2020 07 14

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

< 1 min

Šv. Kamilius Lelietis: karo lauko ligoninės šventasis

Camillus de Lellis neša ligonį Šventosios Dvasios bažnyčioje Romoje per 1598 m. Tiberio potvynį. Pierre Subleyras, 1745. Nuotrauka iš catholictradition.org.

Liepos 14 d. minime šv. Kamilių Lelietį.

Kamilis Lelietis (1550–1614) gimė Bocchianico, Centrinėje Italijoje. Kareivio sūnus, neįprastai gyvybingas ir stiprus (beveik dviejų metrų ūgio), jis patikėjo esąs pašauktas kario tarnybai – tarnavo kareiviu mūšiuose prieš turkus.

Greitai ėmė skęsti ištvirkavimo, lėbavimo liūne. Palaidas gyvenimas 25 metų amžiaus Kamilių nuvedė į Šv. Jokūbo nepagydomųjų ligoninę; ten jis atsivertė, nesėkmingai pabandė įstoti į kapucinus, po to grįžęs į ligoninę buvo giliai sukrėstas skurdo, varginančio ligonius.

Tapo Šv. Jokūbo ligoninės Romoje tarnu ir iškilo iki ligoninės valdytojo. Pasitaręs su savo nuodėmklausiu šv. Pilypu Nėriu jis paliko šį darbą ir anglų vyskupo Tomo Godvelo buvo įšvęstas kunigu.  Šv. Kamilius tapęs kunigu ligi mirties gyveno artimo meilės idealu. Prislėgtas įvairių negalių bei ligų, jis ėjo per savo ligoninės palatas, ligonis tarp ligonių, dėmesingas kiekvieno sutiktojo poreikiams.

Su 2 bendraminčiais įkūrė Ligonių Tarnų kongregaciją, skirtą globoti ligoniams.

Ordinas paplito ir 1591 m. buvo patvirtintas popiežiaus Grigaliaus XIV. 1595 m. ir 1601 m. kamiliečiai lydėjo kariuomenę mūšiuose Vengrijoje ir Kroatijoje. Tai pirmas žinomas lauko medicinos dalinys.

Kamilius mirė liepos 14 d.

Kanonizuotas 1746 m., popiežiaus Leono XIII paskelbtas šventuoju ligonių globėju (kartu su šv. Dievo Jonu), o popiežius Pijus XI paskelbė jį slaugių ir slaugos organizacijų globėju.

Pagal „Šventųjų gyvenimai“ ir gyvojiduona.lt inf.