Patinka tai, ką skaitai? Pasidalink su kitais naudodamasis patogiais mygtukais straipsnio pradžioje. Ir nepamiršk -> Paremti
Neįskaitai? Spausk teksto didinimo mygtuką. Paremk. Ačiū!

2020 05 22

Simonas Bendžius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

„Slėpynės“ – naujas lenkų dokumentinis filmas apie lytinį išnaudojimą Bažnyčioje

Jakubas Pankowiakas. Jutubo kadras iš T. ir M. Sekielskių dokumentinio filmo „Zabawa w Chowanego“ (2020).

Gegužės 16 d. internete pasirodė brolių Tomaszo ir Mareko Sekielskių dokumentinis filmas „Zabawa w Chowanego“ (liet. „Slėpynės“). Juostoje daugiausia kalba trys suaugę vyrai, kuriuos vaikystėje ir paauglystėje tvirkino katalikų kunigas Arkadiuszas Hajdaszas. Emociškai nelengvas filmas žiūrovą nukelia į skausmingą vyrų praeitį bei dabartį; taip pat atskleidžiamas Bažnyčios Lenkijoje piktnaudžiavimas galia, nenoras spręsti kylančių problemų ir padėti aukoms.

Vos pasirodžius filmui, į tai sureagavo Bažnyčios Lenkijoje primas, Gniezno arkivyskupas Wojciehas Polakas – ir pažadėjo imtis visų veiksmų, kad tokie nusikaltimai nepasikartotų.

„Slėpynes“ jutube iki šiol pamatė daugiau nei 6 milijonai interneto vartotojų. Dokumentinis filmas lenkų kalba (nustatymuose galima pasirinkti angliškus subtitrus):

Košmaras, kurį sukūrė Dievo tarnas

Broliai Jakubas ir Bartlomiejus Pankowiakai – pagrindiniai filmo herojai. Jiems buvo atitinkamai 13 ir 8 metai, kai 1996-aisiais jų šeima atsikraustė į mažą centrinės Lenkijos miestelį Pleščevą. Jie apsigyveno parapijos namuose – berniukų tėtis dirbo vargonininku bažnyčioje.

Broliai pasakoja, kad, kai jų tėvai būdavo išėję ar dirbdavo parapijos namų virtuvėje, tuo metu miestelyje tarnavęs kunigas A. Hajdaszas berniukus slapta tvirkindavo – atskirai, broliams vienam apie kitą nežinant.

„Pamenu, lyg tai buvo vakar. Vieną vakarą su kunigu likome dviese vikaro kabinete, kalbėjomės. Staiga jis prisėdo arčiau ir ėmė mane bučiuoti, glamonėti. Nesupratau, kas čia vyksta ir kodėl. Buvau tiesiog priblokštas. Ir tai buvo tik pradžia. Šitas košmaras tęsėsi pusantrų metų“, – tramdydamas ašaras filme prisimena Jakubas Pankowiakas. Apie nederamus kunigo veiksmus jis suaugusiesiems prasitarti nedrįso – baiminosi, kad tada tėtis neteks vargonininko darbo, o šeima nebeturės pinigų sunkiai sergančio kito brolio vaistams.

„Baisiausia buvo vėliau – kai suėjo 16, 17 metų. Bendraudavau su draugais, draugėmis, merginomis. Sėdim šalia, ir žinau, kad visi jie gyvena normalius gyvenimus. O mano gyvenimas tiesiog prarastas… Visąlaik jaučiau, kad jis [kunigas A. Hajdaszas] yra su manimi, tartum stovėtų už nugaros. Lankau terapiją, ji labai padeda. Tačiau, man atrodo, mes kartu atgulsim į kapą. Viliuosi, kad nesusitiksime anapus, danguje“, – sako J. Pankowiakas.

Jutubo kadras iš T. ir M. Sekielskių dokumentinio filmo „Zabawa w Chowanego“ (2020).

„Pamenu, kaip jis mane bučiavo lūpomis, lietė liežuviu, pamenu jo blogą burnos kvapą. Tai dalykai, kurių negali pamiršti“, – pasakoja Bartekas Pankowiakas. Apie tai, kad abu broliai iš to paties kunigo patirdavo lytinį priekabiavimą, jie ilgą laiką nežinojo.

Vėliau A. Hajdaszas buvo perkeltas į kitą parapiją – kur, anot filmo autorių, taip pat lytiškai išnaudodavo nepilnamečius.

Dokumentiniame filme daugiausia dėmesio skiriama minėtiems broliams, tačiau prabyla ir dar viena buvusi kunigo lytinio išnaudojimo auka – Andrzejus Hurny. Jis pasakoja, kad, kai jam buvo 10 metų, patarnaudavo šv. Mišiose Sycovo parapijoje. Trisdešimtmečio vyro būseną geriausiai apibūdina filme girdimas jo tėvų skausmingas priekaištas kunigui: „Jūs neįsivaizduojate, ką tai reiškia. Matyti suaugusį žmogų, kuris visą gyvenimą verkia.“

Žiūrint filmą, sukrečia atviri vyrų liudijimai, slapta filmuoti kadrai, kuriuose aukos po daugelio metų susitinka su kunigu A. Hajdaszu ar apie jo nusikaltimus žinojusia vienuole. Dėmesio verti ir slapta daryti garso įrašai – dvasininkas vieno nukentėjusiojo tėvams prisipažįsta tvirkinęs vaikus, apgailestaudamas teigia, kad jį tam nuolat gundė šėtonas, kad kovoja su šia silpnybe ir kad jis pats buvęs ne vieną kartą lytiškai išnaudojamas.

Filme atskleidžiama kita šokiruojanti detalė: Lenkijos Bažnyčios abejingumas. Tuometinis vietos vyskupas Edwardas Janiakas žinojo apie kun. A. Hajdaszo nederamą elgesį – ir nieko nedarė. Kai minėtieji tėvai kreipėsi į vyskupą, jis kaltinimus vadino „melu“ – tačiau neilgai trukus kunigą perkėlė tarnauti kitur, apie tai nepranešęs Vatikanui ir nepradėjęs jokių teisinių veiksmų nusikaltimams išaiškinti. Tik tada, kai visos šios istorijos išėjo į viešumą, arkivyskupas kreipėsi į Vatikaną, informuodamas, kad A. Hajdaszas vaikus lytiškai išnaudodavo daugiau nei 20 metų.

Lenkijos primas arkivysk. Wojciechas Polakas. EPA nuotrauka

„Mes neleisime, kad tokie nusikaltimai būtų slepiami“

Vos už pusvalandžio, kai internete pasirodė filmas, Lenkijos primas arkivyskupas Wojciechas Polakas išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad Lenkija pradeda imtis priemonių, siekdama įgyvendinti Vos Estis lux mundi nurodymus. Tai – pernai gegužę popiežiaus Pranciškaus pasirašytas dokumentas, kuriuo nustatytos naujos normos dėl informavimo apie lytinio išnaudojimo atvejus bei vyskupų atskaitomybę.

Dokumentas nurodo, kad iki 2020 m. birželio visos pasaulio vyskupijos privalo susikurti informavimo apie galimus lytinius nusikaltimus sistemas. Be kita to, taip pat nurodoma pradėti tyrimą vietiniu lygiu ne tik tada, kai gaunama informacija apie dvasininkų ar vienuolių padarytus nusikaltimus, bet ir tais atvejais, kai vyskupai ar vienuolijų vyresnieji nusikaltėlius dangstė; visi dvasininkai ir vienuoliai įpareigojami nedelsiant pranešti apie tokius nusikaltimus.

„Filmas „Slėpynės“, kurį ką tik pamačiau, rodo, jog vaikų ir nepilnamečių apsaugos standartų Bažnyčioje buvo nepaisoma […]. Kunigų, vienuolių, tėvų ir mokytojų prašau nebūti vedamiems apgaulingos Bažnyčios gynimo logikos, kuri iš tikrųjų sudaro sąlygas slėpti lytinius išnaudotojus. Mes neleisime, kad tokie nusikaltimai būtų slepiami“, – į tikinčiuosius kreipėsi arkivysk. W. Polakas.

„Slėpynės“ – antrasis brolių Siekelskių filmas apie dvasininkų vykdytus lytinius nusikaltimus. Pernai pasirodė daugybę diskusijų Lenkijoje sulaukęs filmas „Tylko nie mów nikomu“ (liet. „Tik niekam nesakyk“); apie jį išsamiau skaitykite Rositos Garškaitės apžvalgoje. Juostoje apie savo skaudžias patirtis pasakoja liudininkai, slapta filmuojami susitikimai su dvasininkais, vyskupų abejingumas. Minėtasis Lenkijos primas W. Polakas tąkart sakė: „Kaip parodyta filme, Bažnyčios atstovams pritrūko empatijos ir pagarbos kenčiančiam žmogui. Pamatėme, kiek daug dar mums reikia išmokti ir keistis.“

Broliai Siekelskiai praneša, kad planuoja pastatyti ir trečią dokumentinį filmą – šįkart apie šv. Jono Pauliaus II vaidmenį dangstant dvasininkų nusikaltimus.

Parengta pagal „Crux“, BBC, „The Guardian“ ir „Vatican News“ informaciją

Sunku skaityti smulkų tekstą?

Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!

Paremsiu