2020 04 22

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min.

Rašytojas G. Kanovičius su romanu „Šėtono apžavai“ – prestižinės premijos laureatas

Portretas.
Rašytojas Grigorijus Kanovičius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Lietuvos rašytojų sąjungos nario Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Šėtono apžavai“ sulaukė svarbaus pasaulinio įvertinimo.

Balandžio 22 d. pranešta, kad Jungtinėje Karalystėje išleistai knygai paskirta 2020 EBRD Literatūros premija. Romaną „Šėtono apžavai“ (Devilspel) Jungtinėje Karalystėje išleido leidykla „Noir Press“, vertė Yisrael Elliot Cohen.

EBRD Literatūrinės komisijos pirmininkė Rosie Goldsmith atkreipė dėmesį, kad G. Kanovičiaus „Šėtono apžavai“ – tai jaudinantis ir elegantiškas romanas, kuriame puikiai kuriami personažų portretai. Gerų žodžių knygai negailėjusi R. Goldsmith pastebėjo, kad romano siužetas pasakojamas santūria, bet gražia proza.

Įvykiai, kurie klostosi romane „Šėtono apžavai“, paremti tragiška žydų – Lietuvos piliečių – patirtimi pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais. Romano personažai – lietuviai ir žydai, pažįstami iš G. Kanovičiaus romano „Žvakės vėjyje“, įkūnija amžiną gėrio ir blogio kovą.

2020 EBRD Literatūros premijos laureatas apdovanojamas 20 tūkst. eurų prizu, kuriuo dalijamasi drauge su knygos vertėju. Šių metų premijai gauti taip pat kandidatavo Krisztina Tóth (Vengrija) ir Guzel Yakhina (Rusija).

Londone įsikūręs EBRD (European Bank for Reconstruction and Development) trečius metus teikiamu apdovanojimu siekia įvertinti ir pastebėti geriausią verstinę literatūrą iš beveik 40 šalių, kuriose vykdoma banko veikla. Prizas teikiamas geriausiam grožinės literatūros kūriniui, parašytam vienos iš šių šalių kalba, profesionaliai išverstam į anglų kalbą ir publikuotam Jungtinės Karalystės leidėjo.

Grigorijus Kanovičius (g. 1929 m.) – vienas ryškiausių žydų rašytojų, savo kūriniuose įtvirtinantis litvakų bendruomenės atminimą ir praskleidžiantis dingusio praeities Lietuvos žydų bendruomenės pasaulio laiko skraistę. Litvakų saga vadinami G. Kanovičiaus tekstai išversti į keturiolika kalbų. 2014-aisiais jis įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.

Visi rašytojo G. Kanovičiaus romanai – lyg vienas epas, pasakojantis apie Lietuvoje gyvenusius žydus, jų kasdienybę ir dvasinį pasaulį. Tai savotiška žydų litvakų biblija, pasak literatūros kritikės Elenos Bukelienės – kurioje atsiskleidžia kelių kartų šios tautos žmonių istorinis, šiek tiek mitologizuotas likimas Lietuvoje, rašytojo regimas iš dviejų šimtmečių – XIX ir XX – perspektyvos.

Rašytojo G. Kanovičiaus kūriniai tapo neatsiejama lietuvių kultūros dalimi, kaip ir jo romanų personažai ar jų prototipai, Vilniaus senamiesčio skvereliuose ar parkuose kūrę gyvenimą.

Pasak Lietuvos kultūros instituto Projektų ir programų skyriaus vadovės Rūtos
Nanartavičiūtės, šis svarbu įvertinimas parodo, kad Didžiojoje Britanijoje Baltijos šalių literatūra sulaukia vis daugiau dėmesio: „Solidi prizo komisija šiemet apdovanoja Grigorijų Kanovičių ir jo vertėją, pernai į trumpąjį sąrašą buvo įtraukta latvių rašytojos Noros Ikstenos knyga. Šis dėmesys neatsitiktinis, žinia apie mūsų rašytojų kūrybą itin plačiai pasklido po Baltijos šalių prisistatymo tarptautinės Londono knygų mugės „Market Focus“ programoje 2018 m.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Leidykla „Noir Press“ nuosekliai pažindina savo skaitytojus su šiuolaikine Lietuvos literatūra: jau yra išėję Renatos Šerelytės romanas „Vardas tamsoje“ (The Music Teacher), Jaroslavo Melniko „Rojalio kambarys“ (The Last Day), Sauliaus Šaltenio „Žydų karalaitės dienoraštis“ (Diary of the Jewish Girl), Grigorijaus Kanovičiaus „Miestelio romansas“ (Shtetl Love Song).

R. Šerelytės, J. Melniko, S. Šaltenio knygų vertimai yra finansuoti Lietuvos kultūros instituto Vertimų skatinimo programos lėšomis. G. Kanovičiaus „Miestelio romanso“ ir „Šėtono apžavų“ angliškus leidimus savo asmeninėmis lėšomis finansavo rašytojo šeima. Lietuvos kultūros institutas yra finansavęs G. Kanovičiaus romanų vertimų į vokiečių ir makedonų kalbas.

Lietuvos kultūros instituto ir Lietuvos rašytojų sąjungos informacija