2020 02 10

Marija Keršanskienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Kalba mamos. Veronika: tėvystė nuspiria nuo galvos karūną

Veronika Urbonaitė-Barkauskienė. Dovaldės Butėnaitės nuotrauka

Tapsmas mama įvyksta tada, kai nusimeti visą puikybę. Tai yra taip sunku – fiziškai, psichologiškai – visaip. Tave išvolioja purve. Ypač perfekcionistams tas būdinga. Jeigu turi labai didelių lūkesčių, jeigu įsivaizduoji, kokia būsi faina, kokie tavo vaikai bus faini, kaip klausys tavęs, kaip gražiai rengsis suderintais drabužiais, kaip jūs keliausit visur…

Ir ateina realybė, kai kažkiek keliauji, šiek tiek drabužių paderini, bet galų gale supranti, kad esmė visai ne ta, o labai paprasti dalykai: išgyventi dieną, savaitę, mėnesį, metus… Vaikai labai nuleidžia ant žemės, bet gal ne blogąja prasme. Ne tai, kad tave sumina į tą purvą, bet iš jo pasikeli švaresnis.

Veronika Urbonaitė-Barkauskienė yra trijų vaikų mama, sociologė, tinklaraščio tėvystės temomis „Pterodaktilis“ ir netrukus pasirodysiančios knygos „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“ autorė.

Kadangi pastaruosius keletą metų Veronika su šeima gyvena Švedijoje, Lundo mieste, pokalbį pradėjome nuo pasidalinimo apie tai, kaip ir kodėl jų šeima ten išvyko, apie Švedijos darželių ir mokyklos lankymo patirtį ir aiškų pajautimą, jog namai vis dėlto yra Lietuvoje.

O likęs pokalbio laikas skirtas narplioti motinystės kelionės jausmus ir išgyvenimus bei prisiliesti prie ką tik į spaustuvę iškeliavusios knygos. Kalbėjome apie Veronikos tapsmą mama ir „naujos odos“ užsiauginimą, apie šiuolaikinius tėvus, ar tikrai jie per daug skundžiasi, apie dalinimąsi nepacukruota motinystės patirtimi ir naivų tikėjimą, kad tėvystės kelionę įmanoma įveikti be netikėtų pagalių mėtymų į ratus ar išsimurkdymo purve, iš kurio… gali pakilti netgi švaresnis tam tikra prasme ir savo rankomis pačiupinėjęs realybę, tikrą gyvenimą, kuris – tikras – yra nesterilus.