2020 03 05

„ŽODIS tarp mūsų“

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Mt 5, 20–26 „Eik pirma susitaikyti su broliu“

    Jėzus kalbėjo:
    „Jeigu jūsų teisumas nebus tikresnis už Rašto aiškintojų ir fariziejų teisumą, jūs neįeisite į dangaus karalystę.
    Jūs esate girdėję, kad jūsų protėviams buvo pasakyta: `Nežudyk’, o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme. Kas sako savo broliui: `Pusgalvi!’ turės stoti prieš aukščiausiojo teismo tarybą. O kas sako:
    ‘Kvaily!’, tas smerktinas į pragaro ugnį.
    Jei neši dovaną prie altoriaus ir ten prisimeni, jog tavo brolis turi šį  tą prieš tave, palik savo atnašą tenai prie altoriaus, eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada, sugrįžęs, aukok savo dovaną.
    Greitai nusileisk savo ieškovui, dar kelyje į teismą, kad ieškovas neįduotų tavęs teisėjui, o teisėjas – teismo vykdytojui, ir kad tu nepakliūtum į kalėjimą. Iš tiesų sakau tau: neišeisi iš ten, kol neatsiteisi ligi paskutinio skatiko“.

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Kieti žodžiai. Bet jų griežtumas tik pabrėžia, kad Dievas labai nori matyti visus savo vaikus sutariant, gyvenant su meile ir pagarba. Jėzui vienybė yra viena iš didžiausių dorybių ir vienas iš svarbiausių principų, pagal kurį turime gyventi.

Ar atsimeni vaikystę, kai tavo mama ar tėtis supykdavo? Kas atsitikdavo namiškiams? Visa šeima tikriausiai nusimindavo, nerimas, nekantrumas ar pyktis persiduodavo ir kitiems. Namams persismelkus pykčiu, tikėtina, kad namiškiai veikiai susvetimės ir ims gyventi kas sau. O kai šeima stengiasi gyventi meile ir atlaidumu, neabejotinai suklestės vienybė.

Būti Jėzaus mokiniu – tai būti kaip Jėzus, kuris visada tarsi nepastebėdavo kitų žmonių ydų. Jis žvelgdavo jiems į širdis ir čia juos sutikdavo. Kadangi Jėzus matė žmonių širdis – jų troškimus, vargus, žaizdas, svajones ir viltis, – Jis galėjo užmegzti ryšį su daugeliu jų ir atvesti juos pas Dievą. Jo priešininkai, atvirkščiai, težiūrėjo žmonių kalčių ir kliaučių, o tai statė storiausias sienas tarp jų ir Dievo.

Dievas nori mūsų širdims ir namams dovanoti ramybę. O ji prasideda, kai kiekvienas meldžiame Jį suminkštinti mūsų širdis savo meile. Tada noriau atleidžiame ir nesilaikome įsikibę savo pykčio. Neturime apsimesti, kad kai kurios aplinkybės mūsų nežeidžia. Tačiau neturime knaisiotis ieškodami kokių nors blogybių. Verčiau savo nuoskaudas atneškime Dievui ir iš visų jėgų stenkimės atleisti. Dievas pakeis tas situacijas, kurių mes patys neįstengiame įveikti.

Šventasis Kryžiaus Jonas sakė, kad gyvenimo vakarą būsime teisiami pagal meilę. Ar tikime tuo? Nebūsime teisiami pagal tai, ar daug pinigų išdalijome, ar daugybėje Mišių dalyvavome, ar sunkiai dirbome parapijoje, o tik pagal tai, kiek mylėjome. Be to, mylėti Dievo padedami visi galime!

Tėve, keisk mano širdį. Padėk man mylėti taip, kaip Tu mane myli.

ŽODIS TARP MŪSŲ, 2017 m. kovas–balandis