19 Gorkumo kankinių: religinių karų aukos

Gorkumo kankiniai. Cesare Fracassini (1838-1868) Vikipedijos nuotr.

Liepos 9 d. minime 19 Gorkumo miesto kankinių.

XVI a. vykstant religiniams karams, apie 1570 m. įsigalint protestantams, o ypač kalvinistams, Nyderlanduose iki to laiko buvę katalikiški miestai vienas po kito buvo užimami kalvinistų kariuomenės, kovojančios su ispanais ir katalikais. 1572 m. balandžio 1 d. kalvinistų kariuomenė užėmė Brielio ir Vlissingeno miestus. 1572 m. birželio mėnesį užimti Dortrechto ir Gorkumo miestai.

Gorkumo mieste buvo suimti devyni pranciškonai vienuoliai: Nikolasas (Nicholas Pieck, Gorkumo miesto pranciškonų ordino gvardijonas), Jeronimas (Hieronymous) iš Verto, Gorkumo miesto pranciškonų ordino vikaras, Teodoras (Theodorus van der Eem) iš Amersforto, Nikolasas (Nicholas Janssen Poppel) iš Hezės, Antonijus (Antonius) iš Danijos, Godvaerdas (Godvaerd) iš Melvereno, Antonijus (Antonius) iš Verto, Antonijus (Antonius) iš Hornaero ir Pranciškus (Franciscus van Rooy) iš Briuselio. Taip pat du broliai iš kitų vienuolių ordinų: Petras (Peter) iš Asšo ir Kornelijus (Kornelius) iš Vyko.

Netrukus į kalvinistų rankas pakliuvo parapijos kunigas iš Gorkumo miesto Leonardas (Leonardus Vechel), jo asistentas ir mokinys Nikolasas (Nicolaas Janssen Poppel) iš Veldo, taip pat Gotfridas (Godefried van Duynsen) Gorkumo miesto kunigas ir Johanesas (Johannes Lenartz) iš Oisterwljko (Augustinų ordino Gorkumo miesto konvento vyresnysis). Suimtieji buvo nugabenti į kalėjimą ir ten kankinami.

Prie kankinamų penkiolikos vienuolių ir kunigų buvo pagauti ir atvesdinti dar keturi vienuoliai: Dominikonas Johanesas (Johannes van Hoornaer) iš Kelno, Norbertinas Jakobas (Jacobus Lacops) iš Oudenaro miesto, Adrijanas (Adrianus Janssen) iš Hilvarenbeko ir Andreasas (Andreas Wouters) iš Heinenordo. Po ilgų (nuo birželio 26 d. iki liepos 6 d.) nepaliaujamų kankinimų, išniekinimų ir užgauliojimų kalėjime, pirmieji penkiolika buvo vežiojami po miesto apylinkes, kur vietiniai gyventojai galėjo apžiūrėti „nusikaltėlius“ ir išreikšti savo nepasitenkinimą juos įžeidinėdami.

Liepos 8 d. įvyko teismas, kurio metu visi 19 vienuolių ir kunigų buvo žiauriai kankinami reikalaujant išsižadėti katalikų tikėjimo (visų pirma – tikėjimo tikru Kristaus buvimu Eucharistijoje) ir viešai pripažinti, kad popiežius nėra Kristaus įpėdinis Bažnyčioje. Teisme jie buvo apkaltinti ir pasmerkti mirčiai. Liepos 9 d. naktį visi 19 atiduoti susirinkusiai įtūžusiai miniai, kuri žiauriai visus išniekino ir nužudė. Mirusių kankinių kūnai buvo neatpažįstamai sudarkyti.

19 vienuolių ir kunigų kankinio mirtimi mirę Gorkumo mieste (Nyderlandai) 1572 m. liepos 9 d.:

Šv. Adrijanas (Adrian Janssen, taip pat vadintas Adrian Beanus) – Norbertinų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 40 metų.

Šv. Andreasas (Andreas Wouters, taip pat vadintas Andries) – Pranciškonų ordino vienuolis, atgailaujantis atsivertėlis iš liuteronų tikėjimo, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 30 metų.

Šv. Antonijus (Antonius) – Pranciškonų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi.

Šv. Antonijus (Antonius) – Pranciškonų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 49 metų.

Šv. Antonijus (Antonius, taip pat vadintas Willehad) – Pranciškonų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 90 metų.

Šv. Kornelijus (Kornelius, taip pat vadintas Cornelis) – Pranciškonų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 24 metų.

Šv. Godfrėjus (Godfrey, taip pat vadintas Govaert, Godvaerd) – Pranciškonų ordino vyresnysis vienuolis, dailininkas, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 60 metų.

Šv. Godfridas (Godfried van Duynen, taip pat vadintas Govaert) – parapijos kunigas, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 70 metų.

Šv. Jakobas (Jacob Lacops) – Norbertinų ordino vienuolis, atgailaujantis atsivertėlis iš liuteronų tikėjimo, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 31 metų.

Šv. Pranciškus (Franciscus van Rooy, taip pat vadintas Frans) – Pranciškonų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 23 metų.

Šv. Jeronimas (Hieronymous Weerden, taip pat vadintas Jeronymus) – Pranciškonų ordino vienuolis, misionierius (Palestinos misija), Nyderlandų pranciškonų vienuolynų vikaras, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 50 metų.

Šv. Johanesas (Johannes Lenartz) – Augustinų ordino vienuolis, kapelionas, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 68 metų.

Šv. Johanesas (Johannes van Hoornaer, taip pat vadintas Johannes von Koln) – Dominikonų ordino vienuolis, parapijos kunigas, mirė kankinio mirtimi.

Šv. Leonardas (Leonard Vechel, taip pat vadintas Lenaert) – parapijos kunigas, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 45 metų.

Šv. Nikasijus (Nicasius) – Pranciškonų ordino vienuolis, parapijos kunigas, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 40 metų.

Šv. Nikolasas (Nicholas Janssen Poppel, taip pat vadintas Nicolaas) – parapijos kunigas, mirė kankinio mirtimi.

Šv. Nikolasas (Nicholas Pieck, taip pat vadintas Claes), Nyderlandai – Pranciškonų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 38 metų.

Šv. Petras (Peter) iš Assche‘o miesto, Nyderlandai – Pranciškonų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 42 metų.

Šv. Teodoras (Theodore van der Eem, taip pat vadintas Dirk) – Pranciškonų ordino vienuolis, mirė kankinio mirtimi būdamas apie 73 metų.

Popiežius Klemensas X (1670–1676 m.) 1675 m. lapkričio 24 d. beatifikavo, o 1867 m. birželio 29 d. popiežius Šventasis Pijus IX (1846–1878 m.) kanonizavo Gorkumo kankinius.

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) vienuolyne iki 1958 m. buvo paveikslas, vaizduojantis Gorkumo kankinius. Šiuo metu paveikslas saugomas Lietuvos dailės muziejuje. Paveiksle pavaizduota devyniolikos Gorkumo katalikų dvasininkų kankinystė. Dešiniajame kampe pavaizduota juos laiminanti Bažnyčia (moters figūra su kryžiumi ir popiežiaus valdžios ženklais), taip pat angelų nešama taurė, simboliškai siejanti kankinių kraują su Kristaus auka ir Eucharistijos sakramentu.

Įrašas lotynų kalba paveikslo apatinėje dalyje:

„B. B. Martyres Gorcomienses Undecim ex Ord: F.F.Min: Reg: Obseruantiae S. Francisci Nicolaus/cum sociis et asti. Octo dversi pro Fide orthodoxa passi. 9 Juli. 1572. Eorũ comemoratio Romae Sub Clemente Cotenissime celebrata/An 1676 17 mai“

Parengė Juozapas Blažiūnas