Osama: gimęs žmogumi, virtęs teroristu

EPA nuotrauka

1957 m., Saudo Arabija 

Besisklaidančioje dulkių migloje atsiveria dykumų karalystės miražas. Ką tik suvienyta valstybė stebina klestinčia vergija, beduinų mentalitetu ir vahabitų įtaka. Tuo pat metu vyksta sparti modernizacija, o drauge didėja Saudų įtaka Artimuosiuose Rytuose. Šventųjų Mekos ir Medinos miestų kontrolė paverčia Saudo Arabiją dominuojančia valstybe musulmonų pasaulyje, o jai tekusi Dievo dovana – nafta garantuoja JAV prezidento Dwighto Eisenhowerio palankumą ir partnerystę.

Iš vargingos Jemeno arabų šeimos kilusio pamaldaus multimilijonieriaus Mohammedo bin Ladeno draugystė su karališkąja Saudų šeima ir abipusis pasitikėjimas stiprina jo vaidmenį karalystėje. Jo statybos kompanijai tekusi garbė įgyvendinti šventųjų Mekos ir Medinos miestų restauraciją netrukus paverčia bin Ladenus antra galingiausia Saudo Arabijos šeima. 

Vienuoliktąja žmona pasirinkęs sirę Aliją Ghanem, Mohammedas bin Ladenas susilaukia septynioliktojo sūnaus Osamos. 

Osama netrukus siaubingai išgarsės visame pasaulyje. 

„Žmonės negimsta teroristais. Ir netampa jais akimirksniu.“                                                      
(Jean Sasson, Najwa bin Laden, Omar bin Laden „Esu bin Ladeno sūnus“)

Jean Sasson knyga „Esu bin Ladeno sūnus“ – tai autentiški pirmosios Osamos bin Ladeno žmonos Nadžvos ir ketvirtojo jų sūnaus Omaro liudijimai. Knyga supažindina su asmeniniu Osamos gyvenimu, leidžiančiu grėsmingiausią XXI a. teroristą pažinti kaip žmogų, pamatyti jo virsmą teroristu.

Asmenybė

Nadžva bin Laden – ne tik pirmoji Osamos žmona, bet ir jo pusseserė iš Sirijos, Alijos Ghanem dukterėčia. Nuo vaikystės pažinojusi Osamą, Nadžva savo vyrą prisimena kaip ramų ir tylų berniuką, kuris po tėvo žūties lėktuvo katastrofoje tapo dar tylesnis. 

Nepaisant menko ryšio su tėvu, Osama paveldėjo jo pamaldumą. Nadžva prisimena, kad Osamai sunkumų nekėlė netgi Fajr (aušros malda), kuriai jis lengvai nubusdavo be žadintuvo. Vengdamas užsitraukti haram (nuodėmę), pamaldusis Osama savo vestuvių vakarą atsisakė linksmybių, muzikos ir šokių.

1998 m. Osama bin Ladenas su Aymanu Al-Zawahiri. EPA nuotrauka

Omaras bin Ladenas patvirtina motinos liudijimus, prisimindamas dažną tėvo posakį: „Modernizacija ardo islamo tikėjimą.“ 

Nors Osamos broliai ir seserys mėgavosi prabangiausia technika, jis savo namuose neleido naudotis nei oro kondicionieriumi, nei šaldytuvu, nei televizoriumi. Maistas bin Ladenų buvo gaminamas ant dujinės viryklės. 

Omaras prisimena, kad tai vargino visus jo brolius, ypač silpnesnės sveikatos, sirgusius astma. Tėvas draudė naudotis inhaliatoriais, o astmai gydyti siūlė kvėpuoti pro medaus korį. Nepaisydamas savo paties absurdiško nusistatymo prieš šiuolaikines technologijas, Osama neslėpė aistros naujausių modelių automobiliams ir negailėjo jiems pinigų.

„Gyvenimas privalo būti našta. Gyvenimas turi būti sunkus. Jeigu su jumis bus elgiamasi griežtai, tapsite tvirtesni“, – Osama drąsindavo sūnus, kurie maldavo tėvą perkelti juos į kitą mokyklą. 

Nors kitų bin Ladenų vaikai mokėsi geriausiose privačiose mokyklose, Osamos sūnūs lankė prasčiausią valstybinę mokyklą Medinoje, kurioje patyrė skaudžių patyčių. 

Tačiau tėvas išlikdavo šaltas ir abejingas vaikų prašymams, nerodė jiems jausmų. Nuolat pabrėždavęs ištvermės svarbą, Osama su pačiais mažiausiais leisdavosi į žygius dykumoje be lašo vandens, o vyresniesiems neduodavo pinigų pietums mokykloje. Osama nuosekliai ruošė vaikus būsimiems gyvenimo sunkumams. 

Osama, vesdamas antrąją žmoną, Nadžvai prisipažino siekiantis „duoti islamui kuo daugiau vaikų“. Sūnaus ir žmonos jis prisimenamas kaip griežtai pamaldus, į tikėjimą žiūrintis rimčiau nei daugelis, ilgas valandas skiriantis gilinimuisi į Koraną. 

Pasak Omaro, tėvas „ne visad buvo kupinas neapykantos. Ne visad buvo tas, kurio nekenčia kiti. Istorija liudija, kad anksčiau žmonės jį mylėjo“.

EPA nuotrauka

Nadžvą sužavėjusio švelnaus ir malonaus jaunuolio virsmas grėsmingiausiu XXI a. nusikaltėliu atskleidžia Osamos asmenybės transformaciją. Santūrųjį Osamą formavo sutikti žmonės, išgyventos krizės ir socialinė aplinka. 

1967 m. dešimtmetis Osama neteko tėvo. Nors jie buvo susitikę vos penkis kartus gyvenime ir tik vieną iš jų bendravo asmeniškai, ši netektis neabejotinai skaudžiai paveikė mažąjį Osamą. Natūralu, kad nesąmoningai išgyventas siaubas dėl tolesnio gyvenimo be tėvo psichologiškai pažeistą berniuką skatino ieškoti autoritetų ir pasitikėjimo kitur. 

Studijuodamas universitete 1976 m. Osama susipažino su Abdula Azamu. Ekonomiką ir vadybą studijavusiam jaunuoliui dėstęs Palestinos aktyvistas ir rašytojas padarė didelę įtaką. Abdulos politinės pažiūros paskatino Osamą mesti studijas, atsisakyti darbo šeimos statybų bendrovėje ir atsidėti aukštesnių ir vertingesnių tikslų paieškai.  

1979 m. Sovietų Sąjungai įsiveržus į Afganistaną, Osama, susirūpinęs brolių musulmonų likimu, pradėjo aktyviai telkti jiems paramą Saudo Arabijoje, o vėliau su Abdula Azamu išvyko į Pakistaną remti modžahedus. 

Šis sprendimas džiugino karališkąją Saudų šeimą, nes netiesioginis jos įsitraukimas į karą Afganistane atskleidė Saudo Arabiją kaip aktyvią kovotoją su komunizmu, paversdama ją geidžiamiausia JAV partnere Artimuosiuose Rytuose. 

1988 m. Osama bin Ladenas, Abdula Azamas ir Aimanas Zavahiris įkūrė „al-Qaeda“ (liet. bazė, pagrindas) organizaciją. Pradinė šios organizacijos idėja kilo Abdulai, tačiau netikėta jo žūtis jau po metų ir išaugusi Zavahirio įtaka Osamai lėmė „al-Qaeda“ virsmą smurtine organizacija. 

Daugelio šiuolaikinių tyrėjų požiūriu, būtent Abdula Azamas galėjo sulaikyti Osamą nuo būsimų teroristinių išpuolių, tad ankstyva jo mirtis turėjo įtakos visam pasauliui.

1990 m. kilo Persijos įlankos karas. Saddamo Husseino kariuomenei okupavus Kuveitą, Osama karališkajai Saudų šeimai pasiūlė savo paramą ir 12 000 Afganistano karo veteranų. Vis dėlto Saudai atmetė jo pasiūlymą ir kovai su Iraku į šalį įsileido JAV karius. 

Šis karališkosios šeimos sprendimas sukėlė Osamos nusivylimą ir net įtūžį. Jo nuomone, islamo valstybės gynyba – tai musulmonų prerogatyva. Musulmonų ir kitatikių susivienijimas kovai prieš musulmonus yra draudžiamas vahabizmo doktrinos kūrėjo Muhammedo ibn Abd al Vahabo. 

EPA nuotrauka

1991 m. Osamos kivirčas su karališkąja šeima pasiekė apogėjų. Osamos šeimos tremtis į Sudaną, pilietybės panaikinimas ir viso jo turto įšaldymas – dalis kritinių momentų, brandinusių jo neapykantą Saudo Arabijai ir JAV. 

Nors Sudano vyriausybė, tuo metu palankiai vertinusi radikalias grupuotes, maloniai priėmė Osamos šeimą ir suteikė jiems pilietybę, tačiau tai truko neilgai. Po pasikėsinimo į Egipto prezidentą Hosnį Mubaraką 1995 m. regiono valstybės užsipuolė Sudaną dėl prieglobsčio bin Ladenui. 

Nors Osama ir nebuvo susijęs su išpuoliu, 1996 m. jam teko trauktis į Afganistaną. Globojamas Talibano, Osama ėmė aktyviai ruošti „al-Qaeda“ narius ir atsidėjo teroro išpuolių planavimui.

Osamos bin Ladeno pokyčiai. Autorės nuotrauka.

„Toje tautoje tikrai yra prarastų genijų. Galbūt Osama – vienas iš tokių.“            (Carmen bin Laden „Mano gyvenimas Saudo Arabijoje“)

Carmen bin Laden, Osamos brolio Jeslamo žmona, savo knygoje „Mano gyvenimas Saudo Arabijoje“ aprašo bin Ladenų klano pasaulį ir visuomenę, svetimą Vakarams. Carmen pasakojimas – tai galimybė iš arčiau susipažinti su Saudo Arabija ir suprasti sistemą, kurios sraigteliu tapo Osama.

Knygos autorė, gyvenanti gimtojoje Šveicarijoje, Osamą prisimena kaip santūrų, patrauklų ir išskirtinai pamaldų jaunuolį. Pasak jos, jo beribis pamaldumas gąsdino net ir religingesnius šeimos narius. Nors bin Ladenų šeima buvo religinga, tačiau į kraštutinumus nusirito tik du broliai – Osama ir Mahruzas. 

1998 m. Osama bin Ladenas Jalalabado regione, Afganistane. EPA nuotrauka

Carmen teigimu, garsiausias pasaulio nusikaltėlis buvo vahabitų doktrinos ir atšiaurios visuomenės kūrinys. Osamos formavimuisi didelę įtaką padarė nepakanti, viduramžiška, uždara išoriniam pasauliui Saudo Arabijos visuomenė: „Dauguma žmonių Saudo Arabijoje mąsto lygiai taip pat kaip jis.“ 

Nors tremtis gali būti vertinama kaip skaudus smūgis Osamai ir karališkosios šeimos atsiribojimas nuo radikaliojo bin Ladenų klano atstovo, tačiau toliau augęs jo autoritetas bei konservatyvesnių karališkosios šeimos narių globa sudarė sąlygas „al-Qaeda“ stiprėti.

Carmen teiginius patvirtina Jeano Charles‘io Brisard‘o ir Guillaume‘o Dasquie‘o knygoje „Bin Ladinas. Uždrausta tiesa“ pateikti Saudo Arabijos bankų dokumentai. 

Nuo 1973 m. 6 proc. naftos dolerių skiriama sunitų islamo plėtrai pasaulyje. Viena pagrindinių struktūrų, per kurią finansuojamas tarptautinis islamizmas, – „Dar Maal al-Islami“ (liet. Islamo pinigų namai), besiremiantis zakiatu. 

Zakiatas – išmalda vargstantiesiems – viena svarbiausių pareigų musulmonams. Tačiau, kaip teigia J. Ch. Brisard‘as ir G. Dasquie‘s, dažniausiai po tokių labdaringų transakcijų dalis pinigų dingsta . Taip nekontroliuojamos pinigų sumos pervedamos islamistų radikalų grupuotėms.

JAV valdžios pareigūnų teigimu, du Osamos svainiai – Mohammedas Džamalis Khalifa ir Saadas al Šarifas – finansavo „al-Qaeda“. Tad Osamos tikslai ir priemonės jiems pasiekti buvo priimtini daugumai jį pažinojusių karališkosios šeimos narių ir artimųjų.

Apmaudžiai ir beviltiškai Carmen vertina Saudo Arabiją, kurioje prarasti genijai, tokie kaip Osama, savo galią naudoja neapykantai skleisti. Tai valstybė, kurioje nėra kino teatrų, nešvenčiami gimtadieniai, penktadieniais vykdomos mirties bausmės, o karalius nužudomas dėl sprendimo leisti karalystėje televiziją. 

Panieka Vakarams ir jų teikiamoms pagundoms paverčia visuomenę arogantiška ir nepakančia kitokiam. Osama ir 15 iš 19 teroristų, surengusių Rugsėjo 11-osios išpuolį, buvo dogmatiškos Saudo Arabijos visuomenės atspindys. 

2011 m., Pakistanas.

Muedzino šauksmas pažadina iš sapno kalnų apsuptyje įsikūrusio Abotabado gyventojus. Šurmuliuojantys miestelėnai naują dieną ruošiasi pradėti malda ir skuba į gatves, pasitinkančias juos aliejuje čirškinamos duonos ir kepinamos jautienos kvapais. Pasistiprinę saldžiu cukranendrių gėrimu, gyventojai įsisuka į kasdienę rutiną spalvų ir triukšmo pasaulyje.

Pasaulyje, kurį Baracko Obamos administracija pasiryžo išgelbėti nuo terorizmo, galimi du pasirinkimai: už arba prieš. 

Vis dėlto Pakistanas, dar Afganistano karo metu užmezgęs draugystę su JAV, regis, įstrigo pasirinkimo paieškose. Nepaisant deklaruotos ištikimybės JAV, ieškomiausias pasaulio nusikaltėlis Osama bin Ladenas buvo rastas čia, savo namuose, nutolusiuose vos per kilometrą nuo Pakistano karinės bazės.

Nušautas kulka į galvą, suvyniotas į baltą drobulę ir po kelių valandų už tūkstančio kilometrų nuo Pakistano nuleistas į Arabijos jūrą. Taip mirė Osama, žmogus, kurį Saudo Arabijos valstybės sistema ir islamas pavertė garsiausiu XXI a. teroristu – bin Ladenu.