Kai lanku medžiojamas malonumas

Medžioklės įstatymų pataisos jau pareikalavo pirmųjų aukų: iš pareigų traukiasi aplinkos viceministrė Rasa Vaitkevičiūtė. Tai yra gerai. Net labai gerai, nes šios pareigūnės buvimas viceministrės poste nuo seno kėlė didelį nepasitenkinimą gamtosaugininkų aplinkoje. Tikėtina, kad tai gudrus aplinkos ministro žingsnis, nukreipiant dėmesį nuo savo asmens. Tebūnie.

Bet ne apie politiką čia kalba, o apie lankus ir medžioklę…

Pradėsiu nuo interesų deklaravimo: esu medžiotojas, turiu lanką (ne skriemulinį, paprastesnį), kuriuo kartkartėmis pašaudau į taikinius. Be to, esu katalikas, todėl man šį tą reiškia Šventojo Rašto Pradžios knygos eilutė: „Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“ Kitaip tariant, esu už medžioklę, mėsos valgymą ir gyvūnų žudymą pagal reikmes.

Tik ne lankais.

Būtų keista ginčytis dėl to, kad šautuvas pataikymo požiūriu yra gerokai tikslesnis žudymo įrankis nei lankas. Nepaisant to, kad šiuolaikiniai lankai yra labai tobuli (esu bandęs ne vieną), jie vis tiek nusileidžia šautuvams. Tad klausimas paprastas — ar, mąstant valstybiškai, verta dėl kelių dešimčių medžioklės lankais entuziastų šį medžiojimo būdą įteisinti?

Ne, neverta.

Sakoma, kad medžioklė lankais atgaivins ekonomiką, turizmą ir t. t., nes jos mėgėjai pradės virtinėmis plūsti. Galvokime realiai. Mūsų gamta išskirtinė, tas tiesa. Bet kiek į valstybę atvyksta užsieniečių medžiotojų su šautuvais? Ne kažin kiek. Pasaulyje yra beprotiškai daug alternatyvų su dideliais miškų masyvais, didesniu gyvūnų skaičiumi ir patrauklesne egzotika. Tad, modeliuojant situaciją su medžiotojais lankininkais, esu tikras, turėsime vos vieną kitą atvykėlį, kuris ekonomikos nepagerins. Ne ta sritis, ne tas žmonių skaičius.

Įsigaliojus įstatymui, Lietuvoje po metų kitų turėsime gal 40–50 (geriausiu atveju) vietos medžiotojų lankininkų. Lankai, strėlės jau dabar parduodami, nes sportinis šaudymas lankais gana populiarus. Ar kas smarkiai keisis, jei prie sportinio inventoriaus pridėsime ir lankininkų medžioklės reikmenų? Nesikeis. Ekonomikos ir turizmo argumentai yra niekiniai.

Teigiama, kad kitos Europos šalys medžioklę lankais leidžia, ir mes drausdami turime jaustis it kokie atsilikėliai. Ne, neprivalome. Priešingai, turime didžiuotis gana gerai tvarkomu gamtos ūkiu. Kaune panemune skraidantys jūriniai ereliai, kas antroje sodyboje pūpsantis lizdas, kuriame kleketuoja gandrai, vidurio Lietuvoje šmirinėjantys stumbrai ir dar daug dalykų Vakarų europiečiui yra nebesuvokiami, pas mus – realybė. Nesakau, kad lankininkai viską iššaudys, tik teigiu, kad bet kuris sofistikuotas žudymo būdas pas mus privalo būti atmestas. Nes yra geresnių.

Medžioklė nėra blogis, bet net profesionalo valdomas lankas didina žvėries sužeidimo galimybę. To neįmanoma paneigti. Tuo tarpu graižtviniu šautuvu su geru optiniu taikikliu ginkluotas medžiotojas daro tai, ko dabar pas mus reikia labiausiai: reguliuoja žmonių veiklos sukeltą jovalą gamtoje. Atsikrato invazinių rūšių, mažina epidemijų nešiotojų skaičių, jei reikia, nubaido piktybinius kenkėjus ir naikina ligotus gyvūnus.

Ką darytų lankininkas? Medžiotų malonumą sau. Gamtos sąskaita.

Nesistebiu, kad medžioklė tapo ligoto piliečių susidomėjimo objektu. Ten, teko girdėti, reikalus tvarko įtakingi žmonės, vyksta dabarties suminkštėjusiam pasauliui atgrasūs dalykai (šaudoma į gyvūnus, lupama oda ir pan.), galiausiai pati medžioklė pradedama traktuoti it koks barbarų užsiėmimas. Todėl kiekvienas įstatymų pakeitimas sulaukia didžiulio atgarsio.

Gerai, kad šitaip. Aš irgi už gamtosaugą, bet medžioklės nemesiu, o lanku ir toliau šaudysiu į apskritą taikinį.