2020 04 19

Marius Jonaitis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Lietuviškasis epidemijų, karų ir kitų negandų kryžius – karavykas

Adomas Varnas. Kryžius, 1921 m. (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus). Tapytojas, fotografas Adomas Varnas Karavakos kryžių, arba karavyką, su pirmosiomis šv. Zacharijo palaiminimą sudarančių maldų raidėmis nufotografavo Gruzdžių dvare, Gruzdžių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Būtent dėl su Karavakos kryžiumi sieto šv. Zacharijo palaiminimo šie kryžiai vadinti ir Šv. Zacharijo kryžiais. Limis.lt archyvo nuotrauka

Didįjį penktadienį pradėtą Karavakos, arba epidemijų kryžiaus, istoriją galima tęsti prisimenant lietuviškąją šių kryžių statymo tradiciją.

Tolimame Ispanijos Karavaka de la Kruse gimusios pamaldumo raiškos formos netruko pasiekti ir Lietuvą. Pakelėse, kryžkelėse, prie sodybų galima išvysti dviejų, kai kada – net ir trijų kryžmų kryžių, kurių pirmavaizdis – ispaniškasis Karavakos kyžius. Tiesa, Lietuvoje karavaka virto karavyku, o neretai šis kryžius vadinamas ir daugeliu kitų vardų – maro, „pavietrės“ (iš lenk. powietrze – „oras“, šiuo atveju reiškusio orą, kuriame sklando maro užkratas – powietrze morowe), Šv. Zacharijo, Šv. Benedikto, Šv. Roko ir netgi Vyrų kryžiumi.

Daug karavykų Lietuvoje pastatyta 1848 m. įsiplieskus dėmėtosios šiltinės ir dizenterijos (kitaip dar vadintos Kruvinąja) epidemijoms, 1893 m. – vėl siaučiant dizenterijai, 1913–1919 m. – plintant cholerai. Ir šiandien nestinga naujų karavykų statymo, sunykusių atkūrimo ar atnaujinimo atvejų.

Centrinę ir Rytų Europą pamaldumas Karavakos kryžiui pasiekė pirmiausia per iš piligriminių kelionių į Italiją grįžtančius piligrimus, kurie į namus parsigabendavo Karavakos kryžiaus formos relikvijorių. Esama nuomonių, kad pirmuosius tokių kryželių egzempliorius į Lenkiją parvežė karaliaus Žygimanto Senojo sekretorius – kardinolas Stanislovas Hozijus, dalyvavęs Tridento susirinkime, kurio metu mieste pasklidus maro užkratui susirinkime dalyvavę Ispanijos kardinolai šaukėsi stebuklingojo Karavakos kryžiaus užtarimo. Ilgainiui tarp į piligrimystės vietas vykstančių tikinčiųjų išplito paprotys ant kaklo ar įsegtus į drabužius nešioti nedidelio dvigubo kryžiaus formos relikvijorius.

Lietuvą karavykai turėję pasiekti XVI a. pabaigoje–XVII a. pradžioje. Pamaldumas karavykui, arba Karavakos kryžiui, ne tik ėmė reikštis nešiojant relikvijorius, bet ir įgijo naujų išraiškos formų. Karavyko formos relikvijoriai tvirtinti prie namų durų, praėjus epidemijos pavojui ar sėkmingai išgijus, kaip padėkos ženklai bažnyčioms buvo aukojami karavyko formos votai (tokios formos votai minimi, pavyzdžiui, Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios ir kitų šventovių inventorinėse knygose). Spaudiniai su Karavakos kryžiaus atvaizdu ir šv. Zacharijo palaiminimo maldomis platinti per religines šventes ir atlaidus. 

Devocinis paveikslėlis su jame vaizduojamu Karavakos kryžiumi (karavyku) ir šv. Zacharijo palaiminimo teksto ištrauka. Kelmes.krastas.lt archyvo nuotrauka

Bene ryškiausias ir iki šiol gyvas su Karavakos kryžiumi susijęs paprotys – karavykų statymas pakelėse, kryžkelėse, aukštumose, kur šie kryžiai gerai matomi iš tolo, bažnyčių šventoriuose ar prie sodybų. Esant įsišaknijusiam įsitikinimui, kad maro ir kitų greitai plintančių ligų užkratą atvežantys iš svetur atvykstantys asmenys ar netgi kad ligos užkratas klajojantis kaip tam tikra nerimstanti blogio jėga, karavykai dažnai statyti visose keturiose kaimų, gyvenviečių pusėse, manant, jog išvydęs kryžiaus ženklą keliaujantis blogis – užkratas – aplenksiantis tą vietą.

Neretai karavykai, dar įvardinami kaip šv. Benedikto, šv. Roko kryžiai, būdavo puošiami dviejų šventųjų – šventojo Benedikto ir šventojo Roko, kurių užtarimo ypač šauktasi plintant marui ir kitiems užkratams, skulptūrėlėmis.

Iš tiesų garsusis Karavakos kryžius – tai patriarcho arba kardinoliškojo kryžiaus formos kryžius, kurio viršutinė (trumpesnioji) kryžma simbolizuoja lentelę su užrašu INRI (Iesus Nazarenus Rex Iudeaorum – „Jėzus Nazarietis – žydų karalius“), kurį, pasak evangelijų, prie Kristaus kryžiaus liepęs pritvirtinti Poncijus Pilotas, taip glaustai nusakydamas Jėzui pareikšto kaltinimo ir nuteisimo esmę. Šis kryžius pirmąsyk buvo pavaizduotas valdant Bizantijos imperatoriui Justinianui II, 705–711 metais nukaldintose monetose. Patriarcho kryžius vaizduotas ir benediktinų vienuolijos naudotuose herbiniuose ženkluose bei antspauduose, kur jį dažniausiai regime iškilusį ant trijų kalvų masyvo, su ant žemutinės kryžmos įrėžtu įrašu – Pax (lot. – „ramybė, taika“).

Benediktinų vienuolijos antspaudas su jame vaizduojamu patriarcho kryžiumi. Ioh.pl archyvo nuotrauka
Dviejų kryžmų (patriarchalinis) kryžius Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčios portale. Prieškarinė Jano Bułhako nuotrauka. Limis.lt archyvo nuotrauka
Dviejų kryžmų (patriarchalinis) kryžius Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčios portale. Prieškarinė Jano Bułhako nuotrauka. Limis.lt archyvo nuotrauka
Dviejų kryžmų (patriarchalinis) kryžius Vilniaus benediktinių Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčios portale šiandien. Flickriver.lt archyvo nuotrauka
Kryžius su dviguba kryžma vieno iš Kauno benediktinių vienuolyno kompleksui priklausančių pastatų (buvusios klebonijos) fasade. Miestai.net archyvo nuotrauka

Karavykų puošimas benediktinų vienuolijos įkūrėjo – šv. Benedikto Nursiečio – skulptūrėlėmis glaudžiai siejasi ir su Šv. Benedikto kryžiumi. Neretai karavykuose buvo įrėžiamos ne tik raidės, kuriomis prasideda šv. Zacharijo palaiminimą (apie šį palaiminimą rašyta aptariant Karavakos kryžiaus istoriją) sudarančios maldos, bet ir raidės, kurios buvo įrašomos Šv. Benedikto kryžiuje ir jį vaizduojančiuose medalionuose, taip pat laikomuose kovos su blogio jėgomis ir apsaugos ženklu. Šventasis Benediktas, be kita ko, laikomas ir mirštančiųjų globėju. 

XIX a. vario raižinys, vaizduojantis kryžių, kuris, kaip nurodoma užraše lenkų kalba, „yra patikima dvasinės apsaugos priemonė nuo maro ir kitų užkrečiamų ligų žmonėms ir gyvuliams, taip pat nuo griaustinio, žaibo, krušos ir gaisro. Raižinyje sujungta tiek su šv. Zacharijo palaiminimu, tiek su Šv. Benedikto kryžiumi siejama simbolika (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus). Limis.lt archyvo nuotrauka
Šv. Benedikto statulėlė (Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus), kurioje šv. Benediktas vaizduojamas laikantis netgi ne dviejų, o trijų kryžmų kryžių. Kai kada ir karavykai – maro, epidemijų kryžiai – buvo papildomi trečiąja kryžma tam, kad pakaktų vietos sutalpinti visas raides, siejamas su šv. Zacharijo palaiminimu ir Šv. Benedikto kryžiumi. Limis.lt archyvo nuotrauka

Ne rečiau nei Šv. Benedikto karavykai buvo puošiami ir šv. Roko skulptūrėlėmis. Šio XIV amžiaus šventojo gyvenimas sutapo su viena didžiausių Europą sukrėtusių maro epidemijų, kurios metu šventasis išgarsėjo maru užsikrėtusių ligonių slaugymu ir pagalbos jiems teikimu. Jo vardu – gailestingaisiais Šv. Roko broliais – pavadinta ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įkurta ir čia veikusi rokitų vienuolija. Rokitai, kadaise veikę prie Vilniaus Šv. Stepono, Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčių, Žemaitijoje, be kita ko, rūpinosi ligonių slaugymu užkrečiamųjų ligų epidemijų metu, taip pat ir nuo šių ligų mirusiųjų palaidojimu. Teigiama, kad ir viena garsiausių senojo Vilniaus religinių simbolių ir piligrimystės vietų – Šnipiškėse, prie Šv. Rapolo bažnyčios ir Žaliojo tilto, stovėjusi koplytėlė su kryžiumi nešino Kristaus skulptūra, 1720 m. ant kalvelės, kurioje laidotos 1709–1710 m. maro epidemijos aukos, iškilo taip pat ir siekiant priminti vienuolių rokitų pasiaukojimą: likę mieste globoti sergančiųjų ir laidoti mirusiųjų, visi jie mirė nuo maro. 

Karavykas Lietuvoje dar vadintas ir Vyrų kryžiumi, o kryžiaus pavadinimas ne sietas su Ispanijos Karavakos miestu, bet kildintinas iš žodžių „karas + vadas“ ar „karas + vykti“. Karavykai statyti išleidžiant į kariuomenę, tikintis ir prašant, kad išlydėtieji į karą iš jo sugrįžtų gyvi ir sveiki.

Daugiau skaitykite:

Karavaka, arba Epidemijų kryžius

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.