2020 12 31

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min

2020-ųjų skaitomiausi „Bernardinai.lt“ tekstai

Cathopic.com nuotrauka

2020-ieji Lietuvai ir pasauliui buvo nelengvi metai. Iššūkių turėjo ne tik mokslininkai, medikai ar politikai, bet ir žiniasklaida. Viliamės, kad „Bernardinai.lt“ savo tekstais bent šiek tiek paįvairino, „nuspalvino“ Jūsų kasdienybę, suteikė naudingos ir įdomios informacijos, padėjo rasti atsakymus – ar atvirkščiai, paskatino kelti naujus, kartais nepatogius, bet svarbius klausimus.

Ačiū, kad esate kartu – stengsimės Jūsų nenuvilti ir kitąmet!

O šiandien, besibaigiant 2020-iesiems, kviečiame prisiminti tuos tekstus, kurie šiemet susilaukė daugiausia Jūsų dėmesio – ir buvo parašyti nuo 2019 m. gruodžio pabaigos iki šios dienos. Publikacijas pateikiame pagal populiarumą nuo dešimtos iki pirmos vietos. Skaityti konkretų straipsnį galite paspaudę ant jo pavadinimo.

Turbūt nieko per daug nenustebinsime, iš anksto pasakydami, kad net septyni iš dešimties tekstų yra susiję su svarbiausiu šių metų įvykiu – pasikeitusia gyvenimo situacija COVID-19 pandemijos akivaizdoje.

10. Nuo(s)tolinį ugdymą prisiminus

Vytautas Toleikis. Evgenios Levin nuotrauka

„Ar iš tiesų nuotolinio mokymo netikėto plūstelėjimo į bendrojo lavinimo mokyklas laukia neišvengiama sėkmė? Buvo daug svaigta, jog dėl karantino paskelbimo organizuotas nuotolinis mokymas sukels mūsų mokyklose tikrą IT proveržį ir kad pagaliau įvyks tikra švietimo reforma, turinys pagaliau atitiks Z kartos poreikius, o mokytojai galų gale taps visuotinai modernūs“, – rašo Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos mokytojas Vytautas Toleikis, kritikuodamas nuotolinį mokymą.

9. Martino Lutherio mintys, kaip saugotis nuo maro

Martinas Lutheris. Luco Cranacho Vyresniojo paveikslo fragmentas. Wikipedia.org nuotrauka

Aktualu ir mūsų laikams: „[pirmiausia] aš paprašysiu Dievo pagalbos, kad maloningai mus apsaugotų. Tuomet aš smilkysiu patalpas, kad išvalytų orą, dalinsiuosi medicinos priemonėmis ir pats jas priimsiu. Vengsiu vietų ir žmonių susibūrimų, kur man nėra būtina būti tam, kad nesusiterščiau ir neužkrėsčiau kitų, ir kad dėl savo lengvabūdiškumo nesukelčiau mirčių.“

8. Kodėl koronavirusas atsirado ir išplito būtent Kinijoje?

EPA nuotrauka

Kodėl Kinija? Juk 2002–2003 metais SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas, angl. SARS – severe acute respiratory syndrome) taip pat atsirado Kinijoje, o vėliau išplito į 37 kitas valstybes.

Kaip šių dviejų virusų atsiradimas ir išplitimas susijęs su Kinija kaip valstybe, jos kultūra ir politine situacija? Nors virusas atsirado natūraliai, tačiau jo paplitimas tarp žmonių (iš vieno užsikrėtusio gyvūno) vis dėlto gali turėti kultūrinių ir politinių priežasčių. Apie tai rašo Kristina Tamelytė.

7. Komiška kunigo klaida – transliuodamas Mišias netyčia įjungė animacinius filtrus

Jutubo kadrai

Naujoji situacija su COVID-19 Bažnyčios narius privertė ieškoti naujų sprendimų, kaip evangelizuoti ir palaikyti ryšį su kitais tikinčiaisiais. Anaiptol ne visiems tai buvo lengva.

Italas kunigas Salerno mieste transliuodamas Mišias tikintiesiems feisbuke netyčiomis įjungė animacinius filtrus savo išmaniajame telefone. Visas 45 minutes tėvas Paolo L. buvo rodomas su įvairiais animaciniais piešiniais – panašus į astronautą, gangsterį, katiną, burtininką ir įvairius kitus personažus.

Panaši istorija nutiko ir kitam italui kunigui.

6. Nenoriu į mokyklą, arba Kaip virusas graužia tradicinį ugdymą

Ses. Danguolė Gervytė RA
Ses. Danguolė Gervytė, RA. Bernardinai.lt nuotrauka

Vienuolė, mokytoja Danguolė Gervytė nuotoliniame mokyme rado ir gerų dalykų: karantinas paskatino iš šono pažvelgti ir suprasti tradicinio mokymo trūkumus.

„Karantino pradžioje filosofas L. Degėsys klausė, ar karantino virusas nesugrauš tradicinės mokyklos. Labai norėčiau, kad sugraužtų. Todėl nenoriu grįžti į mokyklą, nes taip negrįždami laimėsime laiko permąstyti ir generuoti naujas idėjas. Jau patyrėme, kad geriausiai veikia ne ofise sukurtos idėjos, bet paremtos patirtimi. Tai kodėl turime pabėgti nuo šios nepatogios, bet labai vaisingos patirties?“

5. 10 geriausių pastarojo dešimtmečio filmų

Rež. Paweło Pawlikowskio filmo „Ida“ kadras

Pasibaigęs dešimtmetis (2010–2019 m.) Kristinai Tamelytei tapo proga proga pažvelgti į praėjusių dešimties metų filmus, kurie visuomenės temų redaktorei paliko didžiausią įspūdį:

„Sąrašas neišvengiamai subjektyvus, tačiau tokio tipo tekstai ir yra skirti tam, kad skaitytojai su jais nesutiktų ir jiems norėtųsi vieną, kitą, o gal ir visus filmus pakeisti savais. Šis sąrašas – bandymas pasiūlyti visiems kartu mąstyti, kas tikrai gero įvyko per pastaruosius dešimt metų kino pasaulyje.“

4. Valdžia Rusijoje keisis, arba Kaip grius milžinas molinėmis kojomis?

Vladimiras Putinas. EPA nuotrauka

„Balandžio 10 d. netoli Irkutsko esančiame Angarsko kalėjime įvyko maištas. Įkalintieji padegė „zoną“ ir, persipjovę venas, interneto erdvėje pareiškė savo reikalavimus. Maištas buvo nuslopintas, tačiau šis įvykis yra tik vienas iš simptomų nebeatšaukiamiems procesams, kurie prasidėjo Rusijoje“.

[…]

„Pirma, 2019-ieji Rusijoje buvo paskutiniai santykinai ramūs metai, o dabar ši šalis atsidūrė sisteminės krizės prieangyje. 2020 m. reikalai tik blogės, o 2021-ųjų pabaiga bus tas metas, kai politinė valdžia pasikeis. 

Antra, kol šalyje karaliaus COVID-19, jokių demonstracijų ar piketų nebus, bet nekonvencinių įvykių tik daugės. Pradžioje paminėtas vos prieš kelias dienas įvykęs maištas Angarske yra tik pradžia, kuri turės tąsą“, – prognozuoja Valdas Kilpys.

3. Tikintieji kviečiami kasdien drauge melstis šv. Juozapo malda

Šv. Juozapas su Jėzumi. Nežinomo autoriaus XIX a. pr. paveikslo fragmentas. Lietuvos nacionalinis muziejus.

Pirmojo karantino metu Lietuvos vyskupai kiekvieną dieną, 20.00 val., kvietė melstis Šv. Juozapo malda. Tikintieji ja nuo amžių kreipdavosi į Bažnyčios globėją ir užtarėją visuose išbandymuose.

Šioje publikacijoje – maldos prašant šv. Juozapo užtarimo tekstas ir Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo kreipimasis.

2. Psichoterapeutas A. Petronis: supratę vaikystės patirtis galime tvarkytis savo gyvenimą

Unsplash.com nuotrauka

„Tėvams aš nerūpėjau… Jie manęs nepastebėdavo…“ – tokius žodžius ištaria ne vienas, kaltinantis tėvus dėl savo gyvenimo nesėkmių ir klaidų. Tačiau įprastai tėvai myli savo vaikus ir trokšta jiems sėkmingo gyvenimo. Aišku, visi daro klaidų, nes tobulų tėvų paprasčiausiai nėra. Jie gali supykti, aprėkti, nubausti, tačiau dažniausiai šiuos emocijų pliūpsnius atsveria meilė ir gėrio linkėjimas. Brandūs tampame tada, kai suvokiame, kad mūsų tėvai buvo ir yra viso labo tik žmonės su savo trūkumais ir silpnybėmis. Tą supratę atlaidžiau žvelgiame į savo vaikystės nuoskaudas ir priimame tėvus tokius, kokie jie yra.

Tačiau ne visiems pavyksta pamiršti vaikystės nuoskaudas. Jei jos nuolat prisimenamos, kyla klausimas: o ką su tuo daryti?

Rasa Baškienė kalbina Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro direktorių psichologą-psichoterapeutą Algirdą Petronį, kuris pasakoja apie suaugusių vaikų santykį su tėvais, „tuščio lizdo“ krizę ir atleidimą.

1. Patarimai, kaip dalyvauti šv. Mišiose stebint transliaciją

Cathopic.com nuotrauka

Ši publikacija pasirodė pavasarį – vėl tampa aktuali ir dabar.

Lietuvoje paskelbus sugriežtintą karantiną, nevyksta jokios viešos pamaldos. Tikintieji raginami neiti į bažnyčias, bet stebėti aukojamas šv. Mišias per TV, internetą, klausytis radijo transliacijų.  

Bet kaip tikrai dalyvauti šv. Mišiose nuotoliniu būdu? Kaip elgtis namuose, žiūrint ar klausant šv. Mišių transliacijų? Pataria brolis dominikonas kun. Saulius Rumšas, OP, Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas kun. Vaidas Vaišvilas bei Švč. Mergelės Marijos Ramintojos koplyčios Vilniuje kapelionas kun. Algirdas Toliatas.