2020 04 17

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Kompozitorius A. Pärtas: koronavirusas mums parodė, kad žmonija – vienas organizmas

Portretas.
Arvo Pärtas. Kaupo Kikkas / A. Pärto centro nuotrauka

Pasaulinio garso estų kompozitorius ARVO PÄRTAS interviu duoda retai. Todėl kviečiame skaityti maestro atsakymus į kultūros žurnalistės Inés Martín Rodrigo klausimus, balandžio 7 d. publikuotus ispanų laikraštyje ABC.

Anglišką interviu vertimą pateikė ir „Bernardinai.lt“ išversti bei perpublikuoti maloniai leido Arvo Pärto centras.

Kokį vaidmenį, jūsų nuomone, menai atlieka kaip socialinių ryšių tinklai ir tapatybės atramos taškai globalios krizės, kurią dabar išgyvename, akivaizdoje?

Tai, kas šiandien pasaulyje vyksta, verčia mus aukotis, tarsi sumažinti savo gyvenimą. Tam tikra prasme tai – viso pasaulio „didysis pasninkas“. Visos kultūros žino pasninko sąvoką, jo naudą, poveikį. Norime to ar ne, dabartinė susiturėjimo situacija liečia mus visus, taip pat meno pasaulyje.

Ar krizė, dabartinė baisi situacija įkvėpė jus sukurti ką nors, ar priešingai – ji atstumia jus kaip kompozitorių?

Amerikiečių rašytojas Johnas Updike’as yra sakęs, kad stengiasi dirbti ramiai kaip viduramžių meistrai, savo raižiniais puošę bažnyčios klauptų puses, kurių niekas negalėjo pamatyti. Kiek galiu, stengiuosi gyventi tuo pat principu.

Kaip manote, ar ši krizė paveiks tai, kaip muzika yra suprantama ir kuriama? Jei taip, kokia nauja muzikos forma, nauja muzikinė kalba gims po dabartinio košmaro?

Sunku pasakyti. Kiekviena nelaimė menininką priartina prie to, kas iš tiesų svarbu, esminga. Tik laikas gali parodyti, kokių vaisių atneš susitelkimas į esmę.

Arvo Pärtas. Kaupo Kikkas / A. Pärto centro nuotrauka

Kokią svarbiausią pamoką turėtume išmokti iš šių suvaržymų? Ar mes kaip visuomenė mokame gyventi izoliacijoje?

Mažytis koronavirusas skausmingu būdu mums parodė, kad žmonija – vienas organizmas ir kad žmogaus egzistencija įmanoma tik santykyje su kitomis gyvomis būtybėmis. Santykio sąvoka turėtų būti suprantama kaip maksima, kaip gebėjimas mylėti. Tai tikrai aukštas standartas, galbūt netgi per aukštas žmogui.

Mūsų dabartinė situacija paradoksali: viena vertus, ji reiškia izoliaciją, kita vertus – mus suartina. Izoliavęsi turime galimybę, net esame priversti, branginti santykius mažame rate, juos puoselėti. To turime išmokti prieš tikėdamiesi ar netgi reikalaudami meilės ir teisingumo iš viso pasaulio. Tam tikru būdu koronavirusas mus visus nusiuntė atgal į pirmą klasę. Tik išlaikę šį egzaminą pradėsime galvoti apie kitus žingsnius. Tai ilgas procesas.

Akivaizdu, kad įveikus šią krizę mūsų pasaulis ir visuomenė nebus kaip anksčiau. Tačiau kokie bus? Ar pasikeis mūsų laisvės ir pilietinių teisių supratimas?

Taip, būtent tai ir įvyks. Iki šiol nežinojome, kaip teisingai elgtis su savo laisve. Bausmė gali būti skaudi.

Dėl sovietinio režimo neteisingumo jūs buvote priverstas ištverti egzilį. Kaip vertintumėte pasaulio valstybių reakcijas į krizę?

Krizė sukūrė situaciją, kurioje visos galimos problemos ir trūkumai atsiskleidė visais lygmenimis. Neturi reikšmės, ar kalbame apie politinių, ar socialinių sistemų silpnybes. Dabartinė krizė nepasigaili nė vieno, esant nepaprastajai padėčiai kiekvienas atskleidžia savo tikrąją vertę, kuri daugiau nebegali būti paslėpta. Niekas nežino, kaip iš jos išeisime, tačiau visi žinome, kad nieko neliks kaip buvę.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien