Lietuvos dvarai menininkų kūriniuose

Įsigalėjus romantizmui, XIX–XX a., menininkai ypač gręžėsi į praeitį ir idealizuotos istorinės didybės pėdsakų aptikdavo senosiose dvarvietėse, daug šimtmečių buvusiuose vietų centruose su paveldą bylojančiais pastatais.

Būta menininkų, kurie su savo dailės įrankiais keliaudami per šalį sukūrė ištisas kolekcijas ranka įamžintų didingų pilių ir dvarų paveikslų. Vienas tokių dailininkų – Napoleonas Orda (1807–1883), siekęs ateities kartoms įamžinti istorinius pastatus ir sukūręs apie tūkstantį architektūrinių peizažų (tarp jų darbai, kuriuose – Kretingos, Raguvėlės, Belvederio dvarai, Panemunės, Trakų pilys…). Būta ir dvarininkų, turėjusių aistrą dailei (o galbūt – vėlgi jautusių tam tikrą pareigą, paveldo dokumentavimo svarbą), – štai Mečislovas Jaloveckis (1876–1962), Saldutiškio dvaro savininkas, savo laiku akvarele įamžino daugiau nei tūkstantį dvarų pastatų, o darbus pildė išsamia informacija apie dvarų valdytojus, architektus ir kita.   

Taigi, dailininkai su dažų lagaminėliais rankose ir molbertais po pažastimi dažnai skubinosi į gražiausias istorines seną praeitį menančias vietas. Pavyzdžiui, į ežerų supamas salas, kur stūksojo jau amžius apleistos Trakų pilies griuvėsiai, dvelkiantys praėjusių laikų didybe. Vienintelė gotikinė salos pilis Europoje, statyta kaip gynybinė tvirtovė, o vėliau tapusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija, daugelį amžių apleista laukė atgimimo ir traukė menininkų akį.Trakų salos, Medininkų, Panemunės pilis XIX amžiuje tapė dailininkai Napoleonas Orda, Vincentas Dmachauskas (1805–1862), pastarojo mokiniu buvęs Juozapas Marševskis (1825–1883). XX a. pr. Trakų salos pilies griuvėsius įamžino ir modernizmo laikotarpio lenkų dailininkas Janas Stanislavskis (1860–1907). 

Romantinio peizažo akcentu dailininko Juozo Kamarausko (1874–1946) paveiksle tapo Neries pakrantėje stūksantys Tuskulėnų dvaro rūmai, o Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) nutapė neišlikusį  Jurbarko dvarą – tai kadaise didingo kunigaikščio Vasilčikovo rūmų griuvėsiai, pavaizduoti supami parko medžių, saulei tekant. Raudondvario dvaru galime pasigėrėti dailininko grafiko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) paveiksle. Architektas Arūnas Eduardas Paslaitis (g.1942) dešimtmečius fiksavo senąją lietuviškąją architektūrą įvairiomis grafikos priemonėmis ir sukaupė didžiulę dvarų, jų koplyčių, malūnų ir kitų pastatų piešinių kolekciją. Joje galima išvysti ir Liubavo dvaro vandens malūną, šiandieną restauruotą ir veikiantį kaip muziejų.

Pilys ir dvarai, didingai atsiskleidžiantys architektūriniai paminklai arba laiko naštos slegiami istorijos liudytojai įkvėpė daugybę dailininkų, jų dėka galime gėrėtis meno kūriniais, pasakojančiais istoriją.

Parinktuose XIX–XX a. tapybos, akvarelės, piešimo darbuose vaizduojamos Lietuvos pilys ir dvarai. Kviečiame pasigrožėti ir palyginti juos, įamžintus dailininko teptuko (kartais prieš šimtmetį ar kelis) su užfiksuotais šiandienėje fotografijoje. 

Vincentas Dmachauskas, „Trakų pilis“ (1854 m.). Krokuvos nacionalinio muziejaus eksponatas, MNK II-a-117

Trakų salos pilis. Lino Bartašiaus nuotrauka (2019 m.)

Vincentas Dmachauskas, „Medininkų pilis“ (1853 m.). Krokuvos nacionalinio muziejaus eksponatas, MNK II-a-119

Medininkų pilis. Gyčio Juodėno nuotrauka (2019 m.)

Napoleonas Orda, „Gelgaudų pilis“ (1876 m.). Krokuvos nacionalinio muziejaus eksponatas, MNK XV-R.-19363

Panemunės pilis. Gyčio Juodėno nuotrauka (2019 m.)

Julianas Ceglinskis, „Pilies kalnas Vilniuje“ (1861 m). Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos archyvo nuotrauka

Gedimino pilies bokštas. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Biržų pilies rūmai. M. Fajanso (Varšuva) litografijos fotokopija (1701 m.)

Biržų pilis. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Litografija „Vilniaus apylinkės. Tuskulionys“ (XIX a.). L. P. Bišebua ir A. Adamo litografija pagal A. Žemaitį. Iš Vlado Drėmos knygos „Dingęs Vilnius“

Tuskulėnų dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Napoleonas Orda, „Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus rūmų vaizdas nuo tvenkinio pusės“ (1875 m.). Kretingos muziejaus eksponatas, KM P 8667

Kretingos dvaro rūmai. Gyčio Juodėno nuotrauka (2019 m.)

Napoleonas Orda, „Raguvėlės dvaras“ (apie 1875 m.). Nacionalinio Krokuvos muziejaus eksponatas, III-r.a. 4074

Raguvėlės dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Napoleonas Orda, „Belvederis Lietuvoje. Burbų rūmai“ (1876 m.). Nacionalinio Krokuvos muziejaus eksponatas, MNK XV-R.-19334

Belvederio dvaro rūmai. Gyčio Juodėno nuotrauka (2019 m.)

Nepoleonas Orda, „Renavo dvaras“. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Renavo dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Antanas Žmuidzinavičius, „Jurbarko griuvėsiai“ (1927 m.). Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatas, ČDM Ž 56

Jurbarko dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka

Raudondvario dvaras. Lino Bartašiaus nuotrauka (2019 m.)

Arūnas Eduardas Paslaitis, „Liubavo dvaro malūnas“ (1993 m.) Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatas

Liubavo dvaro malūnas. Lino Bartašiaus nuotrauka (2019 m.)

Napoleonas Orda, „Jašiūnų dvaras“. Lietuvos dailės muziejaus eksponatas