2020 12 17

Liudas Jovaiša

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

4 giesmės adventui

Cathopic.com nuotrauka

Karantinas karantinu, bet adventas adventu, o virtualybė leidžia laisvai keliauti po geografines ir istorines, konfesines, muzikines ir poetines tolumas bei platumas. Gal pasiektume ir dar toliau? Ne, ne kosmosą, bet savo pačių gelmę ir transcendencijos pakraštėlį?

Potencialios kelionės variklis – keturios advento giesmės, degalai – jutubas ir Vikipedija.

1. Grigališkojo choralo himnas „Conditor alme siderum“, datuojamas VII amžiumi. Paveldėtas iš viduramžių, šiandien jis giedamas įvairiose krikščionių bendruomenėse (liet. pavadinimas – „Atskamba balsas iš aukštai“). Lotyniškame himno tekste kreipiamasi į dangaus šviesulių Kūrėją kaip amžinąją tikinčiųjų šviesą, kuris, pasauliui krypstant vakarop, pasirodė tarsi sužadėtinis, gimęs iš Motinos Mergelės, ir vėl (galiausiai) ateisiantis kaip pasaulio Teisėjas.

2. Giesmės „O Heiland, reiss die Himmel auf“ (liet. pavadinimas – „O Kristau, dangų atidaryk“) tekstas, pirmą kartą išspausdintas 1622 m. vokiečių jėzuito Friedricho Spee (1591–1635) išleistame giesmyne. Šis jėzuitas, pasižymėjęs kova su raganų procesais ir miręs patarnaudamas ligoniams per maro epidemiją, laikomas ir paties teksto autoriumi. Giesmės tekstas – aliuzija į grigališkojo choralo adventinę giesmę „Rorate coeli“, primenančią Izaijo pranašystę iš Senojo Testamento: „Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir, debesys, išlykite teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas, drauge tegu išželdina teisumą.“ Giesmės žodžius galima skaityti ir kaip vargstančio pasaulio – Trisdešimties metų karo ir maro alinamos Vokietijos – pagalbos šauksmą.

Iš pradžių giesmė buvo giedama „Conditor alme siderum“ (Nr. 1) melodija, o 1666 m. vokiečių katalikų giesmyne pirmą kartą išspausdinta ir dabartinė melodija. Ji tapo sava Romos katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, metodistų ir menonitų bendruomenėms.

Įrašas – šiek tiek modernistinė-improvizacinė versija, kaip ir dera universitetinei (Leipcigo Šv. Pauliaus) bažnyčiai:

3. Giesmės „Veni, veni, Emmanuel“ melodija, pirmą kartą paliudyta 1966 m. atrastame XV a. prancūziškame rankraštyje (bet gali būti senesnė), o tekstas (septynių (originaliai – penkių) prieškalėdinių, t. y. gruodžio 17–23 d., „O“ antifonų parafrazė) pirmą kartą išspausdintas vokiečių jėzuito Johanno Heringsdorfo (1606–1663) parengto lotyniško katalikų giesmyno „Psalteriolum cantionum catholicarum“ penktajame (1710 m.) leidime. Šis giesmynas bei jo vokiška versija „Geistliches Psälterlein“ buvo labai populiarūs Vokietijos jėzuitų kolegijose (per jas išpopuliarėjo ir tarp visų Vokietijos katalikų) ir buvo perleidžiami iki pat 1868 metų.

Giesmės „Veni, Veni, Emmanuel“ melodija ir tekstas pirmą kartą sujungti 1851 m. angliškame giesmyne; tai lėmė, kad tokio pavidalo giesmė (tiek anglišku, tiek lotynišku tekstu) šiandien yra labiausiai paplitusi anglakalbiame pasaulyje. Užtat ir įrašas britiškas:

4. Giesmė „Es kommt ein Schiff, geladen“ (už ją sakau ačiū Vilmai Sabutienei, liet. pavadinimas – „Atplaukia laivas pilnas“) – viena seniausių vokiškų giesmių. Jos teksto rankraštis, datuojamas prieš 1450 m. ir rastas Štrasburgo / Strasbūro dominikonų vienuolyne, siejamas su šį konventą dažnai lankiusiu XIV a. vokiečių dominikonu, mistiku Johanu Tauleriu. Giesmės melodija pirmą kartą išspausdinta 1608 m. Kelne išleistame giesmyne.

Giesmės tekstas vaizduoja tyliai atplaukiantį sunkiai prikrautą laivą (besilaukiančios Mergelės Marijos simbolis). Laivo krovinys – Dievo Sūnus, amžinasis Dievo Žodis, laivo burė – meilė, o stiebas – Šventoji Dvasia. Laivas priplaukia žemę, išmeta inkarą, Žodis tampa Kūnu, Dievo Sūnus – žmogumi…

Įraše girdima vokiečių kompozitoriaus ir vargonininko Maxo Regerio (1873–1916) harmonizuota šios giesmės versija, atliekama Drezdeno Frauenkirche – per Antrąjį pasaulinį karą sugriautoje ir neseniai atstatytoje šventovėje, kuri pati savaime yra vilties ženklas mūsų dienų pasauliui.