Teatro repeticijos. Režisieriaus G. Varno kūrybos laboratorija

Pirmoje ciklo dalyje „Teatro repeticijos. Gintaras Varnas“ pristatoma filmuota medžiaga iš teatro režisieriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Gintaro Varno spektaklių „Sombras“ pagal Federico Garcíos Lorcos ir Luigi Pirandello tekstus (Kauno dramos teatras, 2019) ir „Gyvenimas – tai sapnas“ pagal Pedro Calderóno de la Barcos pjesę (Krokuvos teatras „Bagatela“, 2019) repeticijų.

Dokumentinis projektas „Teatro repeticijos“ analizuos spektaklio sukūrimo procesą ir fiksuos skirtingus jo etapus, aprėpiančius paruošiamuosius darbus, pjesės skaitymą, medžiagos aptarimą, darbą su aktoriais scenoje, režisieriaus pastabas, darbą su kitais kūrybinės komandos nariais, generalinę repeticiją ir premjerą. Filmuota medžiaga atskleis skirtingų režisierių darbo principus ir jų įtaką spektaklio formai bei turiniui.

Teatro užkulisiai – profesionalams ir publikai

Lietuvos teatro lauką formuoja skirtingos estetinės pasaulėjautos režisieriai, kurių darbo principai įvairuoja nuo pagarbos literatūrinei tradicijai, klasikinei kompozicijai ir aiškiai apibrėžtai erdvei iki improvizacijos, eksperimento ir netikėtų lokacijų. Taip teatras, kuriantis iliuzinį vaizduotės pasaulį, stoja greta teatro, trinančio meno ir tikrovės ribas.

Projektas „Teatro repeticijos“ supažindins su teatro užkulisiais, kurs režisieriaus portretą ir nuosekliai dokumentuos spektaklio gimimą. Atsižvelgiant į teatro meno specifiką ir jo efemeriškumą, filmuota medžiaga fiksuos kūrybinį procesą esamajame laike, kartu išsaugodama jį kaip svarbų laikmečio ženklą.

G. Varno kūrybos laboratorija

Pirmoje ciklo dalyje „Repeticijos. Gintaras Varnas“ pristatoma filmuota medžiaga iš naujausių G. Varno spektaklių „Sombras“ ir „Gyvenimas – tai sapnas“ repeticijų atskleidžia režisieriaus darbo specifiką skirtingų šalių scenose su skirtingomis kūrybinėmis grupėmis. G. Varno teatras, šiandieninėje Lietuvos teatro scenoje tvirčiausiai atsispiriantis nuo pasaulinės literatūros tradicijos, suteikia klasikiniams kūriniams naują perskaitymo ir suvokimo galimybę.

Naujausiuose dviejuose spektakliuose režisierius grįžta prie jo kūrybinei biografijai ypač svarbių skirtingo laikotarpio autorių – F. Garcíos Lorcos ir P. Calderóno de la Barcos, pagal kurių pjeses statyti spektakliai – „Jei praeitų penkeri metai“ (1993), „Didysis pasaulio teatras“ (1997), „Gyvenimas tai sapnas“ (2000), „Donja Rosita arba gėlių kalba“ (2003), „Publika“ (1996 ir 2009) – nuosekliai formavo jo meninę kalbą, o repeticijų vaizdo įrašuose tampa autoriniu teatro, skirtingų menų sintezės ir asmeninės kūrybinės biografijos apmąstymu.

VšĮ „Ketvirta versija“ informacija