2019 12 21

Marius Jonaitis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Didžiosios advento O antifonos: „O Oriens“

Williamas Holmanas Huntas „Pasaulio Šviesa“ („The Light of the World“). Williamholmanhunt.org nuotrauka

Prie slaptingos Kalėdų nakties artėjame padedami didžiųjų O antifonų.

Gruodžio 21 d.

O Oriens, splendor lucis ætérnæ et sol iustítiæ: veni, et illúmina sedéntes in ténebris et umbra mortis. 

O ryto aušra, amžinosios šviesos atspindy ir teisybės saule: ateik ir apšviesk sėdinčius tamsybėje ir mirties ūksmėje. 

Šios dienos antifonoje tarytum toliau veriasi vakarykštės pabaigoje iškilęs tamsoje ir mirties ūksmėje sėdinčiųjų, tikrosios šviesos išsiilgusiųjų vaizdinys. Vėl galime užčiuopti sąsają su Senuoju Testamentu – Psalmių knygos žodžiais: „Kiti sėdėjo niūrioje tamsoje, belaisviai vargani, surakinti grandinėm“ (Ps 107, 10).

Išminties knygoje Dieviškoji Išmintis apibūdinama kaip candor lucis aeternae – „amžinosios šviesos atspindys“, sakoma ją esant „puikesnę už saulę ir nustelbiant visus žvaigždynus“, „šviesesnę, palyginus su dienos šviesa, nes dieną išstumia naktis, o išminties joks nedorumas nenugali“ (Išm 7, 26, 29-30).

Apie teisybės saulę prabyla pranašas Malachijas: „Jums, bijantiems mano vardo, patekės teisumo saulė su gydančiais spinduliais“ (Mal 3, 20). 

Valandų liturgijoje šis teisybės saulės vaizdinys dažnai kartojasi advento laikotarpio ketvirtadieniais.

Amžinosios šviesos motyvas lyg aidas atsikartoja ir Naujajame Testamente – Evangelijoje pagal Luką įrašytoje Zacharijo giesmėje – Benedictus. Gimus Jonui Krikštytojui, Šventosios Dvasios įkvėptas, jo tėvas Zacharijas ėmė pranašauti: „Mus aplankė šviesa iš aukštybių, kad apšviestų tūnančius tamsoje ir mirties ūksmėje, kad mūsų žingsnius pakreiptų į ramybės kelią“ (Lk 1, 78-79). 

***

Saulėtekis, kuris ypač išraiškingas šiuo metų laiku, tarytum simbolizuoja patį Viešpatį Kristų. Pasakęs esantis Pasaulio Šviesa, Jis ir užtikrino, jog tas, kuris Juo seka, niekada neklaidžios patamsyje.

Atmintyje įstrigo kadaise adventiniame liuteronų giesmyne aptiktos giesmės žodžiai. Pamenu tik pradžią, bet tai tarytum šiandienės O antifonos koncentratas: „Žvaigždė aušros, šviesa šviesos, pilna malonės ir tiesos…“

Naujai nušvintančios aušros, tamsą blaškančios šviesos motyvai skamba ir kitoje, mums – katalikams – kur kas geriau žinomoje vienoje senųjų advento giesmių – „Atskamba balsas iš aukštai‘:

Atskamba balsas iš aukštai –

Ramina ilgesį žmogaus,

Nakties tamsa jau traukiasi,

Šviesa pasklinda iš dangaus.

 

Beribe meile gimstanti,

Gaivinki širdis alkstančias,

Žvaigžde žibėk padangėse,

Viltim nuskaidrinki kančias.

 

Ateik greičiau, Sūnau dangaus,

Ir amžių amžiais viešpatauk;

Malonės aušrą žemėn leisk,

Nušvieski saulės spinduliais.

Šiandienos antifonoje suskambęs Kristaus – Pasaulio Šviesos motyvas per tamsius advento rytmečius ir ilgus jo vakarus, šv. Kalėdų naktį, kai švenčiame Tąjį, kuris yra – lumen de lumine – Šviesa iš Šviesos, gimstantį iš Mergelės Marijos, paskui Tris Karalius vedančią žvaigždę, lašantį Grabnyčių žvakių, skelbiančių „Šviesą visoms tautoms apšviesti“, vašką lydės mus iki pat didžiosios Velyknakčio liturgijos, kai, bažnyčios tamsoje suspindus Velykų žvakei, bus triskart kartojama: „Kristus mums šviečia!“

***

Šios dienos antifoną palydi alegorinė anglų dailininko Williamo Holmano Hunto kompozicija „Pasaulio Šviesa“, nutapyta 1851–1853 metais. Paveiksle vaizduojamas Kristus, beldžiantis į, atrodo, seniai niekieno nevarstomas, besivejančių vijoklių gožiamas duris. Kompozicija perteikia Apreiškimo Jonui arba Apokalipsės žodžius: „Štai aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.“ (Apr 3, 20). Esama tvirtinimų, kad Kristaus figūros fone vaizduojamą brėkštančio ryto aušrą dailininkas iš natūros tapė Kristaus gimimo vietos – Betliejaus – apylinkėse. Iš tiesų tapytojas net keletą kartų lankėsi Šventojoje Žemėje, o į vieną iš šių kelionių vyko panašiu laiku, kai ir buvo nutapyta „Pasaulio Švies“.

Galbūt ne iškart pastebima, bet gilią simbolinę prasmę turinti kompozicijos detalė yra tai, kad duryse, prie kurių vaizduojamas beldžiantis Kristus, lauko pusėje nėra rankenos. Taigi jas atverti ir įsileisti Ateinančią Pasaulio Šviesą gali tik esantysis viduje. Pasaulio Šviesa ateina ir tamsiausias sielos kertes nušviečia tik tada, jei patys atveriame savo sielos duris. Žvelgiant į paveikslą „Pasaulio Šviesa“ ir mąstant apie tai, jog auštančią ryto aušrą dailininkas galbūt tapė matydamas Betliejaus dangų, prisiminė viena iš kalėdinių giesmių:

O Betliejau, ar girdi? Jėzų įsileisk!

Ir priglauski švelniai jį! Jėzų įsileisk!

Aplankyt tave nor jis (…)

O širdie, išgirski jį,

Jam neleisk laukt prieangy,

Jėzų įsileisk!

***

Todėl, broliai, rengdamiesi išgyventi Viešpaties gimimą, apsivalykime nuo visų nuodėmės pėdsakų! Pripildykime Viešpaties lobynus įvairiomis dovanomis, kad šventės dieną turėtumėte kaip priimti pakeleivius, pastiprinti našles, pridengti neturtėlius! Nes kaipgi atrodys, jei vienuose ir tuose pačiuose namuose, tarp vienatinio Viešpaties tarnų, vienas džiūgaus apsisupęs šilkais, o kitas bus prisidengęs elgetos skarmalais, vienas negaluos dėl apsirijimo, o kitas kęs alkį ir šaltį, anas išvems tai, ko vakar apsirijęs nepajėgė suvirškinti, o šis nenumalšins alkio, nors vakar pasninkavo? Arba kokia bus nauda iš mūsų maldos? Būkime mūsų Viešpaties sekėjai! Nes jeigu jis troško, kad drauge su mumis dangiškosios šlovės bendrininkai būtų vargingieji, tai kodėl kartu su jais nesidaliname žemiškosiomis gėrybėmis? Tegul mums valgant, nebūna svetimi tie, kurie yra mūsų broliai sakramentuose, nes jiems tarpininkaujant, lengviau apginsime savo bylą prieš Viešpatį, jei iš to, ką turime, pamaitinsime tuose, kurie Jam dėkos. Nes nesvarbu, už ką neturtėlis dėkotų Viešpačiui, tai visuomet išeis į naudą tam, dėl kurio jis Viešpačiui dėkoja. O kaip yra parašyta: Ramybė tam žmogui, dėka kurio dėkojama Viešpačiui ir Išganytojui.

O koks gi dosniojo atlygis? O gi tas, kad kai jis darbuojasi namuose, tuomet Bažnyčia meldžiasi už jį Viešpačiui daugelio lūpomis ir tai, ko jis galbūt nedrįso Dievo prašyti, gauna tarpininkaujant daugeliui, nors to ir nebūtų vylęsis. Prisimindamas šią mūsų pagalbą, Apaštalas sako: O, kad daugelis dėkotų už dovaną mums duotą dėl daugelio – ir dar sykį: „Kad pagonys taptų Dievui malonia ir Šventosios Dvasios pašventinta auka.“

Šv. Maksimas Turinietis (IV/V a.)

Daugiau skaitykite:

„Ero cras“ – „Ryt būsiu su jumis“: didžiosios advento O antifonos

Didžiosios advento O antifonos: „O Adonai“

Didžiosios advento O antifonos: „O Radix Iesse“

Didžiosios advento O antifonos: „O Clavis David“

Bus daugiau.