2019 12 21

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Jie matė Antrąjį pasaulinį karą. Fotografijų paroda Vilniuje

Fotografas Bartoszas Frątczakas.

Romano Niedźwieckio nuotrauka

Vilniaus pranciškonų vienuolyne (Pranciškonų g. 1) lenkų fotografas Bartoszas FRĄTCZAKAS eksponuoja interaktyvią nuotraukų parodą „Paskutinieji liudininkai. Antrojo pasaulinio karo herojų portretai“. Paroda veiks iki sausio 5 d.

Autorius parinko 20 portretinių nuotraukų, vaizduojančių lenkų karius – paskutiniuosius Antrojo pasaulinio karo dalyvius ir liudininkus. Veteranų portretai sujungti su QR kodais, kuriuos nuskenavus galima pasiekti parodos internetinę versiją, archyvinę bei portalo Wilnoteka.lt medžiagą ir išklausyti nuotraukoje pavaizduotų herojų žodžius bei paties autoriaus įrašytus pokalbius su nuotraukų herojais. 

Kpt. Alfredas Szota, slapyvardžiu „Krzak“.

Bartoszo Frątczako nuotrauka

Parodą fotografas rengė dvejus metus. Per šį laikotarpį jis sukūrė kelias dešimtis Antrojo pasaulinio karo mūšių dalyvių portretų. Pirmą kartą paroda, parengta B. Frątczakui bendradarbiaujant su fondu „Pagalba lenkams Rytuose“, eksponuojama Vilniuje, vėliau dvejų metų darbą ruošiamasi pristatyti Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje. Parodos „Paskutinieji liudininkai. Antrojo pasaulinio karo herojų portretai“ premjerai Vilniuje garbės globą suteikė Lenkijos Karo veteranų ir represijos aukų biuro vadovas Janas Józefas Kasprzykas, taip pat Lenkijos tautinio atminimo instituto direktorius dr. Jarosławas Szarekas ir Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske.

Władysławas Trzaska-Korowajczykas.

Bartoszo Frątczako nuotrauka

Danuta Filipek, slapyvardžiu „Lala“.

Bartoszo Frątczako nuotrauka

Nors fotografas herojų portretus fiksavo dvejus metus, projekto įgyvendinimo procesas prasidėjo žymiai anksčiau. B. Frątczakas apie tai pasakoja:

„Praėjo šešeri metai nuo to laiko, kai atvykau į Lietuvą. Likimas panorėjo, kad mano pirmasis fotoreportažas, kurį anuomet sukūriau vietinei žiniasklaidai, būtų skirtas „Aušros vartų“ operacijai. Neatsimenu nė vienos iš tūkstančių tądien padarytų nuotraukų, bet tikrai žinau, kad tai buvo mano projekto pradžia. Nuo tada stengiuosi lankytis tose vietose, kuriose galiu sutikti veteranų, ir kiekvienoje iš tų vietų sutinku jų vis mažiau… Vis žvelgiu į juos su nuostaba ir klausiu savęs – ar aš būčiau ryžęsis tokiam atsidavimui?.. Norėčiau tikėti, kad taip…

Laikui bėgant įgavau ryžto ir drąsos lankytis pas juos. Žiūrėjau jiems į akis, o jie kantriai žvelgė į mane. Klausiausi istorijų, surinkdavau savo nešiojamą fotostudiją ir darydavau portretus. Po vieno iš tokių susitikimų savo dienoraštyje rašiau: „Prislopintos pasikartojančių gyvenimo išbandymų. Jų akys įsmeigtos į vieną neregimą tašką, praeities ribą, suskaidytą vien šąlančių gegužinio lietaus lašų. Jie stovi tvirti tarsi ąžuolai, pernelyg giliai savo šaknimis įaugę į žemę, kad būtų virpinami stipraus vėjo. Atmintyje braižau jų kontūrus, tylius ir paklusnius šešėlių sluoksnius, saulės netolygiai tapytas ertmes. Blakstienas, užlietas sraunia žaizdos kraterio srove, prieš daugelį metų savo raudoniu pažymėjusia atsiveriančių vaizdų pluoštą. Plonu balsu jie girgžda tarytum ant grifo įtempiamos stygos, bet lūpos jų, tardamos himno žodžius „Kolei gyvi esame“, nestokoja didingumo ir ironijos. Laukiu kiekvieno susitikimo su jais, kur nors… savo atminties pakrašty.“

Atiduodu į jūsų rankas šį albumą, kelionės po vietas, istorijas ir prisiminimus apie žmones, Antrojo pasaulinio karo herojus, vaisių. Skiriu jį atminti visus tuos, kuriuos man teko garbė pažinti, bet ir tuos, kurių pažinti man nebuvo duota, kurių vardai nuolat skaitomi per žuvusiųjų pagerbimo ceremonijas, kurių kūnai ilsisi suguldyti į daugelio šalių žemę bevardžiuose kapuose.“

Kpt. Franciszekas Szamrejus, slapyvardžiu „Szperacz“.

Bartoszo Frątczako nuotrauka

Mjr. Ireneuszas Hurynowiczius, slapyvardžiu „Góra“.

Bartoszo Frątczako nuotrauka

Bartoszas Frątczakas gimė Stargrade (Lenkija), šiuo metu gyvena Vilniuje. Baigė filosofijos, teologijos ir pedagogikos mokslus, o šiuo metu dirba fotografijos, žurnalistikos ir bibliotekininkystės srityse. Individualių parodų – „Ne-būtis“, skirtos žydų istorijai ir kultūrai, ir „Miestas. Šimtas kartų Folk“, pasakojančios apie šokio tradiciją ir kultūrą bei folkloro poziciją XXI amžiuje, – autorius. Menininkas taip pat dalyvavo rengiant kolektyvinę parodą „Įvairovės veidai“, pasakojančią apie lygybę ir kultūrų įvairovę. Lenkų instituto Vilniuje 2019 m. išleistos knygos „Taip dabar elgiasi dorieji. Žydus gelbėję Vilniaus krašto lenkai“ nuotraukų autorius.

Fotografas Bartoszas Frątczakas.

Włodzimierzo Gulewicziaus nuotrauka

Parodos rengėjų informacija

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.