2020 04 18

Jurgita Jačėnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min

20 minučių glostant katę

Unsplash.com nuotrauka

Stresas – priešas, ir jokia čia naujiena, kokių rimtų susirgimų jis gali sukelti: išeminę širdies ligą, širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimų, virškinimo sistemos sutrikimų ir t. t., ir pan. Todėl faktas, kad stresą reikia bandyti įveikti visais įmanomais būdais. Katė ar katinas, gyvenantys su jumis, irgi gali tapti visai ne prastu naminiu antidepresantu.

Mokslininkai jau seniai yra įrodę teigiamą pūkuotų murklių poveikį žmonėms, kuriuos kamuoja nerviniai sutrikimai. Taktilinis kontaktas, meilumas, švelnumas, kuriuos skleidžia gyvūnai, kai kurių mokslininkų manymu – irgi būdas dorotis su stresu.

Kai žmogus glosto minkštą gyvūno kailį, slopsta nerimas, įtampa, tarsi apima euforija ir atsipalaidavimo pojūtis. Mat pirštuose ir delnuose yra receptorių, atsakingų už nervinės sistemos pusiausvyrą, kitaip tariant – už atsipalaidavimą. Tik tam, kad šis poveikis būtų maksimalus, kaip yra teigę Vašingtono universiteto mokslininkai, su katėmis reikia pabendrauti ir jas glostyti tam tikrą laiką – 15–20 minučių. Ir visai nesvarbu šiuo atveju, jūsiškis tai katinas, gulintis jums ant kelių, ar besitrinantis lauke kaimyno – nusiraminimo ir pozityvumo šaltiniu gali tapti bet kuris ūsuotasis, demonstruojantis žmogui prieraišumą.

Be to, tikrai būsite girdėję sakant, kad katės „susiurbia“ neigiamą energiją. Vieni mokslininkai šiuo klausimu pasisako skeptiškai, kiti čia įžvelgia ir tiesos, tačiau, jeigu turite augintinį murklį, ko gero, pritarsite, kad vos pajutęs jūsų nerimą, fizinį nuovargį ar sveikatos problemą gulasi ant skaudamos vietos, ir skausmas galbūt apslopsta.

Katės bei katinai – kartu ir puikūs pagalbininkai įveikiant psichologinį disbalansą. Rūpinimasis savo augintiniu suteikia žmogui pojūtį būti reikalingam, svarbiam, atsakingam, mokančiam padėti pagalbos stokojančiajam. Taip pat – nesijausti vienišam, prasiblaškyti ir pamiršti kasdienes problemas. Netgi vien žiūrint į savo augintinį arba tiesiog nuotraukas, vaizdo įrašus su juo ar kitais rainiais savaime pakyla nuotaika, vadinasi – ir serotonino, vadinamojo laimės hormono, lygis, kartu mažėjant kortizolio – streso hormono.

Unsplash.com nuotrauka

Pūkuotasis murklys „gydytojas“

Tai štai – dauguma mūsų, ko gero, augina namuose kates ar katinus net nesusimąstydami, kad jie – tikrieji pūkuotieji „gydytojai“. Animaloterapija (lotyniškai „animal“ reiškia „gyvūną“), arba gydymo būdas pasitelkiant gyvūnus, ir felinoterapija (lotyniškai „felis“ – „katė“), nors ir nėra pasaulyje bendrai pripažintos gydytojų bei mokslininkų bendruomenės, tačiau dorojantis su stresu gali būti išties naudingos.

Daug kur rašoma, kad geriausiai murkliai malšina stresą, slogias būsenas, palengvina dvasinį sopulį. Taip pat atlikta tyrimų ir prieita prie išvadų, kad kai kuriems ir fizinį skausmą patiriantiems žmonėms pabuvus, pabendravus su katėmis šis ima slūgti. Juk ne veltui daugelis mūsų savo namų ar sodybų duris murklėms ir murkliams atveria norėdami išsklaidyti vienatvę, išmokyti vaikus mylėti gyvūnus arba tiesiog kad ir dėl to, kad paprasčiausiai mylime kates.

Taigi felinoterapija galima užsiimti ir namuose. Užtektinai yra mokslinių studijų, skelbiančių, kad namie bendraujant su katėmis gerėja psichinės ir fizinės sveikatos būklė, normalizuojasi miegas, kraujo spaudimas ir gerėja bendra savijauta.

Unsplash.com nuotrauka

Kokiomis įgimtomis savybėmis katės padeda?

Kai jaučia nerimą arba kai praranda emocinę pusiausvyrą, žmogus nesąmoningai tiesia ranką katės link, norėdamas švelniai ją paglostyti. Tai skatina atsipalaidavimą, malšina įtampą ir pakelia nuotaiką. Švelnus augintinių kailis dirgina tam tikrus delnuose esančius refleksogeninius taškus bei zonas, ir taip nervinė sistema raginama nurimti, atsipalaiduoti ir tarsi perkrauti mąstymo procesus.

Švelnūs, neskubrūs judesiai, taip pat šilto murkiančio bičiulio artumas žmogaus kraujyje skatina pagausėti oksitocino, vadinamojo laimės hormono, ir kartu tuo pat metu krinta kortizolio, streso hormono, lygis. Vis dėlto katės ne tik malšina įtampą, bet ir, kai kurių tyrimų duomenimis, gali gydyti lengvą ar vidutinę depresiją. Sergant depresija jaučiama atskirtis, izoliacija nuo pasaulio, o kai turite katę – niekada neliksite vienišas, šalia jūsų visuomet bus ištikimas bičiulis, kuris suteiks pagalbą. Bendraujant su katėmis ar katinais gerėja nuotaika, mažėja emocinis nerimas. Pokalbis su gyvūnais juk labai paprastas, čia jums ne darbdavys, kuriam galbūt trūksta empatijos – su jumis katė, o jos mus myli tokius, kokie esame, mums nereikia sielotis dėl to, kad užgausime katės jausmus.

Su murkle galima pasikalbėti, išpasakoti jai visas susikaupusias bėdas, ir ji visada tyliai išklausys.

Unsplash.com nuotrauka

Kačių poveikis žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemai

Moksliniai tyrimai, atlikti Bruklino medicinos kolegijoje ir Niujorko medicinos universitete, atskleidė teigiamą kačių poveikį savo šeimininkų širdies ir kraujagyslių sistemai. Tiriant žmones, kuriuos kamuoja padidėjęs spaudimas, toji jų dalis, kuri, be vaistų vartojimo, įsigijo katę ir nuolat su ja bendravo, liudijo apie geriausius rezultatus. Jų širdies ir kraujotakos sistema buvo sveikiausia, liovėsi kilti spaudimas dėl streso arba kamuoti staigūs jo svyravimai užplūdus nerimui. Širdies ir kraujagyslių sistemai įtaką daro streso hormonai, o katės padeda normalizuoti kortizolio lygį, vadinasi, retesni tampa spaudimo šuoliai, ypač jeigu susijaudinus imama glostyti savo meiliąją bičiulę.

Be to, esama ir nuomonių, kad katės padeda užkirsti kelią ir tokioms ligoms kaip insultas bei infarktas, tiesiog ramindamos savo šeimininkus ir neleisdamos jiems pernelyg smarkiai pasiduoti nerimui. Širdies ir kraujagyslių sistemai esant stabilios būklės, spaudimui smarkiai nešokinėjant, nesant kraujagyslių spazmų ir staigaus streso hormono lygio pakilimo kraujyje, smegenys ir širdies raumuo aprūpinami užtektinu kraujo kiekiu. Mokslininkų, pavyzdžiui, Minesotos universiteto, yra teigta, kad auginantieji kates turi 30 proc. mažesnę riziką mirti dėl šių komplikacijų (įdomu, kad laikantiesiems šunis tai negalioja).

Dauguma kačių augintojų teigia, kad bendraujant su murkliais jiems slopsta skausmas tam tikrose kūno vietose. Kaip veikia toks mechanizmas – tiksliai neaišku, tačiau spėjama, kad šis poveikis susijęs su šiluma, skleidžiama kūno ir kailio, mat kačių kūno temperatūra yra aukštesnė. Neretai katės gulasi žmogui ant skaudamų vietų, ir kadangi šildo savo kūnu, spazmai praeina, skausmas atlėgsta. O jeigu katė, gulėdama ant skaudamos vietos, dar ir murkia, tai suteikia lengvos vibracijos pojūtį, kuris stiprina kapiliarinę cirkuliaciją ir dar greičiau padeda sumažinti skausmą.

Unsplash.com nuotrauka

Kaip žmogaus organizmą veikia kačių murkimas?

Dešimtmečiais mokslininkai tyrinėjo kačių murkimą. Daugelio tyrimų metu nustatyta, kad kačių murkimas tai nėra šiaip gyvūno „kalba“, kartu tai – ir stipri gydomoji priemonė, kurią katės pasitelkia norėdamos kuo greičiau atsigauti, užsigydyti žaizdas ir būti atsparios. Kačių murkimas teigiamai veikia ir žmogaus organizmą, padėdamas jam dorotis su įvairiais susirgimais.

Įrodyta, kad kačių skleidžiamas murkimo garsas – tai tam tikrų dažnių virpesių rinkinys, darantis poveikį žmogaus organizmo gyvybinių funkcijų aktyvinimui. Katės padeda ne tik malšinti skausmą, bet ir gyti žaizdas, kaulų lūžius – vėlgi ir šiuo atveju pasitelkiant jų kūno ir kailio šilumą bei murkimo virpesius. Šių virpesių dažnis – nuo 20 iki 120 Hz, tikėtina, teigiamai veikiantis ir žmogaus organizmą: neva 20–35 Hz dažnio virpesiai gali padėti atsikurti sąnarių, raumenų ir minkštiesiems audiniams, 30–50 Hz ir 100–120 Hz virpesiai – sutvirtėti kaulams, padėti jiems augti. Nors moksliškai tai neįrodyta, bet jeigu tik jaučiate skausmą, imkite ant rankų savo numylėtinį murklį ir glostykite, kad imtų murkti – o gal padės.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kačių murkimas teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą ir psichiką. Sklindant minėto dažnio garsams gali pagerėti smegenų kraujotaka, normalizuotis spaudimas, stabilizuotis širdies ritmas. Taip pat minimas ir kačių teigiamas poveikis imuninei savo šeimininko sistemai, ypač kalbant apie mažus vaikus. Tos atžalos, kurios auga kartu su naminiais gyvūnėliais, turi didesnį antikūnių skaičių, jų imunitetas būna stipresnis, jie turi mažesnę riziką susirgti alergijomis ir netgi astma. Vis dėlto daugeliui alergijų kamuojamų žmonių gyvūnų kailis veikia kaip stiprus dirgiklis, ir čia jau verta konsultuotis su savo gydytoju, kuris patars, kiek jums toliau saugu bendrauti su savo ūsuotais draugais.

Tai pat kai kurie tyrimai byloja ir apie teigiamą kačių poveikį miegui – augintinio murkimas ir jo kūno bei kailio šiluma tarsi liūliuojamai veikia žmogų, padėdami jam atsipalaiduoti ir užmigti.

Unsplash.com nuotrauka

Apie skirtingų spalvų ir veislių kates bei jų charakterį

Kiek čia tikros tiesos kalbant šia tema – nežinia, bet vis tiek įdomu. Baltos katės ir katinai laikomi universaliais, būtent baltos katės Didžiosios Britanijos felinoterapijoje pripažintos labiausiai jai tinkančios. Rekomenduojama baltas kates laikyti vangaus būdo žmonėms, nes jos tarsi „pamaitina“ savo šeimininką trūkstama energija. O juodos katės – atvirkščiai, „sugeria“ neigiamą energiją ir tinka auginti temperamentingiems, karšto būdo žmonėms. Minima, kad juodoms katėms, skirtingai nei kitų spalvų, įgimta geresnė gynybinė funkcija, jos greičiau pajunta pavojų. Rudos katės šeimininkams pakelia nuotaiką, o pilkoms būdingos ir baltų, ir juodų kačių savybės.

Persų veislės katės – ne itin aktyvios, apatiškos, mėgsta ramią aplinką. Gydyti gali ilgai, tačiau neigiamą šeimininko energiją „siurbia“ mažais kiekiais. Persės slopina dirglumą, mažina nervinius priepuolius, laikoma, kad puikiai padeda savo šeimininkams dorotis su depresija ir nemiga.

Turkų angoros veislės katės – meilios, geros, neagresyvios. Taikliausios „diagnostės“, nes nesuklysta atrasdamos skaudamą vietą. Gydyti gali ilgai, retsykiais valandomis neatstodamos nuo šeimininko. Sfinksai – mylinčios katės, spėjama, sugebančios „sugerti“ iškart didelį neigiamos energijos kiekį. Apskritai sfinksai laikomi vienais talentingiausių savo šeimininkų „gydytojų“ (pavyzdžiui, turint inkstų, skrandžio, žarnyno problemų).

Siamo kačių „gydymo“ specializacija – peršalimas ir infekciniai susirgimai, kalbama, esą joms pavyksta puikiai įveikti mikrobus. Rusų mėlynosios – meilios, aktyvios, savarankiškos katės, tačiau reikalaujančios ir dėmesio. Neigiamos energijos „susiurbia“ mažai, tačiau nepriekaištingai „diagnozuoja“ skaudamą vietą.

Pastebėtina, kad paprastosios mūsų kiemų katės ir katinai žmogui su jo negalavimais irgi padeda tvarkytis ne prasčiau nei jų veisliniai giminaičiai. Ir dar viena įdomybė, beje, įrodyta – kad katės, skirtingai nei katinai, žmogui suteikia geresnį gydomąjį poveikį. Kačių jis paveikesnis tiems, kuriuos kamuoja nervinės sistemos ir vidaus organų sutrikimai, o katinai – kenčiantiems nuo osteochondrozės, radikulito ir artrozės.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.