2020 03 26

Kun. Jacek Paszenda, SDB

Evangelijos komentaras

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Jn 5, 31–47 „Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję“

    Jėzus žydams atsakė:
    „Jei tik aš pats apie save liudyčiau, mano liudijimas nebūtų tikras. Bet apie mane liudija kitas, ir aš žinau, jo liudijimą apie mane esant tikrą.
    Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, ir jis paliudijo tiesą. Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad jūs būtumėte išgelbėti. Jonas buvo degantis ir spindintis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti.
    Aš turiu aukštesnį liudijimą, negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, – patys darbai, kuriuos aš darau, – liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas. Taip! Mane pasiuntęs Tėvas paliudijo apie mane. Bet jūs niekad  nesate girdėję jo balso, nei regėję jo veido, ir jo žodis jumyse nesilaiko, nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs.
    Jūs tyrinėjate raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai tikrai liudija už mane, bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą.
    Garbės iš žmonių aš nepriimu. Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės. Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savuoju vardu, tą jūs priimtumėte. Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote.
    Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. Kadangi jūs netikite jo Raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“

Dienos skaitiniai: lk.katalikai.lt


Komentaro autorius – kun. Jacek Paszenda SDB

Visiškai nemalonų įspūdį man sužadina šios dienos Evangelijos ištrauka. Jėzaus priekaištai kai kuriems žydams visiškai teisingi. Apie Jį liudijo Jonas Krikštytojas, Šventasis Raštas, pats Dievas Tėvas paliudijo per Jėzaus Kristaus krikštą ir toliau per stebuklus. Jie turėjo visko, ko reikia tikėjimui, taip kaip ir apaštalai arba vienas iš Aukščiausiosios žydų tarybos – Juozapas iš Arimatėjos. Visiems buvo vienodai duota žinių ar priemonių įtikėti į Jėzų, Dievo Sūnų ir Mesiją. Bet nevisi dėl įvairių motyvų jais pasinaudojo.

Šios dienos Evangelijos ištrauka man sužadina nemalonų įspūdį ir dėl kitų priežasčių. Ar kartais Jėzus nesikreipia ir į mus, į mane? Laikau save tikinčiu, kaip ir fariziejai. Bet gal kaip ir jie – tikinčiu savaip, taip, kaip man patogu, taip, kaip man geriau. Skaitau Bibliją, dalyvauju pamaldose ar parapijos gyvenime, bet neskubu atsiversti ir teisinu savo silpnybes. Nes kartais yra kur kas patogiau ir paprasčiau likti su savo nuodėmėmis, negu atsiversti, nes kartais lengviau jas pateisinti, negu ištaisyti.

Gal ir atėjo pagaliau laikas iš naujo apmąstyti savo gyvenimą ir savo atsakymą Jėzui. Tikėti nelengva, atsiversti nepaprasta, pakeisti savo įpročius ar aplinką atrodo neįmanoma. Bet tą reikia padaryti. Tikėti nereiškia pritaikyti Dievą prie savo reikalavimų, o save – prie Dievo. Tiktai tokiu būdu galiu būti amžinai laimingas.