyti galimas skirtingas to paties reiškinio (išnykusių didžiųjų medžių) priežastis ir priskirti kiekvieną iš teorijų skirtinguose tekstuose paminėtiems autoriams. Šioje užduotyje jam reikia remtis visais perskaitytais tekstais ir jų pateikta informacija. Kitaip tariant, prašoma jungti informaciją į visumą, o ne atkartoti paskirus faktus. 

Įdomu, kad iš pažiūros papildomų žinių vaikui, atliekančiam šias užduotis, nereikia: visa reikalinga informacija yra tekstuose, iš mokinių nereikalaujama atsakyti į grynai faktinius klausimus ar ištraukti atsakymus „iš galvos“. Tačiau nevertėtų nurašyti ir žinių svarbos mokymosi procesuose, jei PISA testuose iš pirmo žvilgsnio tų žinių neprireikia. Skaitant tekstus apie Velykų salas reikalingos tiek istorijos, tiek geografijos, tiek biologijos žinios, kad pats skaitymo procesas būtų greitesnis, efektyvesnis ir skaitantysis jaustųsi ne toks pasimetęs. Pats testas trunka dvi valandas, todėl mokinys negali skirti neriboto laiko kiekio kiekvienai užduočiai atlikti: kai kurios žinios jau turėtų būti iš anksto paruoštos, kad skaitymas būtų sklandesnis. 

Testuose neakcentuojamas faktų įsiminimas, o veikiau penkiolikmečio gebėjimas turimą informaciją panaudoti realiai spręsti pasaulio problemą. Kitaip tariant, šiuose testuose yra kur kas svarbiau ne kartoti faktus, o panaudoti žinias, kurias mokiniai gauna testo metu ar išmoksta mokyklose jau prieš tai. PISA testo kūrėjams įdomu ne faktų „papūgiškas“ atkartojimas, o tai, kaip vaikai panaudoja savo skaitymo žinias ir gebėjimus, išsiugdytus mokykloje, susidurdami su knygomis, tekstais laikraštyje ar interneto portale, paprastuose interneto forumų pokalbiuose. 

Reikėtų turėti omenyje, kad Lietuvoje 76 proc. mokinių skaitymo užduotyse teisingai atsakė į bent 2-ojo lygio klausimus, (77 proc. EBPO vidurkis). Vadinasi, 24 proc. mokinių nepasiekia net pačių paprasčiausių lygmenų ir negali suvokti elementariausių tekstą sudarančių dalių. Anot PISA, antrąjį lygmenį pasiekę mokiniai gali suprasti teksto idėją, atrasti vieną ar kelias informacijos detales, kurių prašoma, padaryti paprastas išvadas. Toks suvokimas yra mechaninis ir nereikalaujantis nei platesnių išvadų darymo, nei gilesnio suvokimo, nei kritinio mąstymo. 

Kur kas liūdnesnė statistika Lietuvos atveju yra susijusi su mokiniais, kurie pasiekia pačius aukščiausius lygius: vos 5 proc. (9 proc. EBPO vidurkis) mokinių išsprendė aukščiausiųjų lygių (5–6) užduotis. Kitaip tariant, tik maždaug 5 proc. Lietuvos penkiolikmečių 2018 m. sugebėjo atskirti faktą nuo klaidos arba suvokti, kad koks nors reiškinys gali turėti kelias (nebūtinai viena kitai prieštaraujančias) priežastis, surinkti informaciją iš trijų tekstų ir ją palyginti. Atrodo, nesudėtinga, tačiau panašu, kad tokio skaitymo mokyklose iš savo moksleivių nereikalaujame, būtent dėl to jie to ir nemoka padaryti. Reikalaujame atlikti tik žemo ir vidutinio lygmens užduotis. 

Galiausiai tai, kokią vietą PISA lentelėje užima Lietuva, nėra taip jau ir svarbu. Kur kas svarbiau yra tai, ką ta vieta reprezentuoja: itin prastus Lietuvos penkiolikmečių gilesnio skaitymo gebėjimus. Mokiniai turėtų sugebėti ne tik surasti ir atkartoti informaciją paprastuose tekstuose (kai aiškiai parodyta, kur jos ieškoti), bet ir integruoti žinias iš kelių tekstų, sugebėti matyti prieštaravimus, konfliktus, skirti faktus nuo nuomonės, kelti hipotezes, klausimus, suprasti skirtingas nuomones ir teorijas. Žinoma, gilesnis skaitymas pasiekiamas įveikiant ir pirmuosius, paprasčiausius, lygmenis, bet, atrodo, kad jau kurį laiką liekame tik juose, o aukščiau niekaip nepakylame.