Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 10 04

Simonas Bendžius

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

2022 m. Nobelio medicinos premija – už kvapą gniaužiančius žmonių evoliucijos atradimus

Maždaug taip galėjo atrodyti šiuolaikinių žmonių protėvis neandertalietis. Neanderthal.de / Wikipedia.org nuotrauka

Karolio instituto Nobelio asamblėja paskelbė pirmąjį šiemet laureatą. Nobelio medicinos ir fiziologijos premija skiriama švedų genetikui Svantei Pääbo – „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliuciją“.

Pirmiausia – kas tie homininai? Tai yra primatų būrio hominidų šeimos pošeimis. Kitaip sakant – tai mes. Na, ir dar mūsų tiesioginiai protėviai (australopitekai bei vėlesnės vadinamosios iškastinės žmogaus formos).

Už ką pagerbtas Svantė Pääbo? Pasak Nobelio asamblėjos, atlikdamas novatoriškus tyrimus jis pasiekė tai, kas, atrodytų, buvo neįmanoma: nustatė neandertaliečio, išnykusio dabartinių žmonių giminaičio, genomo seką. Genomas – tai genų visuma, kurioje užkoduota informacija apie mūsų organizmą: kuo mes skiriamės ir esame panašūs, kaip išsivystėme, kokius polinkius, ligas ar kitas savybes esame paveldėję iš protėvių ir t. t.

Nobelio Medicinos ir fiziologijos premijos laureatas, švedų genetikas Svantė Pääbo. EPA nuotrauka

Švedų mokslininko tyrimai davė pradžią visiškai naujai mokslo disciplinai – paleogenetikai. Atskleisdamas genetinius skirtumus, kuriais visi gyvi žmonės skiriasi nuo išnykusių homininų, jis tęsia tyrimus, kas šia prasme daro mus unikaliais žmonėmis.

Pajuokaujant galima pasakyti, kad vieną atsakymą jau turime. Unikalūs esame tuo, kad Žemėje esame išlikusi vos viena žmonių rūšis – Homo sapiens. Tačiau buvo laikas, kai skirtingų žmonių rūšių bei porūšių vienais ar kitais laikotarpiais gyveno net devyniolika! Internete galime pasižiūrėti, koks įdomus mūsų išnykusių pusbrolių ir pusseserių sąrašas. Tačiau dėl įvairiausių priežasčių šiandien žmonijai atstovaujame tik mes.

Taigi S. Pääbo tyrinėja mūsų genetinį ryšį su keletu išnykusių žmonių rūšių neandertaliečiais bei denisoviečiais ( jų palaikai rasti Sibire, Denisovo urve), kurios gyveno prieš 40 tūkstančių metų, o jų arealas sutapo su šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens) gyvenama teritorija. Taigi, didelėje Eurazijos dalyje vienu metu kartu gyveno trys žmonių rūšys.

Nobelio Medicinos ir fiziologijos premijos laureatas, švedų genetikas Svantė Pääbo (viduryje). EPA nuotrauka

Ką galime sužinoti apie šių būtybių tarpusavio santykius? Užuominų įmanoma gauti iš genetinės informacijos. Tad Pääbo buvo tas, kuris pradėjo kurti neandertaliečių DNR tyrimo metodus, ir šis darbas truko kelis dešimtmečius. Jo pastangos davė vaisių: 2010 m. mokslininkas sukėlė tikrą sensaciją ir paskelbė iš surasto kaulo gautą neandertaliečio genomo seką. Lyginamosios analizės parodė, kad vėliausias bendras neandertaliečių ir Homo sapiens protėvis gyveno maždaug prieš 800 tūkstančių metų.

Tyrimai tuo nesibaigė. Pääbo su kolegomis taip pat yra nustatęs, kad neandertaliečių DNR sekos buvo panašesnės į šiuolaikinių žmonių, kilusių iš Europos ar Azijos, nei į šiuolaikinių žmonių, kilusių iš Afrikos, DNR sekas. Tai reiškia, kad neandertaliečiai ir Homo sapiens per tūkstantmečius tarpusavyje… kryžminosi. Nustatyta, kad šiuolaikinių žmonių, kilusių iš Europos ar Azijos, maždaug 1-4 % genomo yra kilę iš neandertaliečių.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Tikra sensacija įvyko 2008 metais, kai Pääbo, ištyręs Denisovo urve rastos būtybės kaulą, atrado iki tol nežinomą hominidą – minėtą denisovietį. Palyginus su šiuolaikinių žmonių iš įvairių pasaulio dalių DNR sekomis, paaiškėjo, kad tarp denisoviečių ir Homo sapiens taip pat vyko genų srautas – kitaip sakant, jie irgi turėjo romantinių santykių.

Kaip pabrėžia Nobelio asamblėja, Svantės Pääbo atradimų dėka dabar suprantame, kad išnykusių mūsų giminaičių archajinės genų sekos daro įtaką dabartinių žmonių fiziologijai. Vienas iš tokių pavyzdžių – denisoviečių geno EPAS1 versija, kuri suteikia pranašumą išgyventi dideliame aukštyje ir yra paplitusi tarp dabartinių tibetiečių. Kiti pavyzdžiai – neandertaliečių genai, turintys įtakos mūsų imuniniam atsakui į įvairių rūšių infekcijas.

Parengta pagal Nobelprize.org ir užsienio spaudą

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.