2021 05 10

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Jubiliejiniai Šv. Ignaco metai: visa matyti naujai Kristuje

Su popiežiumi Pranciškumi. Pascal Calu SJ tviterio paskyros nuotrauka.

2021 m. gegužės 20 d. prasideda jubiliejiniai Šv. Ignaco metai, kurie tęsis iki 2022 m. liepos 31 d. Jubiliejinių metų pradžia žymės šv. Ignaco sužeidimo Pamplonos mūšyje 500-ąsias metines. Pasirinktu šūkiu „Visa matyti naujai Kristuje“ siekiama pabrėžti atsivertimo svarbą – ne tik šv. Ignaco, bet ir kiekvieno iš mūsų gyvenime.

„Jeigu Šv. Ignaco metai bent vienam žmogui padės priartėti prie Kristaus, jau bus sėkmė“, – sako Pascalis Calu SJ. Belgijos jėzuitas, dirbantis Jėzaus draugijos generalinėje kurijoje Romoje, yra jubiliejinių Šv. Ignaco metų koordinatorius. Jį kalbina Péteris Pásztoras.

Kas jus, kaip jėzuitą ir jubiliejinių metų koordinatorių, labiausiai įkvepia šv. Ignaco gyvenime?

Šv. Ignaco metų koordinatoriumi Generalinėje kurijoje tapau labai keistu būdu. Tiesą sakant, turėjau vykti į Mianmarą atlikti magisteriumo sielovados praktikos, bet dėl pandemijos tai buvo neįmanoma, tad teko ieškoti alternatyvos. Provincijolas nusiuntė mane į Generalinės kurijos komunikacijos padalinį dirbti Šv. Ignaco metų pasirengimo komandoje. Atsidūriau visai kitoje aplinkoje ir apaštalinėje veikloje, nei buvo planuota.

Mane įkvepia tai, kad Ignacui nutiko kažkas panašaus. Jis norėjo keliauti į Šventąją Žemę, bet iš Venecijos neplaukė laivai. Taigi pirmieji bendrakeleiviai nutarė vykti į Romą ir pasiūlyti savo tarnystę popiežiui. Tada Ignacas prieš savo norą buvo išrinktas pirmuoju generaliniu vyresniuoju – vadinasi, liko Romoje „dirbti biure“, o tai labai skyrėsi nuo pirminio jo troškimo – įgyvendinant misiją būti arčiau žmonių. Šis Ignaco gyvenimo momentas mane labai įkvepia. Kaip ir jis, norėjau vykti į Rytus, bet negalėjau ir atvykau į Romą, galiausiai tapau „biuro darbuotoju“. Iš čia Ignacas žvelgė į pasaulinę bendruomenę, o man smagu, kad galiu turėti panašią patirtį – gauti informacijos iš viso pasaulio ir daug sužinoti apie pasaulinę Draugiją.

Šv. Ignacas buvo ir griežtas, ir švelnus žmogus. Už ką jis šiandien pagirtų jėzuitus, o už ką pabartų? Ko jis šiandien paprašytų jėzuitų?

Manau, Ignacas, kaip ir generolas t. Sosa, šiandienos jėzuitų paprašytų būti labiau katalikiškus, taigi – labiau „visuotinius“.

Ir kad visko centre visada būtų Kristus – niekada to nepamiršti. Gana lengva užstrigti ties vietinės reikšmės problemomis ir prarasti viską apimantį požiūrį. Nesunku vietoj Kristaus į centrą pastatyti ką nors kita. Tad nuolatinis atsivertimas yra susitelkti ties tuo, kas iš tiesų yra esmė.

Taip pat galvoju, kad Ignacas padrąsintų jėzuitus visame pasaulyje su didžiuliu uolumu tęsti savo apaštalinę veiklą. Jis viltųsi, kad jėzuitai išlaikys šį visa apimantį žvilgsnį, kad, remdamiesi broliška bendryste ir iškeldami Kristų į centrą, visada atiduos visas jėgas, ištikimai tarnaudami Bažnyčiai.

Ką veiktų pats Ignacas 2021–2022 metais? Kaip jis būtų matomas įvairiuose šių jubiliejinių metų renginiuose?

Ignacui nebūtų patikę būti dėmesio centre. Jis sutiktų tik tuo atveju, jei tai pasitarnautų sielų gerovei, jeigu tai padėtų žmonėms dvasiškai augti Kristaus artumoje. Jis būtų susitelkęs ne vien į praeitį, bet labiau – į dabartį ir ateitį: kaip kitaip galime žvelgti į pasaulį, savo brolius ir seseris, Bažnyčią, Dievą ir į save?

Jeigu šie metai nepadės žmonėms naujai atrasti Kristaus ir užmegzti asmeninio santykio su Dievu, nieko vertos visos pastangos.

Popiežius Pranciškus, Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis t. Arturo Sosa ir jubiliejinių Šv. Ignaco metų koordinatorius Pascalis Calu. Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos nuotrauka

Tėvas generolas sako, kad jubiliejiniais metais svarbiausias ne Ignacas, o Jėzus Kristus. Kaip tai konkrečiai įgyvendinti?

Kai Kristus centre, mes kreipiame savo žvilgsnį į jį. Nesileidžiame blaškomi praeities, didingų Ignaco istorijų ar Draugijos istorijos, bet atpažįstame, kur Kristus buvo Ignaco gyvenime ir susitelkiame į tai.

Dėl to reikia semtis įkvėpimo iš Ignaco, kuris buvo arti Kristaus, bet taip pat – mokytis iš jo piligrimystės. Mokytis, kad nesėkmės yra mūsų, kaip krikščionių, piligriminės kelionės dalis ir kad kartais Kristus dingsta mums iš akių. Tačiau Ignacas mums rodo, jog visada galime grįžti pas Kristų, atidžiai sekdami Dvasia. O tam reikia įžvalgos. Dvasių skyrimas padeda atpažinti, kur Dievas iš tiesų darbuojasi mūsų gyvenime, kur jis tikrai yra visko centre ir kur mes patys save ar ką kitą statome į Dievo vietą.

Visa matyti naujai Kristuje – tai pagrindinė jubiliejinių metų žinia. Kaip Jūs ją suprantate, dirbdamas koordinatoriaus darbą?

Nesudėtinga visus dalykus matyti naujai. Bet svarbiausia – tai daryti drauge su Kristumi.

Tik tokiu atveju iš tiesų įmanoma viską matyti naujai. Pradėjęs dirbti baiminausi jubiliejinių metų, atgręžtų į praeitį. Bet jaučiu paguodą, kai girdžiu tėvą generolą kartojant, kad visko centre yra Kristus, ir matau, kaip provincijos stengiasi šiais metais pasiūlyti žmonėms įvairių dvasinių patirčių.

Tačiau jubiliejiniai metai – ne tik tai, ką Jėzaus draugija „siūlo“ žmonėms, jie yra ir dėl mūsų pačių. Tai puiki proga naujai atrasti savo šaknis, savo, kaip Jėzaus draugijos, egzistavimo priežastį. Jau Draugijos pavadinime yra Jėzus. Be jo viskas netenka prasmės. Tad turime leistis ir būti atnaujinti Kristaus. Privalome skirti laiko peržvelgti savo istoriją ir pažvelgti, kur einame.

Pascal Calu
Pascalis Calu SJ. Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijos nuotrauka

Ar galėtumėte išskirti po vieną jubiliejinių metų programos aspektą kiekviename žemyne?

Visame pasaulyje yra daugybė projektų, todėl būtų sudėtinga ką nors išskirti. Bet gražu tai, kad bandoma bendradarbiauti tarp provincijų ir institucijų. Mes stengiamės pamatyti, ką daro kiti, ir pritaikome tai savo situacijoje. Mums nereikia iš naujo „išradinėti dviračio“. Galime mokytis vieni iš kitų. Smagu matyti, kaip tai pavyksta.

Iš ko 2022 metų liepą galėtumėte daryti išvadą, kad jubiliejiniai Jėzaus draugijos metai buvo sėkmingi?

Ignaciškieji metai bus sėkmingi, jeigu pavyks atsinaujinti ir labiau susitelkti į Kristų. Jeigu mums pavyks ištrūkti iš kasdienės rutinos, peržvelgti nueitą kelią ir iš naujo atrasti sąsajas su Draugijos pamatais. Jeigu vėl patirsime pirmųjų tėvų jėzuitų įkvėpimą – jie buvo taip giliai paliesti Dvasios, kad negalėjo daryti nieko kita, tik paskirti savo gyvenimą šiai misijai.

Metai bus sėkmingi, jeigu žmonės savo asmeniniame gyvenime atras ignaciškojo dvasingumo turtingumą. Jeigu atpažins, kad Dievas jau darbuojasi jų gyvenimuose ir kad jie gali išgirsti, kur Dvasia juos veda.

Jėzaus draugija buvo įkurta pagelbėti sieloms, tai reiškia – padėti žmonėms augti Dievo artumoje.

Jeigu ignaciškieji metai padės bent vienam žmogui priartėti prie Kristaus, tai jau bus sėkmė. Bet, žinoma, kuo daugiau žmonių patirs šį įkvėpimą, tuo geriau!

Šaltinis: https://jezsuita.hu/the-spiritual-side-of-an-office-job/

Centrinės Europos jėzuitų provincijos informacija

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu