2021 11 04
bernardinai.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
2021 m. „Bookerio“ premijos laureatas – Pietų Afrikos rašytojas Damonas Galgutas, Goncourt’ų laurai – senegaliečiui Mohamedui Mbougarui Sarrui

2021 m. „Bookerio“ premijos žiuri laureatu paskelbė 57-erių Pietų Afrikos rašytoją Damoną Galgutą už romaną „Pažadas“ (The Promise). Tai baltaodžių fermerių šeimos ir jų juodaodės tarnaitės, gyvenančių Pietų Afrikoje apartheido metu ir jį panaikinus, istorija, trunkanti 40 metų. 2021 m. Goncourt'ų premija skirta 31 metų rašytojui Mohamedui Mbougarui Sarrui, kilusiam iš Senegalo ir gyvenančiam Paryžiuje, už romaną „Slapčiausias žmonių atsiminimas“ (La plus secrète mémoire des hommes). Knyga, kurioje tiesa pinasi su išmone, pasakoja apie kolonijinę epochą, Pirmąjį pasaulinį karą ir Holokaustą.
Pagrindinėje D. Galguto romano „Pažadas“ siužeto linijoje – fermos netoli Pretorijos miesto senosios šeimininkės pažadas padovanoti juodaodei tarnaitei savo namą. Tačiau šis pažadas virš šeimos pakibęs tarsi prakeiksmas: kitoms kartoms jo niekaip nepavyksta ištesėti. Knyga pasirodė 2021 m. pavasarį Pietų Afrikos Respublikoje, taip pat išleista JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Pasak kritikų, „Pažadas“ parašytas nuostabiu modernistiniu stiliumi, kurį galima lyginti su Williamo Faulknerio, Virginios Woolf, Jameso Joyce’o tradicijomis. Premijos žiuri nariai puikiai įvertino D. Galguto papasakotą istoriją ir humorą.
„Tai įtraukianti saga apie Pietų Afrikos baltaodžių šeimos nuopuolį ir griūtį. Joje gausu įvairių įvykių – sekso, narkotikų, šaudynių. Joje yra dramatizmas, konfliktas ir mirtis, tačiau kartu – ir netikėtai daug komizmo, – teigė BBC apžvalgininkė Rebecca Jones. – Kita vertus, per šios vienos šeimos istoriją „Pažadas“ pasakoja visos Pietų Afrikos ir jos sudėtingo perėjimo nuo apartheido iki daugiarasės demokratijos istoriją. Tai daugiasluoksnė knyga ir kartu kompaktiška: mažiau nei 300 puslapių.“
Romanistas ir dramaturgas D. Galgutas „Bookerio“ premijai nominuotas jau trečią kartą: jo romanas „Geras gydytojas“ (The Good Doctor) į trumpąjį sąrašą pateko 2003 m., o „Keistame kambaryje“ (In a Strange Room) – 2010-aisiais.
Savo kūryboje „Bookerio“ premijos laureatas daug dėmesio skiria ne tik ištobulintam stiliui, bet ir filosofinei potekstei, subtiliam meninio žodžio gludinimui. Ir nors D. Galguto proza nepretenduoja vadintis elitine, ją vis dėlto galima tokia laikyti. Taip pat, kritikų teigimu – turinčia hipnotizuojamą galią.

„Aš labai, iš tiesų, nuolankiai dėkingas“, – tarė rašytojas D. Galgutas iškilmingoje ceremonijoje lapkričio 3 d. Londone, BBC radijo teatre, priimdamas pagrindinę anglakalbės literatūros premiją. Savo „Bookerį“ jis dedikavo Afrikai ir visiems jos rašytojams. Taip pat pabrėžė, kad premijos yra vertas bet kuris iš talentingų kūrėjų, patekusių į trumpąjį sąrašą, ir bet kuris, ten nesantis.
„Tai, kad Nobelio premijos laureatas šiemet yra iš Afrikos, ir tai, kad „Bookeris“ atiteko irgi afrikiečiui, leidžia tikėtis, jog Afrikos balsas pradeda skambėti garsiau“, – sakė D. Galgutas turėdamas omenyje, kad Nobelio literatūros premija 2021 m. skirta arabų kilmės tanzaniečiui rašytojui Abdulrazakui Gurnah, o prestižiškiausios Prancūzijos literatūros premijos – Goncourt’ų – laureatu tapo senegalietis rašytojas Mohamedas Mbougaras Sarras.
Per savo kūrybinę karjerą D. Galgutas iš viso yra parašęs devynis romanus. „Pažadas“ – jo pirmas darbas po septynerių metų pertraukos. Autoriaus teigimu, šio romano siužeto idėja gimė po pokalbio su bičiuliu, kuris pasakojo jam apie įvairias laidotuves.
D. Galgutas gaus 50 tūkst. svarų sterlingų piniginę premiją.
Į trumpąjį sąrašą tarp pretendentų pelnyti „Bookerio“ premiją pateko dar penki autoriai: Anukas Arudpragasamas („Praėjimas į šiaurę“, A Passage North), Patricia Lockwood („Niekas apie tai nešneka“, No One Is Talking About This), Nadifa Mohamed („Sėkmės žmonės“, The Fortune Men), Richardas Powersas („Nesusipratimas“, Bewilderment) ir Maggie Shipstead („Didelis ratas“, Great Circle). Šie kūriniai buvo išrinkti iš 158 knygų, publikuotų Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
2020 m. „Bookerio“ premijos laureatu tapo prancūzų rašytojas Davidas Diopas, apdovanotas už romaną „Gimininga siela“ (Frère d’âme).
„Bookerio“ premija – vienas prestižiškiausių apdovanojimų anglakalbės literatūros pasaulyje. Iki 2013 m. ji buvo skiriama autoriui, gyvenančiam vienoje iš Tautų Sandraugos šalių, Airijoje arba Zimbabvėje, už romaną, parašytą anglų kalba. Nuo 2014-ųjų „Bookeris“ skiriamas už romaną, parašytą angliškai, nepriklausomai nuo autoriaus pilietybės. Pirmoji „Bookerio“ premija skirta 1969 m. britui P. H. Newby, jis apdovanotas už romaną „Už tai teks atsakyti“ (Something to Answer For). „Bookerio“ premijos laureatais yra tapę tokie rašytojai kaip Airisa Miordocha, Salmanas Rushdie, Kazuo Ishiguro, Williamas Goldingas, Margaret Atwood.


2021 m. Goncourt’ų premijos laureatas – senegalietis rašytojas Mohamedas Mbougaras Sarras
2021 m. Goncourt’ų premija skirta 31 metų rašytojui Mohamedui Mbougarui Sarrui, kilusiam iš Senegalo ir gyvenančiam Paryžiuje, už romaną „Slapčiausias žmonių atsiminimas“ (La plus secrète mémoire des hommes). Kritikų teigimu, ši knyga pasakoja apie kolonijinę epochą, Pirmąjį pasaulinį karą, Holokaustą, jai būdingos tiesos ir išmonės sampynos.
M. M. Sarras kritikų buvo laikomas varžytuvių dėl premijos favoritu. Tai ketvirtas jauno senegaliečio autoriaus romanas. Knygą „Slapčiausias žmonių atsiminimas“ išleido nedidelė nepriklausoma leidykla „Philippe Rey/Jimsaan“, ir vos pasirodžiusi ji pavergė prancūzų žurnalistus bei knygynų savininkus. M. M. Sarro romanas pateko į ilguosius ir trumpuosius beveik visų šio sezono prestižinių literatūros premijų sąrašus.
„Slapčiausiame žmonių atsiminime“ rašytojas sau kelia literatūros detektyvo iššūkį. Jo herojus ir alter ego, jaunas senegalietis rašytojas Diégane’as Latyras Faye, netikėtai atranda knygą „Bežmogis labirintas“ (Le labyrinthe de l’inhumain), išleistą 1938-aisiais, ir leidžiasi į be pėdsakų iš akiračio dingusio jo autoriaus paieškas.
„Kaip ir knyga, tapusi herojų paieškų priežastimi, taip ir šis romanas – kaip platus labirintas, tačiau jau su žmonėmis – genealoginis, politinis ir estetinis. Jame autorius mūsų nepaleidžia iš akių, nors ir neveda už rankos“, – rašoma dienraštyje „Le Monde“.
„Šis romanas – visas pasaulis, tai ir trileris, ir filosofinė pasaka, ir himnas literatūrai bei laisvei, ir vienam gyvenimui, – ir to negalima nepastebėti – su nuostabiais moterų personažais“, – pabrėžė „Francetvinfo.fr“.
Šiemet pelnyti Goncourt’ų premiją taip pat pretendavo Christine Angot su „Kelione į Rytus“ (Le Voyage dans l’Est), Louis-Philippe’as Dalembert’as su romanu „Milvokio bliuzas“ (Milwaukee Blues) ir Sorjas Chalandonas su romanu „Kalės vaikas“ (Enfant de salaud).
Prestižiškiausios Prancūzijos literatūros pasaulio premijos balsavimo ceremonija tradiciškai vyko Paryžiaus Drouant restorane. Goncourt’ų premijos dydis – simboliniai 10 eurų, tačiau ji laureatui iš karto atveria pripažinimo ir didelių tiražų galimybes. Štai 2020 m. Goncourt’ų premijos laureato prancūzų rašytojo Hervé Le Tellier romano „Anomalija“ (Anomalie) pardavimai išaugo stulbinamai – per metus buvo parduota daugiau kaip milijonas knygos egzempliorių.
Goncourt’ų premija daugiau kaip šimtą metų teikiama už geriausią romaną, parašytą prancūzų kalba. Ji pavadinta prancūzų klasikų brolių Goncourt’ų vardu – Edmond’o Louis Antoine’o ir Jules’io Alfredo Huot. Jauniausiasis, Edmond’as, savo palikimą skyrė literatūros akademijai, ilgainiui tapusiai Goncourt’ų akademija ir įsteigusiai literatūrinę premiją tuo pat vardu.
Pagal taisykles Goncourt’ų premija autoriui teikiama tik kartą gyvenime. Vieninteliu rašytoju, pelniusiu laurus dukart, tapo Romainas Gary”: pirmą sykį už romaną „Aušros pažadas“, kitąsyk – už knygą „Gyvenimas dar prieš akis“, parašytą prisidengus Émile’io Ajaro slapyvardžiu. Apgaulė išaiškėjo tik po rašytojo mirties.
Lapkričio 3 d. taip pat paskelbtas kitos prestižinės literatūros premijos – Renaudot – nugalėtojas. Laurai atiteko belgų rašytojai Amélie Nothomb už romaną „Pirmas kraujas“ (Premier sang).
Naujausi

Keturiasdešimtas „Resurrexit“ festivalis – muzika, viltį prikeliantis menas

Naujasis žurnalo „Jėzuitai“ numeris pristato misiją ir misionierius

Istorikas Z. Vitkus ieško atsakymo į klausimą, kodėl žydų gelbėtojai lemiamą akimirką pasakė „taip“

Krizių įveikimo specialistė: atleisdami tėvams už jų klaidas išgelbėsite save

Nuo ko priklauso kavos skonis?

Ar lietuviai yra geri savo valstybės piliečiai?

Popiežius apie dirbtinio intelekto plėtrą: algoritmas neturi pašalinti atjautos

Po dvidešimties metų. Kaip invazija į Iraką pakeitė pasaulį?

Mokyklos „Agora“ vadovė A. Jurolaitė-Mažeikienė: vaikų ugdymas – ir mokslas, ir menas

Išbandymus atlaikysime su Dievu!

Iš gyvojo pavasario
