2020 03 13

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Laisvės trisdešimtmetis Lietuvos lenkų akimis

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Lenkų diskusijų klubo nariai surengė diskusiją „Wolność = Laisvė?”, keldami klausimą, kokią reikšmę Lietuvos valstybingumo atkūrimo istorijoje bei dabartiniame naratyve turėjo Lietuvos lenkų bendruomenė. Renginyje diskutavo istorikai VITALIJA STRAVINSKIENĖ, VIRGINIJUS SAVUKYNAS, biologas, sąjūdietis ZYGMUNTAs MACKEVIČIUS.

Svarbiausia valstybinė šventė Lietuvos lenkams – Kovo 11-oji?

Tokia mintimi diskusiją pradėjo jos moderatorius Janas Jacekas Komaras. Būtent 1990-aisiais atkuriant nepriklausomą valstybę dalyvavo ir Lietuvos lenkų bendruomenė. Tačiau istorikai skatino žvelgti giliau – anot Lietuvos istorijos instituto mokslininkės Vitalijos Stravinskienės, 1988–1990 m. įvykiai glaudžiai susiję su pokariu, kai 1944 m. Maskvos sprendimu į Lenkiją iš pietryčių Lietuvos buvo perkelta daugiau nei 200 tūkstančių lenkų. Šio proceso metu Lietuvos lenkų bendruomenė prarado didžiąją dalį inteligentijos, o likusioji bendruomenės dalis sudarė diasporą. Visą sovietmetį įtampa tarp lietuvių ir lenkų buvo įšaldyta, o paskutinį SSRS gyvavimo dešimtmetį sprogo tarsi įtempta spyruoklė.

Dar gilesnė istorinė perspektyva rodo, jog tarpukariu, Lietuvos konflikto su Lenkija metu, Lietuvą gausiai palaikė Lietuvos lenkų bendruomenė – 1920-ųjų šaltiniuose užfiksuota paradoksali situacija, kai mitingo Kaune metu, kur buvo skatinama priešintis Lenkijos invazijai į Lietuvą, minia reikalavo su ja bendrauti lenkiškai – akivaizdu, kad etninė kilmė šiuo atveju vaidino menkesnį vaidmenį nei valstybės, kurioje gyvenama, suverenumo svarba. O be Stanislovo Narutavičiaus, Vasario 16-osios akto signataro, indėlio sunkiai įsivaizduojama Lietuvos valstybė tarpukariu – šis Z. Mackevič teiginys ryškina tarpukario lenkų indėlį į Lietuvos valstybingumą.

Ar Sąjūdžio metais atgimė tautinė nesantaika?

Tačiau kas gi lėmė Sąjūdžio metais atgimusią tautinę nesantaiką? Istorikas V. Savukynas tai siejo su 1990-aisiais sugrąžintu tarpukariniu A. Šapokos naratyvu, atgaivinusiu senas lietuvių nuoskaudas lenkų atžvilgiu. 9-ajame dešimtmetyje sovietų kelta lenkų autonomijos Lietuvoje idėja taip pat buvo bandymas kalti pleištą tarp skirtingų tautų.

Virginijus Savukynas.

Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Sąjūdžio tarybos narys Z. Mackevičius, prisiminęs devintąjį dešimtmetį, teigė, kad esminis trūkumas steigiant Sąjūdį bei kuriant Lietuvos valstybę buvo trumparegiškumas: „Kova nėra tikslas savaime, svarbu mąstyti apie tai, kas laukia ją laimėjus.“ Lenkų dalyvavimą tarybos veikloje jis vertina kaip labiau formalų veiksmą siekiant reprezentuoti visas Lietuvoje gyvenančias tautas, nes galimybių iš tiesų kelti klausimus apie Lietuvos lenkų bendruomenę stigo, o gal ir nebuvo politinės valios įtraukti į darbotvarkę, kurią pašnekovas vertino kaip chaotišką, neatsakingai parengtą.

Visgi pokalbyje dalyvavę signatarai į šią pastabą reagavo nevienareikšmiškai. Signataras Zbignevas Balcevičius teigė, kad lenkų bendruomenė nepriklausomybės metų diskusijose nebuvo pamiršta – viešojoje erdvėje buvo keliami lenkų kilmės, kultūros klausimai ir būtent atgaivintas A. Šapokos naratyvas prisidėjo prie abiejų tautų sukiršinimo, be to, aktyvesnio Lietuvos valdžios dėmesio aktualioms lenkų bendruomenės problemoms trūkumas – taip nemaža dalis lenkų iš nusivylimo, o gal neužtikrintumo dėl ateities, ėmė leisti vaikus į rusiškas mokyklas, užuot aktyviau raginusi mokyti juos lietuviškai.

Česlavas Okinčicas. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Teisininkas signataras Česlavas Okinčicas, priklausęs Sąjūdžio teisininkų grupei, pasakojo apie Lietuvos lenkų sąjungos įkūrimą bei vėlesnį šios organizacijos bandymą bendradarbiauti su Sąjūdžio vadovybe – iš Sąjūdžio pusės trūko noro bendradarbiauti, lenkų atstovai buvo pasitinkami įtariai. Tai Č. Okinčicas laiko didele Sąjūdžio klaida. Tačiau žiūrėdamas iš laiko perspektyvos teisininkas teigia, jog balsuoti už Lietuvos nepriklausomybę buvo verta, nes nepriklausomybės troškimas yra neatsiejamai susijęs su nacionaliniu lenko charakteriu, o „lenko Lietuvos patrioto“ sąvoka yra istorijoje įsigalėjusi idėja. Dabartinė teigiama Lietuvos lenkų situacija tik patvirtina nepriklausomybės naudą. „Dabartinė jaunoji lenkų inteligentija gausi, todėl padėtį vertinu optimistiškai“, – paklausta apie ateities perspektyvas Lietuvos lenkų bendruomenei reziumavo istorikė V. Stravinskienė.

Lenkų diskusijų klubo informacija