2019 12 30

Magdalena Slavinska

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Laužantis stereotipus Lenkų diskusijų klubas: „Norime kurti dialogą ir esame atviri naujoms idėjoms“

Lenkų diskusijų klubo renginys. Roman Niedźwiecki nuotrauka

Šiemet Lenkų diskusijų klubas atšventė penktąjį gimtadienį. Klubo pirmininkės pareigas šiais metais ėjo istorikė ir gidė ALINA OBOLEWICZ, kurios paprašėme apibendrinti besibaigiančius metus, aptarti, kas nuveikta, ir kiek plačiau atskleisti klubo dvasią.

Klubas per šiuos metus nuveikė neįtikėtinai daug. Reagavote į šalyje vykstančius svarbius politinius procesus (organizavote viešus debatus tarp pretendentų į valdžią), mėginote numatyti galimas problemas artimiausioje ateityje (pavyzdžiui, per 2021 m. gyventojų surašymą) bei kūrėte ambicingas strategijas tolesnei Vilnijos ateičiai. 

Taip, šie metai buvo klubui labai intensyvūs. Pirmoje metų pusėje surengėme net trejus debatus: kandidatų į Vilniaus miesto merus, lenkų tautybės kandidatų į savivaldybės rinkimus, kandidatų į Lietuvos prezidentus. Džiaugiuosi, kad tie treji debatai surinko daug žmonių, sukėlė ne tik lenkų bet ir kitų tautinių mažumų susidomėjimą. Sudarėme galimybę gyvai bendrauti su tautos atstovais, užduoti jiems tiesiogiai klausimų, padiskutuoti aktualiausiomis temomis. 

Šiemet jau antrą kartą organizavome visuomeninių iniciatyvų festivalį „Vilnija 2040“, kuriame susirinko apie 70 profesionaliai ir visuomeniškai aktyvių Lietuvos lenkų – mokslo, kultūros, verslo, žurnalistikos atstovų. Šiuos žmones pakvietėme dalyvauti kuriant Vilniaus krašto raidos iki 2040 m. strategiją. Tai buvo tik grandiozinės idėjos pradžia. Po šio susitikimo klubas kviečia tuos žmones susiskirstyti į temines grupes ir kartu kurti svarbiausių gyvenimo sričių (švietimo, kultūros, verslo ir kt.) raidos modelius.   

Ar Vilnijos strategijos kūrimo suvažiavime dalyvavo ir jauniausioji lenkų karta? Kas vienijo suvažiavimo dalyvius?

Mūsų svečių ir partnerių amžius – nuo studentų iki senjorų. Svarbu, kad jie būtų visuomeniškai aktyvūs, kad jiems rūpėtų Lietuvos lenkų ateitis, kad jie nebijotų viešai pasisakyti ir siektų pozityvių pokyčių.

Turbūt prasmingai ir produktyviai diskutuoti ne visada ir ne visiems yra lengva, bet klubas, atrodo, nuolat stengiasi sudėtingus klausimus iškelti ir ieško būdo kalbėti apie tas problemas, kurios yra aktualiausios?

Lenkų diskusijų klubas garsėja tuo, kad nebando įsiteikti vienai ar kitai politinei jėgai, kad nebijo kritikos, kad neplaukia pasroviui, nebijo išsiskirti. Tai mūsų skiriamasis bruožas: keliame klausimus, kurie yra sudėtingi, kurių sprendimas reikalauja daugiau pastangų, drąsos, ryžto, motyvacijos. Jei tinkamai veiktų oficialūs lenkų tautinės mažumos atstovai, jei tinkamai veiktų organizacijos, atsakingos už Lietuvos tautines mažumas, kai kurie klausimai seniausiai būtų išspręsti arba nebūtų laikomi tokiais sudėtingais. Klubas neleidžia kai kuriems atsakingiems asmenims atsipalaiduoti, neleidžia užmigti ant laurų. Įsitikinome, kad kai žmonės turi stiprią motyvaciją, žino, ką daro, ir moka bendrauti, nori kurti dialogą, o ne pyktis ir konfliktuoti, todėl tampa įmanoma daugelį klausimų išspręsti. Visi mes, nepriklausomai nuo tautybės, politinių ar kitų pažiūrų, esame visų pirma žmonės. Jei žmonės nori susikalbėti, jie visada ras tam būdą. Neverta pasiduoti. Jei kas nors yra svarbu, atvirai kalbame apie tai ir bendrai ieškome būdų išspręsti problemas, pagerinti situaciją. 

Kandidatų į LR Prezidentus debatai. Roman Niedźwiecki/zw.lt nuotrauka

Per penkerius metus nuo klubo įkūrimo organizavome per 80 diskusijų svarbiomis temomis bei kitų renginių. Manau, kad mus jau girdi tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos įtakingi atstovai. Į mūsų diskusijas ir renginius noriai ateina Lietuvos ir Lenkijos žurnalistai, mokslininkai, inteligentijos atstovai, kai kurie politikai. Tai džiugina. Tiesa, nors Lenkų diskusijų klubas visada kviečia į diskusijas Lietuvos lenkams oficialiai atstovaujančius žmones, jie (ypač politikai) dažniausiai pas mus neatvyksta. Norėtume, kad mus išgirstų, norėtume pažiūrėti į akis, gyvai išgirsti jų poziciją, norėtume kurti dialogą.

Labai smalsu, kokias intelektualines pajėgas pasitelkiate: kokios žinomos ir svarbios asmenybės dalyvauja jūsų renginiuose?

Mums džiugu, kad mūsų diskusijose prelegentais būna tikrai įdomūs, įtakingi žmonės. Jų yra daug, sunku ką nors išskirti ir nepaminėti kitų, nes kiekvienas, kuris bendradarbiauja su klubu, mums svarbus. Gal tiesiog išvardinsiu tuos, kuriuos pastarųjų dviejų renginių metu už lietuvių ir lenkų santykių gerinimą simboliškai pagerbėme ir apdovanojome, pvz.: kalbininkė, monografijos „Lietuvių kalbos ideologija“ bendraautorė prof. Loreta Vaicekauskienė; istorikė ir politologė, LRT Nacionalinės ekspedicijos į Lenkiją ir Ukrainą dalyvė dr. Barbara Stankiewicz; prof. Paulius Subačius – tekstologas, literatūrologas, istorikas, VU profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos vicepirmininkas; prof. Alvydas Nikžentaitis, buvęs Lietuvos istorijos instituto direktorius, Jerzy Giedroycio forumo vienas iš steigėjų ir pirmininkas, istorikas; Orlen Lietuva generalinis direktorius Michałas Rudnickis; dienraščio „Rzeczpospolita“ užsienio naujienų redaktorius, žymus publicistas Jerzy Haszczyńskis, 25 metus nušviečiantis svarbiausias Lietuvos realijas; žymus istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas; Europos žmogaus teisių fondo teisininkė, visuomenės veikėja Evelina Dobrovolska; ekonomistas, sociologas, Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos instituto vadovas prof. Boguslavas Gruževskis. Neseniai organizavome susitikimą su tikra legenda – prof. Tomu Venclova. Galėčiau vardinti įdomių ir įtakingų žmonių pavardes be galo.  

Lenkų diskusijų klubo renginys. Roman Niedźwiecki nuotrauka

Taip pat bendradarbiaujame su jaunąja karta – ką tik baigusiais mokyklą Lietuvos jaunais aktyviais lenkais, pvz., Dorota Sokołowska, su Adamu Różewicziumi. Siekiame, kad klubo gretas papildytų jauni, gabūs, aktyvus žmonės. Esame atviri naujoms idėjoms, naujam veiklos stiliui. 

Tačiau laužote stereotipus ir ne vien diskutuodami. Kasmet organizuojate jaukius Vasario 16-osios bei lapkričio 11-osios (Lenkijos nepriklausomybės) minėjimo vakarus, kuriuose gali susitikti lietuviai ir lenkai. Taip pat aktyviai dalyvaujate Kovo 11-osios eisenoje. Pakomentuokite plačiau šias iniciatyvas.

Jau tapo gražia tradicija, kad klubas kasmet organizuoja kaip Lenkijos, taip ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimus. Mums abiejų valstybių ir tautų nepriklausomybė yra be galo svarbi. Nepriklausomybei paminėti skirti renginiai būna neformalūs, linksmi ir masiniai, vyksta muzikiniuose klubuose. Į juos kviečiame visus, nepriklausomai nuo amžiaus, tautybės, politinių pažiūrų. Pastaraisiais metais teikėme apdovanojimus kaip lietuviams, taip lenkams bei Lietuvos lenkams, kurie savo profesionalia bei visuomenine veikla prisideda prie lietuvių-lenkų bei Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimo. 

Roman Niedźwiecki / zw.lt nuotrauka

Lietuvos lenkų dalyvavimą Kovo 11-osios eisenoje organizuojame jau kelerius metus. Dar visai neseniai lenkai bei kitos tautinės mažumos eisenoje nebuvo matomi. Kai prieš kelerius metus pirmąkart atėjome su Lietuvos ir Lenkijos vėliavomis, sulaukėme klausimų ir net nelabai malonių komentarų. Nemažai lietuvių buvo nustebę, kodėl lenkai dalyvauja eitynėse, nes juk tai Lietuvos ir lietuvių šventė… Tačiau nenusiminėme ir kasmet Nepriklausomybės eisenoje Lietuvos lenkų dalyvauja vis daugiau, ir kasmet lietuvių komentarai būna vis draugiškesni. Dabar lietuviai į mūsų dalyvavimą bendroje šventėje jau reaguoja teigiamai. 

Kitąmet klubas ruošiasi prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjimo. Organizuosime aktualias diskusijas, esame suplanavę darbą įvairiose teminėse grupėse siekiant sukurti Vilniaus krašto įvairių sričių raidos strategiją artimiausiems 20 metų.

Pokyčiai visuomenėje vyksta turbūt kartu su naujos perspektyvos kūrimu į kartais ne visai adekvačiai įsitvirtinusias sąvokas. Yra nuomonių, kad Lietuvos lenkų mažuma yra unikali, jai ne visuomet tinka palyginimai su mažumomis kitose šalyse. Kaip Lenkų diskusijų klubo veikla prisideda prie lenkiškumo Lietuvoje apmąstymo?

Klubui rūpi, kad lenkiškumas Lietuvoje ne tik išliktų, bet kad būtų ir lenkų, ir lietuvių vertinamas kaip privalumas. Lietuva visada buvo ir yra daugiatautė ir daugiakultūrė valstybė. Mūsų nuomone, tai yra Lietuvos išskirtinis bruožas, Lietuvos jėga. Organizavome ne vieną diskusiją, kalbinome kalbininkus, mokytojus, studentus, visuomenės veikėjus bandydami suprasti, ką lenkiškumas ir lenkų kalba reiškia Lietuvos lenkams, ar lenkiškumas XXI amžiuje labiau praverčia ar trukdo. Bandome suvokti, kokia linkme ir kaip turėtume vystyti lenkų kultūrą, kalbą, išsilavinimą 10–20 metų laikotarpiui. 

Klubas yra žinomas ir vertinamas kaip intelektualinės diskusijos erdvė. Ar galima jį taip pat apibūdinti ir kaip vieną iš Lietuvos lenkų kultūros židinių?

Manau, kad galima (šypsosi). Bet būtų geriau, kad taip mus įvertintų kiti žmonės. Apie save kaip apie lenkų kultūros židinį gal klubui kalbėti nekuklu. Bet pripažįstu, kad nemažai klubo gerbėjų ir bendraminčių panašiai apie mus pasisako. Tegu tai būna geras ženklas!

Lenkų diskusijų klubo informacija

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.