Enrique Shaw – sutuoktinis, tėvas, verslininkas, šventasis

„Aš pažįstu turtingų žmonių ir ruošiuosi vieno turtingo verslininko argentiniečio beatifikacijai, – Meksikos televizijai kalbėjo Popiežius Pranciškus. – Enrique Shaw buvo turtingas, bet šventas. Žmogus gali turėti pinigų. Dievas jų suteikia, kad jis galėtų jais dorai naudotis. Ir šis žmogus būtent tai ir darė. Ne paternalistiškai, bet skatindamas asmeninį žmonių, kuriems reikėjo pagalbos, augimą“.

Dievo tarnas Enrique Shaw gimė 1921 m. Jaunystėje įstojo į karinį jūrų laivyną ir įgijo leitenanto laipsnį. 1943 jis vedė Cecilia Bunge ir šeima susilaukė devynių vaikų.

Po Antrojo pasaulinio karo E. Shaw įsteigė savo įmonę, o 1952 m. įkūrė Krikščionių verslininkų asociaciją. Jis buvo ir vienas iš Argentinos katalikiškojo universiteto ir Krikščionių šeimų judėjimo steigėjų, taip pat ėjo Argentinos Katalikų akcijos prezidento pareigas.

Shaw savo įmonėse įgyvendino Socialinį Bažnyčios mokymą. 3400 pramonės darbuotų įsteigė pensijų fondus ir pasirūpino sveikatos apsauga, kurie užtikrino medicinines paslaugas, finansinę paramą sergant bei ypatingiems gyvenimo atvejams, tokiems kaip santuoka, vaikų gimimas ar mirtis.

1955 E. Shaw tapo prieš katalikus nukreipto Juano Perono administracijos persekiojimo auka. Jo beatifikacijos bylos postulatorius teigia, kad net ir po suėmimo Enrique neprarado altruistiškumo: kalėjimo kameros draugams atiduodavo giminių jam atneštus čiužinius, dalijosi maistu.

Enrique Shaw .Catholic News Agency nuotrauka

Sara Shaw, viena iš  Enriques dukrų, EWTN News pasakojo, kad jos tėtis visada džiaugdavosi grįžęs namo. „Jis pareidavo švilpaudamas. Mes, vaikai, apipuldavome jį ir visa namų atmosfera pasikeisdavo. Kai tėtis grįždavo, namuose prasidėdavo šventė.“

Sarai keletas žmonių pasakojo, jog E. Shaw niekada nepriimdavo kvietimų vakarieniauti. Jis sakydavo, kad turi labai svarbų ankstesnį įsipareigojimą. „Pasirodo, svarbiausias įsipareigojimas jam buvo vakarais grįžti namo ir vakarieniauti su savo vaikais“.

Shaw šeimoje buvo praktikuojama rožinio malda. „Jis kiekvieną vaiką išmokė kaip vesti rožinio dalis, tai darydavome paeiliui, mus taip pat ragindavo garsiai išsakyti maldos intencijas. Sekmadieniais kartu su tėčiu žingsniuodavo į Mišias ir stengdavome ateiti kuo anksčiau“.

„Po Komunijos tėtis mus kiekvieną stipriai apkabindavo ir ragindavo melstis Anima Christi (Šv. Ignaco Lojos malda Kristaus siela, – red. past). Tai buvo labai gražus momentas ir daug žmonių pamena, kaip jo raginami mes kalbėdavome šią maldą“.

Enrique Shaw parke. Enriqueshaw.com nuotrauka

Komentuodama savo tėvo kaip krikščionio verslininko gyvenimą, Sara prisimena, kad jis labai artimai bendravo su savo darbininkais, taip pat išlaikė ryšį su karininkais iš jūrų laivyno. „Jie jį labai gerai pamena. Juos stebino, kad nors buvo labai tylus, tėtis savo elgesiu ir tikėjimu labai iš kitų išsiskyrė“.

Fernánas de Elizalde, verslininkas ir Krikščionių verslininkų asociacijos narys bei vyriausiasis E. Shaw beatifikacijos bylos postulatorius teigė, jog greičiausiai netolimoje ateityje turėsime pirmąjį šventąjį verslininką.

De Elizalde’as prisimena vieną atvejį, kuris parodo, kaip artimai E. Shaw bendravo su savo darbininkais. Kai E. Shaw susirgo vėžiu, paskutinėmis gyvenimo dienomis jam buvo perpilamas kraujas, kurį suteikė vieno iš jo fabrikų darbininkai. Ligoninės darbuotojai klausinėjo, kas tai per ligonis, dėl kurio tiek daug žmonių stovi eilėje, norėdami duoti kraujo. Jie negalėjo patikėti, kad fabriko darbininkai savo darbdaviui atėjo duoti kraujo.

Prieš mirtį Enrique dalijosi, jog yra labai laimingas, kad paskutinėmis gyvenimo akimirkomis jo venomis teka jo darbuotojų kraujas. Enrique Shaw mirė 1962 m. rupjūčio 27 d. ligoninėje Buenos Airėse.

Parengta pagal EWTN News ir Opusdei.org