2020 03 03

Valdas Kilpys

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Išėjo 100-asis mokslinio žurnalo „Soter“ numeris

VDU Katalikų teologijos fakulteto nuotrauka

Kiekvieno leidinio gyvavimas primena atskiros asmenybės gyvenimą: atsiradimas, augimas ir branda, laukiantys iššūkiai ir net baugi nežinia, susidūrus su besikeičiančia mokslo leidinių publikavimo ir jų vartotojų kultūra — visa tai verčia vis iš naujo permąstyti mokslo leidinių rengėjų vizijas ir misiją. 1940-aisiais prof. Prano Dovydaičio iniciatyva pirmą kartą pasirodęs žurnalas „Soter“ šiemet jau skaičiuoja 100-ąjį savo numerį ir švenčia dvidešimtmetį.

Pakalbintas vienas iš žurnalo atkūrėjų, kun. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas prisiminė nelengvas sąlygas, kuriomis buvo nutarta atgaivinti sovietmečiu nutrauktą mokslo žurnalo „Soter“ leidybą. „Prieš trisdešimt metų, sausio 28-ąją, Vytauto Didžiojo universitete buvo atkurtas Teologijos ir filosofijos fakultetas, todėl buvo nutarta, kad reikia neapsiriboti paskaitomis, būtinas specializuotas leidinys. Juolab reikėjo vietos, kuri taptų mokslinės „produkcijos“ publikavimo, minčių apsikeitimo vieta. Taryboje vienbalsiai priėmėme sprendimą, kad tai būtų prieškariu ėjusio žurnalo tąsa“, — mintimis apie sudėtingas anuometines sąlygas ne tik fakultetui, bet ir universitetui, ir visai Lietuvai dalinosi V. S. Vaičiūnas.

Būta ginčų dėl žurnalo pavadinimo, neva jis nesuprantamas, tačiau, iniciatoriams paaiškinus, papasakojus apie prieškarinį žurnalą, viskas stojo į savo vietas ir liko tik judėti pirmyn. Beje, žurnalo apipavidalinimas taip pat tapo diskusijų tema, bet galiausiai nugalėjo požiūris, kad išorė privalo išlikti kaip buvusi: baltas viršelis su juodomis raidėmis užrašytu pavadinimu.

Kun. prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas. VDU Katalikų teologijos fakulteto nuotrauka

Pirmuoju atkurtojo žurnalo redaktoriumi tapo kun. prof. Kęstutis Žemaitis, paskui „Soter“ vairą į savo rankas teko imti pačiam tuometiniam VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanui V. S. Vaičiūnui, kuris drauge su nenustygstančiu „leidybos varikliu“, šviesaus atminimo prof. Alfonsu Motuzu ėmėsi tobulinti leidybą, ieškoti autorių ir tiesiog didinti leidinio žinomumą Lietuvoje ir užsienio moksliniuose sluoksniuose. Radosi autoritetinga redakcinė kolegija, sudaryta iš įvairių pasaulio universitetų profesorių, straipsniai publikuojami įvairiomis kalbomis. Pasak V. S. Vaičiūno, itin nemenką indėlį įnešė Lenkijos Liublino, Krokuvos, Torūnės universitetų mokslininkai.

Žurnalo „Soter“ puslapiuose publikuojamų straipsnių pagrindinis atrankos kriterijus iš esmės nepakito iki šių dienų: jie turi atitikti krikščioniškąją mąstymo paradigmą. „Pasitaikydavo tekstų, ypač moralinės teologijos srityje, kai autoriai rašydavo, „kaip jiems atrodo“, tada tekdavo šiek tiek koreguoti, diskutuoti. Visgi buvome ir esame katalikiškas pažiūras atspindintis mokslinis žurnalas. Tačiau labai džiaugiuosi, kad „Soter“ nuo pat jo atkūrimo galima rasti tikrai platesnį nei dogminės ar moralinės teologijos temų sąrašą“, — atviravo V. S. Vaičiūnas.

Kun. prof. dr. Andrius Narbekovas. Evgenios Levin nuotrauka

Redakcinės kolegijos pirmininkas kun. prof. dr. Andrius Narbekovas akcentavo nuolatinę žurnalo atsinaujinimo būtinybę. „Visai neseniai redaktorės pareigas pradėjo eiti itin patyrusi profesionalė, taip pat labai sustiprėjo redakcinės kolegijos sudėtis, — sakė A. Narbekovas. Jo teigimu, geriausiai mokslo žurnalų kokybę atspindi konkretūs autoriai, kurie, teikdami rankraščius žurnalui, išreiškia pasitikėjimą leidiniu. Mokslo leidėjams tenkantys iššūkiai iš esmės būdingi didesniajai daliai spaudinių, ir jie pirmiausia tapatintini su pastarojo dešimtmečio žiniasklaidos transformacija.

Tuo tarpu V. S. Vaičiūno spausdintų mokslo leidinių nyksmas nedžiugina. „Soter“, kaip ir kita nemaža dalis mokslo leidinių, šiuo metu yra publikuojamas skaitmeniniu būdu, siekiant sumažinti išlaidas, sutrumpinti straipsnio rengimo publikuoti trukmę, didinant jų sklaidą internete. Pasak V. S. Vaičiūno, ši mokslo straipsnio ir žurnalo sampratą ištikusi transformacija vis vien niekada nepakeis popierinio leidinio buvimo: „Redakcinės kolegijos nariai nuolat prašydavo popierinio leidinio, ką jau kalbėti apie universitetines bibliotekas, kurioms prestižo reikalas yra savo rinkinius papildyti analoginiais leidinio egzemplioriais“, — prisiminimais dalijosi ilgametis žurnalo leidėjas.

Prof. Birutė Obelenienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Paklausta apie numatomas permainas, redakcinės kolegijos pirmininko pavaduotoja prof. dr. Birutė Obelenienė akcentavo būtinybę kuo plačiau plėsti „Soter“ buvimą tarptautinėse duomenų bazėse. „Rimtai mąstome ir planuojame jungtis prie duomenų bazės Scopus, nes moksliniai žurnalai po truputį patys tampa duomenimis tyrimams, savotiškais megažurnalais, kuriuose atskirų sričių mokslininkai randa tai, kas jiems reikalinga“, — sakė B. Obelenienė. Jos teigimu, dabarties mokslo žurnalo iššūkiai pirmiausia sietini su tarptautiškumo didinimu ir poveikio visuomenei skatinimu.

Žvelgdamas į ateitį, daugelį metų VDU Katalikų teologijos fakultetui vadovavęs V. S. Vaičiūnas palinkėjo platinti tiek mokslinių, tiek bendražmogiškų paieškų lauką: „Soter“ yra didelis pasirinkimas straipsnių, kurie apima įvairias temas, kurios nuolat reikalauja atsakymų. Turiu mintyje tikėjimą, kitus esminius gyvenimo klausimus. Kaip kunigas linkiu ieškantiems žmonėms nevengti mūsų žurnalo puslapių. Visur atraskite dvasinės naudos, nes kartais Dievas prakalba ten, kur niekas nesitiki.“

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.