2020 01 23

Daiva Šabasevičienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

R. Rimeikis: apie aktorių ultimatumą prieš 30 metų ir senąją etiką

Aktorius Ramutis Rimeikis rež. Vytauto Rumšo spektaklyje „Intymūs pokalbiai“. Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

80-asis Lietuvos nacionalinio dramos teatro sezonas skirtas laisvės trisdešimtmečiui. Ta proga teatras kuria tinklalaidžių ciklą, kuriame teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbina teatro žmones, kviesdama papasakoti apie gyvenimą, spektaklius, užkulisius ir žiūrovus prieš 30 metų.

Naujoje tinklalaidėje prisiminimais dalijasi vienas vyriausių Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės aktorių ir Lietuvos teatro sąjungos vadovas RAMUTIS RIMEIKIS.

Prieš 30 metų jis dirbo Kultūros ministerijos Teatro skyriaus vadovu: „Pasiūlymas dirbti ministerijoje buvo netikėtas. Iki šiol nežinau, kodėl mane pasirinko. Tuomet sakė, kad dirbu teatre ir žinau teatro gyvenimą iš vidaus.“ Darbą ministerijoje R. Rimeikis pradėjo nuo pavaduotojo pozicijos, vėliau pasikeitus ministrams tapo skyriaus vadovu. Menininkas prisimena, kad kartais kasdien gaudavo skundų: „Vienas nenori dirbti su direktoriumi, kitas su meno vadovu. Nepasitenkinimo teatro viduje buvo nemažai.“

R. Rimeikis prisimena ir senųjų aktorių kartą, kuri visai nepriėmė iš Kauno į Vilnių perkelto Jono Vaitkaus. Tada jie sakė: „Arba mes, arba Vaitkus.“ Ministras buvo už J. Vaitkaus atėjimą. Ir tai, pasak pašnekovo, pasiteisino, Henrikas Vancevičius jau buvo išsikvėpęs, o J. Vaitkus – kūrybingas, įvertintas kritikų. Jeigu senieji aktoriai būtų ėję į kažkokį kompromisą, gal nebūtų ir to masinio atleidimo – svarsto aktorius. Tačiau vieną dieną teatre buvo iškabintas sąrašas su 33 žmonių pavardėmis, kurie atleidžiami. Tai buvo ne vien aktoriai, bet ir scenos darbuotojai, kitas personalas. Vis dėlto šis įvykis, kaip sako R. Rimeikis, buvo skaudus nemažai daliai teatro darbuotojų.

R. Rimeikis pasakoja, kad ministerijos sumanymu į Lietuvą buvo pakviestas teatro vadybininkas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kuris turėjo įvesti amerikietišką modelį Lietuvos teatre. Taip pat atsimena ir charakterizuoja jam imponavusius aktorius: Regimantą Adomaitį, Moniką Mironaitę, netgi pamena jos paskutinę prieš mirtį skaitytą Antono Čechovo knygą.

„Vis dėlto anksčiau buvo didelė trauka į teatrą. Aktoriai ateidavo čia net pirmadieniais, kai yra jų laisvadienis. Kalbėdavosi apie teatrą, apie gyvenimą. To dabar visiškai nematau. Ateini į teatrą – tuščia. Santykių atšalimas labai jaučiasi. Gal visi stengiasi uždirbti, bėgioja po serialus. Mes irgi televizijos serialuose vaidindavome, bet ruošdavomės, repetuodavome kartais po 2–3 mėnesius. Teatre buvo sava etika. Per sceną negalėjai eiti su paltu. Žinoma, būdavo ir intrigų – kaip teatre be jų?“ – prisiminimais dalijasi R. Rimeikis.

R. Rimeikį šiuo metu galima pamatyti vaidinantį LNDT spektakliuose „Intymūs pokalbiai“, „Katedra“, „Išvarymas“, „Atžalynas“, „Gyvūnas (Ku Kū)“.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.