2020 03 01

Kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Mt 4, 1–11 „Jėzaus gundymas“

    Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą, kad ten būtų velnio gundomas. Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, jis buvo labai alkanas.
    Prie jo prisiartino gundytojas ir tarė: „Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona“.
    Bet Jėzus atsakė: „Parašyta: ‘Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų’ “.
    Tada velnias jį paima į šventąjį miestą, pastato ant šventyklos šelmens ir sako: „Jei tu Dievo Sūnus, pulk žemyn, nes parašyta: ‘Jis lieps savo angelams globoti tave, ir jie nešios tave ant rankų, kad neužsigautum kojos į akmenis’ “.
Jėzus jam atsako: „Taipogi parašyta: ‘Negundyk Viešpaties, savo Dievo’ “.
    Velnias vėl paima jį į labai aukštą kalną ir, rodydamas viso pasaulio karalystes bei jų didingumą, taria: „Visa tai aš tau atiduosiu, jei, parpuolęs ant žemės, pagarbinsi mane“.
    Tada Jėzus atsako: „Eik šalin, šėtone! Juk parašyta: ‘Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!’ “
Tuomet velnias nuo jo atsitraukė; štai angelai prisiartino ir jam tarnavo.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Ramūnas Mizgiris OFM

Pirmąjį Gavėnios sekmadienį Bažnyčia pradeda primindama Jėzaus pasninką ir gundymus. Biblijos tyrinėtojai negali nurodyti, kokiais šaltiniais rėmėsi evangelistai aprašydami Jėzaus gundymus. Šių pasakojimų istoriškumas, laikantis mūsų dienų to žodžio sampratos, sunkiai tikėtinas. Vyrauja nuomonė, kad šių pasakojimų motyvas – teologinis. Tai noras labiau atskleisti Jėzaus žmogiškąją prigimtį. Pasak Laiško žydams: „Mes gi turime ne tokį vyriausiąjį kunigą, kuris negalėtų atjausti mūsų silpnybes, bet, kaip mes, visaip mėgintą, tačiau nenusidėjusį“ (Žyd 4, 15).

Tai aiškus raginimas prisiminti, kad krikščioniškasis tikėjimas, sekant Jėzaus pavyzdžiu ir vienijantis su juo, apima kovą su „tamsybių pasaulio valdovais“ (Ef 6, 12) – pasaulio, kuriame darbuojasi velnias, ir šiandien nenuilstamai gundantis prie Viešpaties artintis trokštantį žmogų: Kristus laimi šią kovą, kad ir mūsų širdį atvertų vilčiai ir padėtų nugalėti blogio pagundas