2020 04 12

bernardinai.lt

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Velykų rekolekcijos namie. I diena: Jis keliasi

Prisikėlimas, XI a. Šv. Luko Hosijo vienuolynas Graikijoje.

Wikipedia.org nuotrauka

Sujunkime savo širdis ir savo balsus, kad sėtume brolybę ir atsivertume vilčiai.

„Malda visada pažadina broliškus jausmus, sugriauna barjerus, peržengia sienas, sukuria nematomus, bet tikrus ir veiksmingus tiltus, atveria vilties horizontus.“

(Popiežius Pranciškus, Roma, 175-osios Maldos Apaštalavimo metinės ir 10 metų, kai atkurtas Pasaulinis popiežiaus maldos tinklas, 2019 m. birželio mėn.)

Velykų aštuondienis mus kreipia į Velykų džiaugsmą. Mes priimame Gerąją Prisikėlimo ir Dievo Gailestingumo sekmadienio Naujieną. Priimame Gerąją Naujieną to Dievo, kurį Jo tautos varganumas pašaukė į žemę, kad ją išgelbėtų.

Dabar, kai negalime fiziškai susitikti ir melstis drauge kartu švęsti Velykų Slėpinio, Pasaulinis popiežiaus maldos tinklas, kurio misija yra pasaulio paguoda, mums siūlo rekolekcijų savaitę. Pradedant nuo Velykų sekmadienio, aštuonias dienas šiame interneto dienraštyje talpinsime kiekvienos dienos mąstymus[1], kuriuos rasite šio teksto pabaigoje.

Siūloma maldos eiga:

1. Pasirenku maldos vietą, trukmę (apie 30 minučių), kūno poziciją, kurioje jaučiuosi patogiai ir kuri nuteikia maldai;

2. Stoju Dievo akivaizdoje: „Viešpatie, štai aš, atėjau klausytis Tavo Žodžio.“ Skaitau dienos paaukojimo maldą;

3. Prašau Šv. Dvasios: „Viešpatie, suteik man savo Dvasios, kad Velykų džiaugsmas apsigyventų manyje ir kad tapčiau jo liudytoju“;

4. Kontempiuoju – apmąstau dienos Šv. Rašto tekstą; apsistoju prie mane palietusio žodžio, įsižiūriu į veikiančius asmenis, klausiu, ką tai sako apie mano gyvenimą;

5. Stebiu, kaip Viešpaties Žodis prakalbino mano protą, valią ir jausmus;

6. Baigiu malda Tėve mūsų, patikėdamas gailestingajam Tėvui Covid-19 pandemijos aukas ir jos sukeltas problemas.

Šio maldos laiko pabaigoje skiriu dėmesį tam, kas siūloma dienos paaukojimo maldoje. Ją dar kartą perskaitau, vienydamasis/vienydamasi su pasaulinio besimeldžiančiais broliais ir seserimis, pavedu Viešpačiui šio mėnesio Popiežiaus intenciją:  

Kad visi, kurie kenčia nuo priklausomybių, gautų pagalbą ir jais būtų pasirūpinta.

Andrea Mantegna. Prisikėlimas, 1459.

Wikimedia Commons nuotrauka

PIRMOJI DIENA

DIENOS PAAUKOJIMO MALDA

Gerasis Tėve, štai esu Tavo akivaizdoje – žinau, kad Tu visuomet su manimi. Šiandien vėl panardinu savo širdį į Tavo Sūnaus Jėzaus Širdį – jis kasdien dėl manęs aukojasi ir ateina pas mane šventojoje Eucharistijoje. Tegul Tavo Šventoji Dvasia padaro mane Jėzaus bičiuliu ir apaštalu, Jo misijos bendradarbiu. Tau atiduodu savo džiaugsmus ir viltis, darbus ir kentėjimus, visa, kas esu ir ką turiu. Drauge su Marija, Bažnyčios Motina ir mūsų Motina, ir viso pasaulio besimeldžiančiais broliais ir seserimis aukoju Tau šią dieną dėl Bažnyčios misijos melsdamasis Popiežiaus šio mėnesio intencija:

Melskimės, kad visi, kurie kenčia nuo priklausomybių, gautų pagalbą ir jais būtų pasirūpinta.

Pasiaukoti: Gerasis Tėve, štai šią naują dieną stoviu Tavo akivaizdoje…

Šią Velykų dieną, naują Dieną, apšlakstytą Prisikėlimo džiaugsmo, esu kviečiamas, kaip ir kiekvieną dieną, aukoti savo gyvenimą. Drauge su prisikėlusiu Jėzumi, kuris aukojasi už mus Eucharistijoje, aukojuosi Tėvui toks, koks esu: su savo turtais ir savo varganumu, savo džiaugsmais ir savo kentėjimais, tada mano gyvenimas taps eucharistinis, pilnas malonės.

Jėzaus Kristaus Evangelija pagal Joną 20, 1-9

Pirmąją savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“. Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą. Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo.  Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. 

Evangelijos komentaras:

Ši diena panardinta į Velykų šviesą. Jis keliasi. Marija Madalietė eina prie kapo. Akmuo nuristas! Ji skuba pranešti mokiniams. Petras ir Jonas bėga. Petras įeina:
kapas tuščias, drobulės suvyniotos. Jam iš paskos – ir Jonas, jis pamato ir įtiki. Prisikėlimas nutiesia kelią į jo širdį. Mokiniai sukrunta, tikėjimas persmelkia jų gyvenimą. Turime palikti liūdesį ir drauge išgyventi Viešpaties dieną. Mums, rekolektantams, toks šios dienos darbas.

Melstis:

Prieš pradėdamas kontempliuoti šį Žodį, kelias minutes liksiu tyloje. Paskui pasirinksiu vietą, kur norėčiau būti: prie kapo ar toliau?

Matysiu ankstų rytą einant Mariją Magdalietę, nešiną kvepalais ir labai susijaudinusią, paskui bėgančią atgal… Tada pasirodo Petras ir Jonas, jie irgi bėga, ir įeina į kapą.

* Kokie mano jausmai, matant kiekvieno veikėjo reakcijas?

* Kuriam jaučiuosi artimiausias?

* Ar man reikia įrodymų, o gal tik liudijimo, kad patikėčiau Prisikėlimu?

Viešpatie, suteik man malonę pamatyti ir įtikėti, kaip Jonui. Kapas tuščias, mirtis nugalėta.

Veikti:

Šiandien pasistengsiu širdyje išsaugoti Velykų džiaugsmą ir sakysiu tiems, kurie mane supa: „Kristus prisikėlė!“ 

Būsiu dėmesingas, kad pastebėčiau mažus gyvenimo ir prisikėlimo ženklus savyje ir aplink save.


[1] Šias rekolekcijas ir mąstymus parengė kun. Daniel Regent SJ, Pasaulinio popiežiaus maldos tinklo Prancūzijoje atsakingasis; išvertė Birutė Šinkūnienė.

Originali nuoroda – čia.