2021 m. Nobelio fizikos premija – už indėlį tyrinėjant klimato kaitą ir kitus sudėtingus reiškinius

Pusę apdovanojimo šiemet pelnė japonų kilmės JAV meteorologas, klimatologas Syukuro Manabe bei vokiečių okeanografas, klimato modeliavimo ekspertas Klausas Hasselmannas. Mokslininkai bus apdovanoti „už fizikinį Žemės klimato modeliavimą, kintamumo įvertinimą ir tikslų visuotinio atšilimo prognozavimą“. Šie tyrimai padėjo pagrindus mūsų supratimui apie Žemės klimatą ir tai, kaip žmonija daro jam įtaką.

Kitos premijos dalies laureatas – italų fizikas teoretikas Giorgio Parisi, įvertintas „už netvarkos ir fliuktuacijų tarpusavio sąryšio fizinėse sistemose, pradedant atomų, baigiant planetų lygmeniu, atradimą“. Kalbant paprasčiau – šis mokslininkas atrado sunkiai matomus, sudėtingus dėsningumus netvarkingose, chaotiškai sudarytose medžiagose.

Kaip pabrėžia Karališkoji mokslų akademija, viena iš sudėtingų fizikinių sistemų, gyvybiškai svarbi žmonijai, yra Žemės klimatas. S. Manabe parodė, kaip didėjantis anglies dvideginio kiekis atmosferoje daro įtaką šiltesnei temperatūrai Žemės paviršiuje. Septintajame dešimtmetyje mokslininkas išvystė fizikinius mūsų planetos klimato modelius – ir buvo pirmasis, ištyręs Saulės spinduliuotės balanso ir vertikalaus oro masių judėjimo sąveiką.

Maždaug po dešimties metų K. Hasselmannas sukūrė modelį, kuris susiejo orus ir klimatą, tokiu būdu atsakydamas į klausimą, kodėl klimato modeliai gali būti patikimi, nepaisant permainingų ir chaotiškų oro sąlygų. Vokietis taip pat išvystė metodus, kaip atpažinti savitus signalus, „pirštų atspaudus“, kuriuos klimatui palieka tiek natūralūs reiškiniai, tiek ir žmogaus veikla. Šie metodai įrodė, kad kylanti temperatūra atmosferoje – tai dėl žmogaus veiklos į aplinką išmetamo anglies dvideginio pasekmė.

Tuo metu italo G. Parisi darbą Karališkoji mokslų akademija vadina „vienu svarbiausių įnašų į sudėtingų sistemų teoriją“. Dėl mokslininko atrastų sudėtingų dėsningumų, šiandien galime suprasti ir apibūdinti daugybę skirtingų ir chaotiškai „sudėliotų“ medžiagų bei reiškinių – ne tik fizikoje, bet ir kitose srityse, kaip matematika, biologija, neuromokslai ar išvystytos kompiuterinės sistemos.

Nobelprize.org informacija