2020 04 28

bernardinai.lt

Europos Žinios

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Pandemijos kontekstas verčia išgirsti Taivano laisvės šauksmą

EPA nuotrauka

Neseniai įvairūs visuomenės veikėjai, politikai ir akademikai kreipėsi į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami užmegzti stipresnius politinius ryšius su Taivanu ir padėti šiai šaliai įsijungti į įvairių tarptautinių organizacijų veiklą. 

Europos žinių portalaspaskelbė Seimo nario MANTO ADOMĖNO ir tinklalaidininko MARIAUS SUKESIAN pokalbį apie Taivano istoriją, jo santykius su Kinija ir likusiu pasauliu.

Anot M. Adomėno, koronaviruso pandemijos kontekste buvo išryškinta nenormali padėtis, kai Taivanas, bene geriausiai pasaulyje kovojantis su COVID-19, negali dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) veikloje: negali nei dalintis per jos tinklus savo patirtimi, nei naudotis gaunama informacija iš kitų šalių.

„Kaip žinoma, Taivanas yra blokuojamas iš visų tarptautinių organizacijų, iš tarptautinės erdvės Kinijos, kuri jį laiko savo provincija. Nors jau 70 metų Taivanas yra faktiškai nepriklausoma valstybė“, – kalba M. Adomėnas. 

Šiuo metu Taivanas yra pripažįstamas tik 12 valstybių pasaulyje. Anot M. Adomėno, pagal dabartinės tarptautinės teisės dogmas, galima pripažinti tik vieną iš dviejų valstybių: arba Kiniją, arba Taivaną. Yra valstybių, kurios pripažįsta Taivaną: pavyzdžiui, Vatikanas, Paragvajus, Hondūras ir kitos. Absoliuti dauguma pripažįsta Kiniją. 

Anot M. Adomėno, tai, jog pagal tarptautinę teisę galima pripažinti tik vieną iš šių valstybių, „yra absurdas, nes tai padiktuota vien tik Kinijos palaikomos pozicijos, kuri kalba apie vieningą Kiniją. Taivane iš tikrųjų jau užaugo kita karta žmonių, kurie nebelaiko savęs išeiviais iš Kinijos. Jie laiko save taivaniečiais: jie gimė, užaugo Taivane, jų visiškai kitos vertybės. Ir istorija, tiesą sakant, yra jų pusėje, nes Taivanas niekada nepriklausė tai Kinijos Respublikai, iš kurios „išsirito“ baisus komunistinis režimas. Nuo XIX a. pabaigos Taivanas buvo atiduotas Japonijai kaip kolonija. Japonijos kolonija liko iki Antrojo pasaulinio karo. Japonija sukūrė visą infrastruktūrą, industrializavo tarpukario Taivaną“, – pasakoja M. Adomėnas. 

Taivanas šiuo metu turi tam tikrą diplomatinį pripažinimą, tačiau neturi stipraus tarptautinio pripažinimo: jis nėra Jungtinių Tautų (JTO) ir daugelio kitų tarptautinių organizacijų narys. Kai Kinija tampa agresyvesnė, ji pradeda spausti tarptautinę areną dėl Taivano statuso, t. y. stengtis, kad jis būtų iš įvairių organizacijų išprašytas.

Anot M. Adomėno, poreikis kalbėti apie PSO ir Taivaną atsirado ne tik dėl to, kad šalis buvo išmesta iš šios tarptautinės organizacijos gretų komunistinės Kinijos pastangomis, bet ir „paskutinėmis (praėjusių metų – red. past.) gruodžio dienomis Taivanas siuntė ataskaitą, kadangi labai iš arti stebi, kas vyksta Kinijoje, jokia šalis taip nepažįsta Kinijos kaip Taivanas. Tame pranešime buvo sakoma, kad, jų nuomone, virusas perduodamas iš žmogaus žmogui. Paskui šį pranešimą Taivanas pakartojo sausio viduryje (reikia atkreipti dėmesį, kad Kinija ilgai neigė, kad virusas perduodamas iš žmogaus žmogui – red. past.). Tuo tarpu PSO pirmąjį pranešimą apskritai „nukišo į stalčių“, o į antrąjį sureagavo paskelbdama, kad, jų turimais duomenimis, perdavimas žmogaus žmogui nevyksta: jokių papildomų priemonių nereikia, o Kinija viską daro gerai. Tai buvo sausio viduryje. Kas vyksta po to? Sausio antrojoje pusėje švenčiami savaitės trukmės kinų Naujieji metai: pati pagrindinė šventė, į kurią suskrenda dešimtys, jei ne šimtai tūkstančių kinų iš viso pasaulio. Taip pat iš Šiaurės Italijos, kur jie dirba mados fabrikuose, darbininkai iš Ispanijos, iš kitų pasaulio šalių. Jeigu tuo metu, kai Taivanas pranešė, būtų paskelbta apie pavojų ir būtų sustabdyti skrydžiai bent jau į Uhaną, nebūtų tų dešimčių tūkstančių ir šimtų tūkstančių mirčių Vakaruose. Kinai atskrido į namus atšvęsti Naujųjų metų prie milžiniškų puotų stalų. Paskui tie žmonės su virusais grįžo į Šiaurės Italiją. Kinija išgyveno Černobylio istoriją: jie slėpė tikrąją padėtį. Bet koks sprendimas, pavyzdžiui, karantinas ar skrydžių sustabdymas būtų buvęs ženklas, kad Kinija nesusitvarko. Jie slėpė informaciją, kol galėjo. Kai nebegalėjo slėpti, jau buvo per vėlu: virusas buvo ištrūkęs į pasaulį. PSO šiuo atveju veikė kaip nusikalstama bendrininkė, padedanti Kinijai užkrėsti likusį pasaulį. Neteigiu, kad tai buvo daroma sąmoningai, norint sužlugdyti Vakarus. Kaip sakė vienas amerikietis, norint paaiškinti tarptautinius įvykius, kur kas veiksmingesnė yra ne sąmokslo teorija, o visuotinio fuckupo (liet. susimovimo) teorija“, – pasakoja M. Adomėnas. 

M. Adomėnas pabrėžia, kad labai mažai žinome apie Taivaną kaip šalį. Pagal nominalų bendrąjį vidaus produktą (BVP, angl. nominal GDP) Taivanas yra dvidešimta didžiausia ekonomika pasaulyje. Anot M. Adomėno, Taivanas yra milžiniška industrinė šalis, vystanti didelės pridėtinės vertės aukštąsias technologijas, „bendradarbiavimas su ja būtų nepaprastai svarbus, kai buvo švelnesnis santykių režimas (santykių su Kinija – red. Past.), į daugelį organizacijų Taivanas buvo patekęs kaip stebėtojas. Dabar Kinija, valdant Xi Jipingui, ima agresyvėti. 2016 m. Taivanas iš PSO buvo išstumtas“, – kalba Seimo narys. Taivane šiuo metu gyvenama 23 milijonai žmonių, o jos plotas – kaip du trečdaliai Lietuvos, dalyje Taivano teritorijos yra kalnai, todėl juose tankiai negyvena žmonės: gyvenamasis plotas Taivane gerokai mažesnis nei Lietuvos. 

M. Sukesian vadina Taivaną „geopolitine pelene“ dėl jo mažo žinomumo pasaulyje. Nemažai įvairių mūsų kasdienybėje naudojamų dalykų (pavyzdžiui, ASUS kompiuteriai) yra pagaminti Taivane. M. Sukesian taip pat priduria, kad, nepaisant to, jog labai dažnai girdime apie Singapūro sėkmės istoriją, tačiau Taivanas ir Singapūras esmingai skiriasi savo valdymo principais: Singapūre vis dėlto egzistuoja švelnaus autoritarizmo valdymo forma, o Taivane klesti pliuralizmas ir demokratija.

Anot M. Sukesian, Kinijai Taivanas visuomet buvo veidrodis, kuris rodo, kas būtų įvykę šioje šalyje, jei nebūtų komunistinio režimo. 

M. Adomėnas pažymi, kad tradicinė kinų gyvenimo sankloda Taivane išliko nepaliesta komunizmo ir jo kultūrinių revoliucijų. „Laikomasi tradicinės gyvensenos, kuri tuo pačiu metu yra nepaprastai moderni: vaikštai po naują rajoną, kuriame pastatyti daugiaaukščiai, ir matai, kad vietoj vienos parduotuvės pirmame aukšte yra įrengta nedidelė budistinė šventyklėlė. O čia pat yra vienas iš pasauliniame šimtuke esančių universitetų – Nacionalinis Taivano universitetas – ir matai kaip jo studentai, prieš eidami į egzaminą, užeina į budistinę šventyklą pasimelsti dėl sėkmės egzamine. Ką nutylime dėl Kinijos propagandos: pačiose pirmose moksleivių pasaulio reitingų gretose, netgi aukščiau negu Suomija, yra tai, ką vadiname „Chinese-Taipei“ (liet. kinų Taipėjus). Šis eufemizmas ir reiškia Taivaną, nes Kinija neleidžia jo vadinti šiuo vardu“, – pasakoja M. Adomėnas.

Laidoje taip pat pasakojama apie įvairių tarptautinių organizacijų specifiką, D. Trumpo sprendimą nutraukti finansavimą PSO, kultūrinius komunistinės Kinijos ir Taivano skirtumus, Taivano kaip valstybės išskirtinumą kitų Azijos valstybių kontekste. 

Visą pokalbį galite žiūrėti čia:

Tekstą parengė Kristina Tamelytė