2020 02 09

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

V. Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas

Vincentas Vasiliauskas „Dailininko ateljė“ (apie 1980 m., fragmentas).

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje (V. Putvinskio g. 64, Kaunas) vasario 13 d., ketvirtadienį, 16 val. įvyks dailininko Vincento Vasiliausko 125-mečiui skirtos tapybos parodos „Vincentas Vasiliauskas (1895–1989) – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“ atidarymas. Parodos išvakarėse vasario 12 d. 18 val. Vilniuje Valdovų rūmuose bus pristatyta knyga tuo pačiu pavadinimu, skirta V. Vasiliausko gyvenimui ir kūrybai.

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato visuomenei mažai žinomo, bet labai įdomaus menininko Vincento Vasiliausko retrospektyvą. Parodą rengiant aktyviai dalyvavo ir finansiškai prisidėjo V. Vasiliausko šeima ir artimieji. Tai netikėtas kultūros reiškinys – paveikslai, kuriuos tapyti V. Vasiliauskas pradėjo tik perkopęs per 73 metus. Iki mirties jis sukūrė apie 400 tapybos kūrinių ir piešinių, stebinančių savitu žvilgsniu į artimą aplinką, Kauno miestą ir jo apylinkes, perteikiančių ilgametį domėjimąsi daile ir gilią pagarbą kultūros pasauliui. Dar sovietmečiu 40 V. Vasiliausko kūrinių įsigijo M. K. Čiurlionio dailės muziejus, kita kūrybos dalis priklauso dailininko šeimai, giminei. Parodoje eksponuojama 100 aliejiniais dažais, guašu ir akvarele nutapytų paveikslų, piešinių, dokumentinės fotografijos iš šeimos archyvo, pora paties V. Vasiliausko padarytų smuikų. Paroda veiks nuo 2020 m. vasario 13 d. iki kovo 29 d. Antano Žmuidzinavičiaus muziejuje Kaune.

Parodos proga M. K. Čiurlionio dailės muziejaus iniciatyva V. Vasiliausko šeimos pastangomis ir lėšomis išleistas albumas apie šią spalvingą asmenybę, jo gyvenimą ir kūrybą „Vincentas Vasiliauskas – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“ („Baltos lankos“, sudarė Vaidotas Žukas). Trumpuose esė mintis apie šį menininką dėsto dailės istorikė prof. Giedrė Jankevičiūtė, dailės kritikė Birutė Pankūnaitė, M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė Vilma Kilinskienė, V. Vasiliausko anūkas literatūrologas ir leidėjas Saulius Žukas. 

Vincentas Vasiliauskas „Įsimylėjėliai“ (1981 m., fragmentas).
Vincentas Vasiliauskas „Gyvenvietė“ (1974 m.).
Vincentas Vasiliauskas „Jazminų šaka“ (1981 m.).
Vincentas Vasiliauskas „Papartis kambaryje“ (1971 m.).

„Užtenka pamatyti, su kokia jėga ir pasitikėjimu V. Vasiliauskas užpildo savo vaizdiniais įvairaus formato lakštus, kad neliktų nė mažiausios abejonės dėl jo stipraus prigimtinio talento. Talentas visada daro įspūdį, bet V. Vasiliausko kūryba šiandien įdomi dar ir savo istoriškumu. Ne tik poveikiu sovietinio meno modernizacijai, bet ir istorinės tikrovės pėdsakais, be autoriaus valios įsispaudusiais jo paveiksluose“, – teigia Giedrė Jankevičiūtė.

Birutė Pankūnaitė esė „Paveikslai apie būties troškulį“ pastebi: „Pasaulyje jau nieko nebestebina meno lauko užribyje užgimęs autsaiderių menas. Nuo 1993 m. Niujorke kasmet organizuojamos jam skirtos meno mugės (Outsider Art Fair), leidžiami specialūs žurnalai. Muziejai rengia išsamias, didelio publikos dėmesio sulaukiančias šio meno parodas, nes iš tikrųjų nėra autsaiderių ir insaiderių, kad meninį išsilavinimą gavę autoriai gali kurti prastus kūrinius ir, atvirkščiai – niekur nesimokę autoriai gali tapyti itin talentingai.“

Pasak Vilmos Kilinskienės, „V. Vasiliauską pelnytai galime laikyti ne tik dailininku, bet ir gyvenimo menininku. Tai buvo netikėtumų pilnas geros širdies, kilnus ir drąsus žmogus. Pavyzdžiui, važiuodamas iš bolševikinės Rusijos į Nepriklausomą Lietuvą Krasnojarsko traukinyje, V. Vasiliauskas vedė žydaitę, kad toji su nauja pavarde pervažiuotų sieną. Žinoma V. Vasiliausko veikla nuo snaiperio ir tiltų sprogdintojo iki valstybės teatro bilietų tikrintojo nepriklausomame Kaune. 1920 m. Vincentas dirbo netgi Krasnojarsko cirko akrobatės dukrelės aukle! Jis visuomet buvo kūrybingas ir meniškas, tačiau konkretaus meno ėmėsi tik septyniasdešimt trejų.“

Saulius Žukas prisimena savo vaikystę senelių namuose Kaune ir senuolio Vinco istorijas, vaikiškoje atmintyje įsirėžusias dramatiškais Pirmojo pasaulinio karo vaizdais: „Pasakojo jis ir apie iprito atakas Galicijos fronte, kai nuo dujų buvo ginamasi užsidengiant burną ir nosį apmyžtomis nosinėmis, po to jam teko ilgą laiką praleisti ligoninėje spjaudantis sudegusiais plaučiais. Prasidėjus revoliucijai, jis matė bolševikų terorą, bandė užstoti savo pulkininką, kuriam į antpečių žvaigždes buvo kalamos vinys.“ 

Vincentas Vasiliauskas „Po vardinių“ (1976). Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė.
Vincentas Vasiliauskas „Kambaryje“ (1978). Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė.
Vincentas Vasiliauskas „Vakarienė su kumpiu“ (1975).
Vienas iš Vincento Vasiliausko pagamintų smuikų. Anūko nuosavybė.
Vincentas Vasiliauskas su proanūkiu (1984 m.).

Leidykla „Baltos lankos“ rengia knygos apie Vincentą Vasiliauską pristatymą sostinėje. Renginys įvyks Valdovų rūmuose vasario 12 d. 18 val. Dalyvaus dailės kritikė Birutė Pankūnaitė, muziejininkė Vilma Kilinskienė, prof. Arvydas Šaltenis, knygos ir parodos rengėjai, rėmėjai, leidėjai.

Pristatymo koordinatoriai ir parodos kuratoriai – Vaidotas Žukas ir Vilma Kilinskienė.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija