2020 05 25

Rosita Garškaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

Žydai ultraortodoksai popkultūroje: kodėl verta žiūrėti ne tik serialą „Unorthodox“, bet ir „Shtisel“

Serialo „Unorthodox“ (rež. Maria Schrader, 2020) kadras / IMDB nuotrauka

Ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje gausu susižavėjusiųjų nauju „Netflix“ platformoje rodomu miniserialu „Unorthodox“ (rež. Maria Schrader, 2020, JAV, Vokietija). Jame pasakojama jaudinama istorija apie devyniolikmetę Esterą, vadinamą Esty, pabėgusią iš uždaros, griežtai modernybę atmetančios žydų chasidų bendruomenės ir represyvios santuokos Niujorke į atvirą, sekuliarų pasaulį, kurį reprezentuoja Berlynas.

Čia gi gali bendrauti su kuo nori, skaityti, ką tinkama, reikšti savo nuomonę, kuri bus priimama rimtai, dėvėti džinsus, pasidažyti lūpas, groti pianinu, surūkyti cigaretę. Tačiau ne viskas taip paprasta, nes ją vejasi ir susigrąžinti į bendruomenę, kur moterims tai užginta, nori jos vyras su pusbroliu. Esty turi grįžti, nes laukiasi, o kūdikis, kaip jie mano, priklauso bendruomenei.

Kūrinys paremtas tikra Vokietijos sostinėje gyvenančios rašytojos Deborah Feldman istorija, jos autobiografine knyga „Unorthodox: The Scandalous Rejection of My Hasidic Roots“ (liet. „Neortodoksiška: skandalingas chasidiškų šaknų atsisakymas“). Vaizduojamos bendruomenės prototipas – Vengrijoje 1928 m. įkurta ir JAV po Antrojo pasaulinio karo atkurta Satmar atšaka, viena gausiausių ir griežčiausių sekėjų gyvenimą reglamentuojančių chasidų dinastijų pasaulyje. Ji yra antisionistinė, t. y. pasisako prieš Izraelio valstybę. Viena jos bendruomenių įsikūrusi Bruklino (Niujorke) Viljamsburgo rajone, ji ir vaizduojama seriale.

Keturios veik visą valandą trunkančios serijos labai intensyvios ir įtraukiančios, vietomis primena trilerį. Gaila, kad dėl išorinių veiksmų dinamikos paaukotas vidinis pagrindinės herojės pasaulis. Matome, kaip ji slapstosi, bėga, bendrauja, ieško, slepiasi, vis kažką išbando pirmą kartą. Tačiau perėjimas į jai naują, nepažintą pasaulį parodytas pernelyg lengvas, tarsi jos nekamuotų ilgesys, abejonės, prieštaros.

Be to, ultraortodoksų žydų bendruomenė seriale atrodo pernelyg vienmatiška. Kūrėjai tikrai rimtai ėmėsi atkurti buities, papročių, švenčių autentiškumą (plačiau apie kūrybos procesą – videopasakojime „Making of Unorthodox“, kurį galima pažiūrėti ir nemokamai jutubo kanale), tačiau personažai – primityvoki. Jie atrodo blogi, tamsūs arba naivūs, tarsi niekada nesijuoktų, nesielgtų išmintingai, autentiškai neišgyventų savo kasdienybės, jaustųsi kaip vergai.

Mano galva, pasakojimo ir veikėjų lėkštumą užprogramavo supaprastinta uždaras / blogas vs. Atviras / geras pasaulis schema ir vienos veikėjos perspektyva. Nors pamatome uždarą bendruomenę iš vidaus, regime tik Esty, kuri nepritampa ir nusprendžia pabėgti, akimis. Jos žvilgsnis  ribotas, tačiau su juo sekuliariems žiūrovams lengviau tapatintis, nes pasitvirtina išankstinis kritiškumas tokių bendruomenių atžvilgiu.

Serialo „Unorthodox“ (rež. Maria Schrader, 2020) kadras / IMDB nuotrauka
Serialo „Unorthodox“ (rež. Maria Schrader, 2020) kadras / IMDB nuotrauka
Serialo „Unorthodox“ (rež. Maria Schrader, 2020) kadras / IMDB nuotrauka
Serialo „Unorthodox“ (rež. Maria Schrader, 2020) kadras / IMDB nuotrauka

Pažiūrėti „Unorthodox“, nepaisant kritinių pastabų, rekomenduoju ir podraug siūlau nepraleisti pro akis kito „Netflix“ platformoje rodomo serialo „Shtisel“ (Ori Elon, Yehonatan Indursky, 2013–2016, Izraelis). Tik jo peržiūrai reikės kur kas daugiau laiko, nei skirtina „Unorthodox“ – sukurti du sezonai po dvylika serijų, kurių viena trunka beveik valandą (kuriamas ir trečias sezonas, tačiau procesą pristabdė pandemija). Nors vis daugėja ultraortodoksų bendruomenes paliekančių asmenų, dauguma lieka ir pačios bendruomenės auga dėl didelio gimstamumo. „Unorthodox“ padeda suprasti, kodėl iš jų bėgama, o seriale „Shtisel“ galima ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl jose pasiliekama.

„Shtisel“ kūrėjų sumanymas, matyt, nebuvo atsakyti į minėtą klausimą, veikiau parodyti, kad, nepaisant religinių įsitikinimų ir praktikų, modernybės atmetimo, gyvenimą jie patiria kaip bet kurie kiti žmonės. Serialo centre – Jeruzalės Geula rajone gyvenanti ultraortodoksų žydų šeima pavarde Shtisel (Štisel): tėvas Shulemas, neseniai palaidojęs žmoną, berniukų mokyklos direktorius, drauge su juo gyvenantis meniškos prigimties sūnus Akiva, vis įsiveliantis į painias meilės istorijas, ir savo šeimą sukūrusi ir joje kylančius iššūkius sprendžianti Giti. Pamatome bendruomenę ne tik iš vidaus, bet ir iš skirtingų veikėjų, kurie nė negalvoja jos palikti, perspektyvų. Nors gvildenamos universalios temos (kartų konfliktai šeimoje, santuokiniai vargai, nelaiminga meilė, menininko pašaukimas, susitaikymas su artimojo netektimi), puikiai išryškinamas religinės bendruomenės savitumas ir santykis su išore.

Jame, beje, vaidina „Unorthodox“ heroję įkūnijusi nepaprastai talentinga aktorė Shira Haas, čia ji irgi maištingo charakterio, skaito, kas nedera, tačiau palikti bendruomenę nė minties nekyla, būdama šešiolikos, ji tik slapčia susituokia su vos pažįstamu jaunuoliu.

Kaip rašo jau minėtai Satmar chasidų atšakai priklausiusi Frimet Goldberger, reikėtų tikėtis, kad uždaras religines bendruomenes vaizduojantys kūrėjai, kurių knygos ar filmai plačiajai visuomenei tampa vieninteliais būdais su jomis susipažinti, atjaučiančiai pateiks jų ypatumus ir atskleis personažų dinamiškumą. Pasak jos, „Shtisel“ kartelę užkėlė labai aukšta ir to verti jos giminaičiai, kaimynai, draugai. Ji pati drauge su vyru ir sūnumi paliko bendruomenę, kurioje užaugo, Kiryas Joel kaime, Niujorko valstijoje, ir apsigyveno mažiau griežtoje ultraortodoksų bendruomenėje, tačiau su ryšių su artimaisiais nenutraukė.

Abiejų serialų pagrindinė kalba – jidiš, pramaišiui su vietine kalba. Ypač egzotiškai skamba anglų ir jidiš kombinacijos seriale „Unorthodox“.

Žiūrint „Shtisel“ verta atkreipti dėmesį į litvakiškus motyvus!

Serialo „Shtisel“ (Ori Elon, Yehonatan Indursky, 2013-2016, Izraelis) pirmo sezono vinjetė. IMDB nuotrauka
Serialo „Shtisel“ (Ori Elon, Yehonatan Indursky, 2013-2016, Izraelis) antro sezono vinjetė. IMDB nuotrauka

Į abiejų serialų kūrybinį procesą buvo įsitraukę ultraortodoksų bendruomenes palikę žmonės. „Unorthodox“ atveju – ne tik rašytoja, kurios gyvenimo istorija remtasi, bet ir Eli Rosenas, konsultavęs kūrybinę komandą dėl religinių, kultūrinių, ligvistinių aspektų ir suvaidinęs rabiną. Pasak jo, kuriant filmus apie mažumų grupes – religines ar etnines – stengiamasi kuo tiksliau jas pavaizduoti, tai rodo kūrėjų, samdančių konsultantus, jautrumą ir sąmoningumą.

E. Rosenas, kitaip nei serialo herojė Esty, augo laimingoje chasidų šeimoje ir iki šių dienų su tėvais kalbasi kasdien. Be to, jis nenutraukė ryšių per vieną dieną: išėjimas iš bendruomenės, pažiūrų nuosaikėjimas ir modernėjimas vyko palaipsniui, užtruko dvidešimt metų. Tikslinė serialo „Unorthodox“ auditorija, E. Roseno žodžiais tariant, yra chasidų bendruomenės nariai, suprantantys jos problemas. Viena vertus, serialas pristato jiems alternatyvą – pasaulį už bendruomenės ribų, kita vertus, gali paskatinti keisti ją iš vidaus.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

„Shtisel“ scenarijaus autorius Yehonatanas Indursky, jauniausias iš penkių chasidų šeimos vaikų, sulaukęs penkiolikos buvo patekęs į aukščiausio lygio dvasinę seminariją Jeruzalėje, ješivų oksfordu laikomą Panevėžio ješivą. Tačiau bibliotekoje belaukiant draugo perskaityta poezija jam atvėrė pasaulį, kurio jis negalėjo įsivaizduoti: dienų dienas jis praleisdavo bibliotekoje, ėmė skaityti laikraščius ir galiausiai paliko ješivą. Tėvai priėmė sūnaus sprendimą. Įsivaizdavimas, kad ultraortodoksai žydai gyvena tarsi gete ir laukia vien tik dienos, kada galės ištrūkti, yra sekuliarių žmonių fantazija, yra sakęs jis.

Šis serialas buvo gerai įvertintas kritikų, apdovanotas, rodytas per Izraelio visuomeninį transliuotoją, tapo populiarus ne tik Izraelyje, bet ir JAV, nepaisant to, kad, kad „Shtisel“ personažai prieš kamerą net nepasibučiuoja. Kūrėjai iš karto susitarė, kad nerodys ritualinių vonių ir lytinių santykių, nes tai būtų pašaliečių perspektyva.

„Shtisel“ buvo sukurtas tikrai ne ultraortodoksams žydams, nes dauguma neturi televizorių, kaip teigia kūrėjai, tačiau išpopuliarėjo ir tarp jų, tapo kone kultiniu: referuojama į personažus, kasdienybėje prigijo jų vartojamos frazės, garso takelis grojamas per vestuves ir pan.

Serialo „Shtisel“ (Ori Elon, Yehonatan Indursky, 2013-2016, Izraelis) kadras
Serialo „Shtisel“ (Ori Elon, Yehonatan Indursky, 2013-2016, Izraelis) kadras
Serialo „Shtisel“ (Ori Elon, Yehonatan Indursky, 2013-2016, Izraelis) kadras

Apibendrinant, kaip ir „Unorthodox“, „Shtisel“ parodo, kad haredi (taip save patys vadina ultraortodoksai) žydų pasaulis yra visiškai kitoks nei mūsiškis, tarsi paralelinė visata, kitaip nei „Unorthodox“, „Shtisel“ bando užčiuopti chasidų bendruomenės normalumą – per problemas ir sielvartus, svajones ir džiaugsmus.