2020 01 15

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

A. Banytės paroda „Monumentalumas tyloje“

Freskų kūrėja Angelina Banytė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Sausio 16 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) atidaroma Angelinos Banytės kūrybos paroda „Monumentalumas tyloje“.

Parodos rengėjas – LDS Klaipėdos skyrius. Kuratorė – Neringa Poškutė-Jukumienė. Multimedijų projekto autorius – Gintautas Beržinskas.

Angelina Banytė (g. 1949) per daugiau nei keturis kūrybinio darbo dešimtmečius sukūrė nemažai monumentaliosios tapybos kūrinių (kai kuriuos – kartu su bendraautoriais). Jos kūrybos siena užpildytų daugiau kaip 1000 kv. metrų plotą, ir tai yra parodos „Monumentalumas tyloje“ kertinė ašis.

A. Banytės monumentaliosios tapybos darbų daugiausia yra Vakarų Lietuvoje (Klaipėdoje, Palangoje, Juknaičiuose), taip pat Vilniuje ir Druskininkuose. Dauguma freskų prašosi restauravimo, todėl ypač svarbus tampa jų užfiksavimo, pamatymo šiuolaikiniame kontekste aspektas.

XX a. antrojoje pusėje freskomis gausiai dekoruoti visuomeniniai pastatai. Joms būdinga sąlygiška daugiaplanė erdvė, daugiafigūrės kompozicijos, freska derinta su kitomis technikomis, dažniausiai sgrafitu. Tačiau ši informacija šiandien žinomesnė tik siauram meno žinovų ratui arba žmonėms, įgijusiems patirties gyvenant tarp jų – tarp freskų. Kuruoti parodą ir meno gerbėjams atskleisti freskos fenomeną ir jos šiuolaikinę destruktyvią egzistenciją – tikras iššūkis. Tačiau smalsus tyrimas gaudant dar likusius freskų vaizdinius atskleidžia visai kitą problematiką.

Skirtingas A. Banytės freskų likimas aplankytose vietose, kuriose destrukcija ir euroremontas palietė jautrią kūrinio gyvenimo stygą. Išskirtinai Palangos mieste (sveikatingumo namuose, tuometinėse sanatorijose) menininkės kurtos freskos (išlikusios, pačios autorės restauruotos) dar ir šiandien vertinamos kaip meno kūriniai, veikia dekoratyviai ir net edukatyviai. Deja, Klaipėdoje, kurioje menininkė gyvena, kūrinių taip pat yra ne viename visuomeninės (ir ne tik) paskirties pastatuose, bet jų likimas ne toks dėkingas.

Angelina Banytė „Gamtos dovanos“ (fragmentas, Palanga, Pušyno sanatorija, 1978).
Angelina Banytė „Jūros dugnas“ (fragmentas, Palanga, Gintaro sanatorija, 1975–1976).

Visas tyrimo rezultatas sutalpintas į parodą, kuri susideda iš menininkės sukurtų freskų skaitmeninių atspaudų ant audinio masteliu 1:1, pasitelkus multimedijas įamžintų ir realiu dydžiu perkeltų ant Dailininkų sąjungos galerijos sienų, instaliacijos, taip pat videodarbo. Ruošiant videodarbą „Fresco“, prieš kamerą kalbinti Vilniaus dailės akademijos prorektorė studijoms, dailėtyrininkė Ieva Pleikienė, menotyrininkė Rūta Jakštonienė, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkė Gerda Antanaitytė, verslininkas, meno kolekcionierius Edmundas Kolakauskas.

Ši paroda suteikia galimybę žiūrovui suvokti kūrinių mastelį, menininkei būdingą siužetinę liniją, stilių, suprasti monumentalumą. Parodos pavadinimą „Monumentalumas tyloje“ galima suprasti dvejopai: jis tiesiogiai nurodo į kuklios, jautrios, nepretenzingos asmenybės didelių matmenų ir užmojo darbus, kurie verti būti pamatyti ir įvertinti, o kartu tarsi leidžia suprasti, kad apie monumentaliosios tapybos palikimą nepelnytai nutylima, neskiriama pakankamai dėmesio edukacijai apie ją, kūrinių išsaugojimui. To kaina – negrįžtamai prarasti istoriškai vertingi meno kūriniai.

Menininkei sieninės tapybos darbai buvo ir tebėra malonūs kūrybiniai iššūkiai, nes iki šiol A. Banytė dirba savo srityje. Kūrėjai tai – visai ne milžiniškos fizinės ištvermės ir kruopštumo reikalaujantys projektai, o savirealizacija ir kūrybinis džiaugsmas.

Parodos atidaryme dalyvaus ir pati autorė.

Angelinos Banytės kūrybos paroda „Monumentalumas tyloje“ Dailininkų sąjungos galerijoje vyks iki vasario 8 d. Parodos lankymas – nemokamas.

Dailininkų sąjungos galerijos informacija