2020 04 28

bernardinai.lt

XFM Radijas

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Kam buvo sukurtas plastikas ir kuo jį pakeisti renginiuose bei kasdienybėje?

Adociatyvi Pexels.com nuotrauka

EMILIJA GULBINAITĖ – Žemaitijos skautų organizacijos administracijos pirmininkė, neseniai tapusi Akademinio skautų sąjūdžio nare. Neseniai ji parašė referatą apie vienkartinio plastiko naudojimą skautų renginiuose. XFM radijo laidoje „Laužų karta“ (vedėjai Audrius Vainonis ir Dalia Trapinskienė) Emilija pasakojo apie savo tyrimą bei patarė, kaip pakeisti plastiko naudojimą renginiuose ir kasdienybėje.

Rūšiavimo džiaugsmas prilygsta Kalėdoms

„Jei esi įpratęs, rūšiavimas užtrunka kelias sekundes, lygiai taip pat, kaip ir išmesti šiukšlę. O jei dar esi nepatyręs, iš tikrųjų reikia laiko pagalvoti. Bet geriau rūšiuoti, nors ir klaidingai, negu visai to nedaryti“, – atsako Emilija, paklausta, kiek laiko ji rūšiuoja atliekas. Su bendranuomininkėmis ji rūšiuoja neseniai, kai prie namų pastatė naujus rūšiavimo konteinerius, kurie dėl nežinomos priežasties vienu metu buvo panaikinti. Didelė problema, kai šalia gyvenamosios aplinkos nėra rūšiavimo konteinerių.

Skautė savo džiaugsmą dėl rūšiavimo konteinerių lygino su džiaugsmu, patiriamu Kalėdų rytą, nes tai, kad nerūšiuodavo namie, ją trikdė. Ji džiaugiasi, jog Vilniuje yra specialių konteinerių ne tik popieriui, plastikui, kartonui, stiklui, bet ir tekstilei. Taip pat yra metalo, buitinės technikos surinkimo punktai. Tiesa, juos pasiekti sudėtingiau, jei neturi automobilio, viešuoju transportu reikia laiko ir pastangų.

„Lengva sakyti, kad paprasčiau yra nerūšiuoti, tačiau, jei negali rūšiuoti, reikia stengtis visomis išgalėmis bent mažiau išmesti šiukšlių“, – komentuoja Emilija.

Rūšiavimas – galvos skausmas organizatoriams

Rašydama referatą Emilija atliko tyrimą. Anketą iš viso užpildė 176 žmonės (126 moterys ir 50 vyrų), iš kurių tik vienas buvo ne skautas. Daugiausia anketą užpildžiusiųjų priklauso Lietuvos skautijai, Žemaitijos skautų organizacijai, Lietuvos skautų sąjungai ir Lietuvos nacionalinei Europos skautų asociacijai, mažiau buvo Lietuvos lenkų harcerių ir kitų organizacijų atstovų. 

Išanalizavus anketas paaiškėjo, kad skautų renginių miške metu ne visi respondentai noriai rūšiuoja, įrengia tris atskiras šiukšliadėžes, šiukšles renka centralizuotai. Rūšiavimas – didžiausias galvos skausmas renginių organizatoriams, kurie dar turi rūpintis ir virtuve, tualetais, palapinių vietomis, vandeniu ir kt.

Sekti šv. Jurgio pavyzdžiu

Reikia tėvų, vyresniųjų pavyzdžio, kad mažėtų vaikų priešiškumas, kuris, anot apklausų rezultatų, yra vienas didžiausių iššūkių rūšiuojant arba įgyvendinant įstatą „Skautas – gamtos draugas“.

„Reikia sekti šv. Jurgio pavyzdžiu ir naikinti pikta pasaulyje, pirmiausia savyje“, – įsitikinusi Emilija.

Vaikui gali atrodyti nieko tokio panaudoti vieną plastikinę lėkštę ar šiaudelį. Vadovas galėtų jam papasakoti, kodėl taip nereikėtų elgtis, pateikti faktų, padėsiančių mažinti plastiko naudojimą. O Emilijos referatas gali suteikti žinių apie Lietuvos ir pasaulio situaciją. Pavyzdžiui, labiausiai užteršta pasaulio upė – Citarumas Indonezijoje. Joje žvejai vietoj žuvies meškerioja plastiką, kurį vėliau parduoda ir taip šiek tiek užsidirba. Ramusis vandenynas yra didelis šiukšlynas. Iki mikroskopinio dydžio suiręs plastikas teršia vandenį, dėl to gyvūnai negali išsimaitinti. Žmogaus veikla atsisuka prieš jį patį.

Skautai. Vyčio Šulinsko nuotrauka

Sprendimo ieškoti praeityje

Emilijos tyrimo rezultatai rodo, kad skautai ne taip dažnai naudoja vienkartinį plastiką. Didesnė problema yra stovyklos inventorius ir maisto gaminimas. Sunku įsivaizduoti skautų renginį miške be nailoninių virvių ir tentų, kurie neteisingai pakabinti dažnai plyšta.

Emilija pataria sprendimo, kaip pakeisti plastiką, ieškoti praeityje: „Ankstesnės kartos puikiai be jo išsivertė. Vietoj tento galima naudoti seną palapinę, kuri tinkamai įtempta nepraleidžia vandens. Kitas pasiūlymas – šalašai, t. y. pavėsinės iš spygliuočių šakų. Polietileninį lietpaltį galima pakeisti daugkartiniu, kuris greitai atsiperka, o vėliau gali tarnauti kaip palapinsiaustė.“

Yra alternatyvų plastikui renginiuose?

Per Baden-Powello dienos renginius Lietuvos skautija dalija pyragą ir arbatą vienkartiniuose induose. Ar yra alternatyvų?

„Pavyzdžiui, įmonė „CupCup“ teikia indų nuomos paslaugą: gali įsigyti puodelį už depozitą, kurį atgauni grąžinęs indą. Šią sistemą taiko visos „Kmyninės“ Vilniuje – perkant kavą išsineštinai, galima pasirinkti daugkartinį puodelį, už jį sumokamas 1 euro depozitas“, – teigia Emilija.

Ji pasakoja, kad 2019 metais Lietuvoje vyko pirmasis „Zero Waste fest“, kurio metu vengta atliekų. Plastikas nebuvo dalijamas ir dalyviai raginti nenaudoti, atsivežti daugkartinių indų, tąkart veikė gera indų plovimo sistema. Tiesa, šiukšlių rūšiavimas buvo ganėtinai sudėtingas, atskiros šiukšliadėžės skirtos panaudotoms nosinėms, makulatūrai ir kt. Automobilių taršai mažinti sukurtos grupės, kuriose žmonės dalijosi galimybe pavėžėti kitus. Į festivalį nemokamai buvo įleidžiami atvykę pėstute ar dviračiu. Be to, šia tema vyko paskaitos, užsiėmimai, o savaitę prieš „Zero Waste fest“ organizuotoje vaikų stovykloje gamintos festivalio dekoracijos iš atliekų ar antram gyvenimui prikeltų dalykų.

Piramidės viršūnėje – mažink

Emilija pasakoja, kad plastikas nebuvo sukurtas vienkartiniam naudojimui, jo idėja buvo kitokia. Tai – labai patvari medžiaga, yra negreit, dėl to iš jos galima padaryti ilgaamžių dalykų. Problema kilo, kai plastiką pradėjo naudoti vienkartinio naudojimo daiktams, ir tai iškreipė visą plastiko idėją.

Europos Parlamentas nuo 2021 metų ribos vienkartinio plastiko naudojimą. Neliks kai kurių daugkartinių dalykų alternatyvų – vienkartinių indų, plastikinių ausų krapštukų, balionų pagaliukų ir biodegraduojančio plastiko, suskylančio iki mikrodalelių, bet nesuyrančio iki galo. 

„Kiekvienas gali vadovautis principu: „Mažink, panaudok dar kartą ir perdirbk.“ Jeigu principą įsivaizduotume kaip piramidę, viršūnėje būtų „mažink“, per vidurį – „panaudok dar kartą“ ir apačioje – „perdirbk“. Esame visiškai atsakingi už tai, ką perkame. Štai tik suvalgius šokoladą, jo pakuotė iš karto praranda prasmę, – įsitikinusi Emilija. – Nuolat reikia stengtis mažinti plastiko naudojimą, tarkim, pirkti didelę pakuotę nei kelis mažesnius pakelius. Vilniuje, taip pat Panevėžyje yra parduotuvių, kuriose prekių nepakuoja į plastiką, pirkėjas atsineša daugkartinę tarą arba įsigyja ją vietoje. Vis dėlto, jei sunku, pavyzdžiui, nepirkti mėgstamo šokolado kiekį, pagalvokite, kaip kūrybingai panaudoti pakuotę dar kartą. Gal kurti meną, gal pasigaminti konfeti… Na, ir tik paskiausia vertėtų plastiką perdirbti, nes tam sunaudojama nemažai išteklių, kurių apskritai mažėja.“

Geras įspūdis – visam gyvenimui

Atlikdama tyrimą Emilija priėjo prie išvados, kad „skautiškos organizacijos yra visuomenės dalis, o visuomenė šiandien yra labai vartotojiška. Skautų stovyklos, kaip ir kiti visuomenės renginiai, tampa trumpalaikiai – atvažiuoji, pabūni, išvažiuoji. Dėl to sunku juos padaryti ilgaamžius. Manau, skautai turėtų pasistengti, kad renginys būtų kuo kokybiškesnis. O tiek trumpalaikio renginio, tiek vienkartinio plastiko poveikis yra toks pat. Vienkartinis plastikas gamtoje lieka labai ilgai, o gero renginio įspūdis skautui pasilieka visą gyvenimą. Verčiau organizuokime kokybiškus renginius.“

Jei sudomino tyrimas, su Emilija galite susisiekti per XFM radiją. Ji mielai atvažiuotų pas jus ir apie jį papasakotų.

Parengė Kamilė Laučytė ir Ilona Petrovė